Айрис Джоансен - Paskutinis taikinys

— Kas atsitiko? — Trevis stovėjo tarpdury. — Atrodo, sakėte, kad daugiau košmarų ji neregės.

— Sakiau, kad tikiuosi... — ji įjungė lempą.

Keisė vėl suriko.

— Nestovėkite ten. Sėskitės šalia ir pradėkite ją kalbinti.

— įprastus dalykus?

Ji linktelėjo galvą ir palindo po apklotais pas Keisę.

— Bet, kai pasakysiu liautis, liaukitės.

— Ką ruošiatės daryti?

— Ketinu blefuoti.

— Blefuoti?

— Aš jai vis kalbu, kad jai nesirodys košmarai. — Ji užsimerkė. — O ji rodo man, kad aš neteisi.

— Labai drastiškas rodymas.

— Ji nori, kad aš pasitraukčiau. Mano, kad pasitrauksiu, jei ji įrodys, kad aš neteisi. — Ji įsitaisė arčiau Keisės. — Kalbėkite jai, Trevi.

Ji pasistengė nesiklausyti jo. Girdėjo tik balso murmesį. Keisė neįsileido jos. Paprastai per kitus jos košmarus viskas būdavo kitaip. Jai prireikė kelių minučių įsibrauti jėga į Keisės mintis.

Baimė.

Tvyrojantis siaubas už jos.

Pabaisos.

„Pabaisų nėra“, — tarė Melisa.

„Melas. — Keisė skverbėsi gilyn. — Jie čia. Turiu bėgti.“ „Jei jie čia, tai tik todėl, kad pati juos įsileidai. Ir pati gali išvaryti juos atgal. “

„Sakiau, kad jie ateis. “

„Nes tau reikia dingsties pasilikti tunelyje. “

„Turiu lįsti giliau... “

„Ne. — Melisa užstojo Keisi kelią. — Liaukis bėgusi.“ „Pasitrauk man iš kelio. — Melisa jautė nevaikišką valios jėgą. — Eik šalin. “

„Už tavęs nėra pabaisų. Atsigręžk ir pamatysi. “

„Ne. Neatsigręšiu. “

„Atsigręžk. “

„Jie yra. Turiu bėgti. “

„Atsigręžk.“ — Melisa suėmė ją už petukų ir privertė atsigręžti.

„Aš nežiūrėsiu. “

„Žiūrėsi. “

„Negali manęs priversti. “

„Žinai, kad tai netiesa. Aš dabar stipresnė negu tu, Keise. Atsimerk. “

Ji laikėsi dar vieną valandėlę, paskui akys pamažu atsimerkė.

„Ką matai, Keise. “

„Pabaisas. “

„Ką matai ?“

„Pabaisas. “

„Klausiu, ką matai? “

„Sakiau tau,“ — pasipiktinusi atsakė ji.

„Tai kodėl jie tau nedaro nieko blogo? “

„Maiklas sulaiko juos. “

„Eik iš čia, Trevi. “

„Ne! — Keisė veržėsi iš jos. — Sugrįžk, Maiklai! “

Bet Trevio balsas nutilo.

„ Jis išėjo, Keise. O tu tebesi ten. “

„Atsiveja pabaisos. Jos pagaus mane. “

Jėzau, kokia stipri jos valia!

„Jų nėra. Tu jų nematai. “

„Nepasakok man, ko aš nematau. “

„Tada tu papasakok man, ką matai. “

„Kaukes, dantis ir akis... “

„Bet jos nedaro tau nieko blogo. Kadangi jos yra netikros. Ketinu tave laikyti būtent čia ir leisti tau tiesiai atsigręžti į ją. Jei jos labai prisiartins, aš apginsiu tave. “

„Ne, neapginsi. — Ji apsiverkė. — Tu nekenti manęs.“ „Aš myliu tave. “

„Tada paleisk mane. “

„Paliksiu, kai pasakysi, ką matai. “

„Pab... — Jos balsas nutrūko. — Aš turiu... Negaliu sugrįžti. Turiu lįsti giliau. “

„Ką matai? “

Ji staiga ėmė blaškytis. „Nieko! — suriko. — Nieko! Nieko! “

„Nėra pabaisų? “

„Nėra. Patenkinta? “

„O taip. — Jos veidu ritosi ašaros, kai ji prisiglaudė Keisę prie savęs. — Negalėčiau būti patenkinta labiau, vaikeli.“ „Paleisk mane. — Jos rankutės tvirtai apsikabino Melisą, nors pati kalbėjo: — Nekenčiu tavęs. “

„Greitai, — Melisa sūpavo ją glėby. — Greitai aš paleisiu tave, Keise. “

Praėjo daugiau kaip valanda, kai ji atsimerkė.

