Isaac Asimov - Net patys dievai

— Ar jų tiek daug, kad vartojate daugiskaitą?

— O argi ne? Visas Mėnulis — viena iš Helemo aukų.

— Mėnulis?

— Tam tikra prasme.

— Nesuprantu.

— Mėnulyje nėra Elektroninio Siurblio Stočių. Nė vienos, nes paravisata nepradėjo su mumis bendradarbiauti. Volframas likdavo nepakitęs.

— Bet jūs turbūt nemanote, daktare Nevili, jog ir čia Helemo darbas?

— Netiesiogiai — jo. Kodėl tik paravisatos iniciatyva galima pastatyti Elektroninį Siurblį? Kodėl ne mūsų?

— Kiek suprantu, tam mums trūksta žinių.

— O kaip jų gali netrūkti, jeigu visi šios srities tyrinėjimai uždrausti?

— Nejaugi uždrausti? — šiek tiek nustebęs paklausė Denisonas. — Išeina, kad taip. Jeigu tie, kurie gvildena šią problemą, niekaip negali prieiti prie sinchrofazotrono ir kitų stambių įrengimų, kadangi visus juos kontroliuoja Žemė, kitaip tariant, Helemas, tai išeina, kad tyrinėjimai uždrausti.

Denisonas pasitrynė akis.

— Bijau, kad netrukus teks vėl prigulti… Atleiskite, aš visai nenorėjau pasakyti, kad man nuobodu. Bet sakykite, bene Mėnuliui jau taip labai reikia Elektroninio Siurblio? Juk Saulės akumuliatoriai tiekia pakankamai energijos.

— Jie pririša mus prie Saulės, daktare. Pririša prie paviršiaus!

— Sakykim… Bet kuo paaiškintumėt tokį Helemo nusistatymą, daktare Nevili?

— Jūs geriau turėtumėt žinoti, nes pažįstate jį asmeniškai, o aš ne. Jis nenori viešai pagarsinti, kad Elektroninį Siurblį sukūrė paražmonės, o mes tik jų parankiniai. Jeigu patys išspręstume šią problemą, tai tikroji Elektroninio Siurblio atradimo garbė priklausytų mums, o ne jam.

— Kodėl jūs man visa tai aiškinate? — paklausė Denisonas.

— Nenoriu gaišti laiko. Paprastai mes džiaugiamės, sulaukę Žemės fizikų. Mes čia Mėnulyje jaučiamės izoliuoti, tarsi priešiškos mūsų atžvilgiu Žemės politikos aukos, ir toks fiziko apsilankymas mums daug duoda — jau vien tai, kad laikinai nesijaučiam taip atskirti. Tačiau fizikas imigrantas gali kur kas labiau pasitarnauti, todėl mums atrodo tikslinga iš karto supažindinti jį su padėtimi ir paraginti prisidėti prie mūsų. Tik labai gaila, kad jūs ne fizikas.

— Nejaugi aš kada nors sakiau priešingai? — netekęs kantrybės leptelėjo Denisonas.

— Bet juk jūs pareiškėte norįs pamatyti sinchrofazotroną. Kodėl?

— Ak štai kas jums kelia nerimą! Na tai leiskite, gerbiamas sere, jums paaiškinti. Mano mokslinė karjera buvo sužlugdyta prieš ketvirtį amžiaus. Ir štai aš nusprendžiau savotiškai reabilituotis, lyg ir sugrąžinti gyvenimui prarastą prasmę, o padaryti tai įmanoma tiktai atsidūrus kuo toliau nuo Helemo — kitaip tariant, Mėnulyje. Mano specialybė — radiochemija, tačiau aš neapsiribojau vien šia sritimi. Svarbiausia šiandieninio mokslo šaka — parafizika, ir aš studijavau ją savarankiškai, nujausdamas, kad būtent ji suteiks man geriausią galimybę vėl sugrįžti į mokslą.

— Štai kaip! — pasakė Nevilis aiškiai abejodamas. — Tarp kitko, jeigu jau pradėjome kalbėti apie Elektroninį Siurblį… Ar jūs girdėjote apie Piterio Lamonto teoriją?

Nevilis prisimerkė.

— Ne, tokios pavardės negirdėjau.

— Žinoma, jis kol kas dar nepagarsėjęs. O gal ir niekad nepagarsės — dėl tos pačios priežasties kaip ir aš. Jis atsistojo Helemui skersai kelio… Neseniai man kai kas apie jį priminė, ir aš pradėjau galvoti. Naktį tam turėjau ganėtinai laiko, — pridūrė Denisonas žiovaudamas.

— Na ir ką gi? — nekantriai paklausė Nevilis. — Kodėl jūs užsiminėte apie tą… nebepamenu pavardės?

— Apie Piterį Lamontą. Jis iškėlė įdomių minčių parateorijos srityje. Jo manymu, toliau naudojantis Elektroniniu Siurbliu, stipri branduolinė sąveika Saulės sistemos ribose padidės, Saulė vis labiau kais ir, pasiekusi tam tikrą kritinį tašką, kuriame įvyks fazinis kitimas, susprogs.

— Nesąmonė! Kokius pakitimus kosminiu mastu gali padaryti žmogiško masto Elektroninis Siurblys! Netgi būdamas savamokslis fizikas, turėtumėte suprasti, kad Siurblys nesuspės padaryti pastebimo poveikio visatai per visą Saulės sistemos egzistavimo laiką.

— Jūs taip manote?

— Žinoma. O jūs ne?

— Aš nesu tikras. Lamontas siekia savanaudiškų tikslų. Man teko su juo šnektelti. Labai karštas ir emocionalus tipas. Turint gaivoje, kaip Helemas su juo susitvarkė, natūralu būtų manyti, kad jis dirba, stumiamas aklo pykčio.

Nevilis suraukė kaktą.

— Ar tikrai žinote, kad jis yra patekęs Helemo nemalonėn?

— Aš esu šios srities ekspertas.

— O jums nebuvo atėję į galvą, kad štai tokios abejonės dėl Siurblio saugumo keliamos vėlgi tiktai norint sutrukdyti Mėnuliui pasistatyti savo pumpavimo stotį?

— Visuotinės panikos ir nevilties kaina? Žinoma, ne.

Tai būtų tas pat, kas gliaudyti riešutus pasitelkus branduolinius užtaisus. Ne, aš tikiu Lamonto nuoširdumu. Tiesą sakant, kadaise netgi tokiam neišprusėliui kaip aš buvo atėjusi į galvą panaši mintis.

— Kurią pagimdė taipogi neapykanta Helemui.

— Aš ne Lamontas. Vadinasi, ir mano atsakomoji reakcija kitokia. Apskritai turėjau slaptą viltį išsiaiškinti šį klausimą Mėnulyje, be Helemo kliudymų ir be Lamonto karščiavimosi — Čia, Mėnulyje.

— Čia, Mėnulyje. Tikėjausi, kad galėsiu pasinaudoti sinchrofazotronu.

— Todėl ir klausėte apie jį? Denisonas linktelėjo.

— Nejaugi jūs iš tiesų turėjote viltį pasinaudoti sinchrofazotronu? Ar žinote, kokios prie jo eilės?

— Tikėjausi susirasti jūsiškių mokslininkų, kurie mane paglobotų.

Nevilis juokdamasis papurtė galvą.

— Mūsų šansai ne ką didesni negu jūsų… Bet mes jumis štai ką galime pasiūlyti. Turime įsirengę savas laboratorijas. Galėtumėte dirbti ir netgi naudotis kai kuriais prietaisais. Nežinau, kiek jums būtų iš to naudos, bet gal ir sugebėtumėt ką nors nuveikti.

— Jūsų manymu, su tais prietaisais aš galėsiu vykdyti tyrimus parateorijos srityje?

— Tatai iš dalies, manyčiau, priklausys nuo jūsų išradingumo. Mėginsite pagrįsti to jūsų Lamonto teorijas?

— Arba paneigti jas. Kas žino?

— Bet kuriuo atveju jas galima tiktai paneigti. Tuo aš neabejoju.

— Jūs puikiai žinote, kad pagal išsilavinimą aš ne fizikas. Tai kodėl taip noriai siūlote man vietą laboratorijoje?

— Todėl, kad jūs iš Žemės. Aš jau sakiau, kad mums tokie atvejai naudingi, o tai, kad jūs fizikas savamokslis, gali dar labiau praversti. Seleną garantavo dėl jūsų, ir aš teikiu tam gal net daugiau reikšmės negu derėtų. Be to, mes, kaip ir jūs — Helemo aukos. Jeigu norite susigrąžinti prarastą autoritetą, mes jums padėsime.

— Atleiskite už cinišką klausimą. O ko jūs tikitės gauti mainais?

— Mes tikimės jūsų pagalbos. Žemės ir Mėnulio mokslininkai nelabai sutaria. Jūs savo noru atvykote iš Žemės į Mėnulį ir galėtumėt pasitarnauti nelyginant tiltas, jungiantis vienus su kitais ir abiem teikiantis naudos. Kontaktą su naujuoju Žemės atstovu jau užmezgėte, ir, galimas daiktas, reabilituodamasis pats, sustiprinsite ir mūsų pozicijas.

— Kitaip sakant, jeigu man pavyks susilpninti Helemo įtaką, tai aš tuo pasitarnausiu Mėnulio mokslui?

— Kad ir ką jums pavyktų padaryti — viskas bus mums naudinga… Bet jums, ko gero, iš tiesų dar reikia pamiegoti. Užkeikite pas mane po poros dienų — susitarsime dėl laboratorijos. Taip pat ir… — jis apsidairė,— dėl patogesnio buto.

Jie paspaudė vienas kitam ranką, ir Nevilis išėjo.