— Labas, — šalia lovos ant kėdės sėdėjo Trevis. — Kaip jaučiatės?

— Gerai, — sušnibždėjo ji. Prieš išlipdama iš lovos, ji pabučiavo Keisės kaktą. — Užtrukau migdydama ją.

— Kas nutiko? Kai lioviausi ją kalbinti, ji rėkė lyg mirties išbaidyta šmėkla, Išgąsdino ji mane.

— Aš pati buvau išsigandusi.

— Bet viskas išėjo gerai?

Ji linktelėjo:

— Persilaužimas. Ji prisipažino man ir pati sau, kad tunelyje nebuvo pabaisų.

— Vadinasi, daugiau nebus košmarų?

— Dieve, tikiuosi, kad ne. Jos vaizduotė pakankamai laki, kad sukurtų, ką tik nori. Bet galbūt dabar žinos, kad pati sau melavo. Geriausia būtų, kad pradėtų abejoti priežastimi, dėl kurios mano esanti tunelyje.

— Ir kokia ji?

—“Vėjo šokėjas“, kuris laiko ją ten, kad būtų saugi.

— Galite ją įtikinti, kad tai netiesa?

— Pamėginsiu tuo neabejoti. — Ji išjungė ant naktinio stalelio stovėjusią lempą. — Tik viliuosi, kad tai ilgai netruks. Norėčiau išsivirti puodelį kavos be kofeino ir kuo geriau išsimiegoti. Gal ir jūs norite?

— Kodėl gi ne? — Trevis nusekė paskui ją į virtuvę ir žiūrėjo, kaip ji ruošė kavą. — Šiąnakt jums abiem manęs nereikėjo. Tiesa? Todėl ir pavarėte mane. Norėjote įrodyti Keisei, kad ji gali apsieiti be manęs.

— Ir tas įrodyta. — Ji atsisėdo prie stalo. — Turėtumėt pasijusti laimingas. Dabar esate nuo jos laisvas.

— Tai ne visai tiesa. Aš niekada Keisei nešykštėjau savo pagalbos.

— Net ir tada, kai naudojotės ja, kaip derėjimosi įrankiu?

— Tiksliai į tašką. — Jis pakėlė puodelį prie lūpų. — Tokia yra žvėriška prigimtis. Aš nesu šventasis, Melisa. Niekada nepretendavau juo būti.

Taip, jis visada atvirai joms rodė savo charakterį ir elgesio motyvus. Nors jo pasirinktas būdas buvo sudėtingas kaip kinų mozaika, bet jos visada žinojo, koks jis.

— Manau, turėjote savų priežasčių. Sakėte, kad nerimavote dėl savo draugo Jano. Atrodo, tam buvo pagrindo.

— Daugiau negu žinojau.

— Papasakokite apie jį.

— Kam?

Melisa nukreipė žvilgsnį į šalį.

— Nežinau. Neatrodo, kad jums lengva suartėti su kitais žmonėmis. Turbūt man smalsu, kokį žmogų galite pavadinti savo draugu.

— Gerą. Nors jis vadino save savanaudžiu, bet visada atsirasdavo, kai man jo reikėdavo. Janas buvo man kaip šeimos narys. Jis ir mano tėvas buvo partneriai. Daug metų.

— Kokiame versle?

Jis nusišypsojo:

— Retkarčiais tai buvo meno vagystės, bet dažniausiai — kontrabanda. Mano tėvas buvo tikras nuotykių ieškotojas. Save jis laikė nutrūktgalviu. Gyveno tam, kad patirtų jaudulį. Janas visada buvo praktiškas. Jo vaidmuo mano gyvenime buvo raminantis. Tuomet aš nepritariau jam, nes jis dažnai bandydavo įtikinti tėvą neimti manęs į užduotis. Visada sakydavo, kad tai per daug pavojinga, ir mums tekdavo jį ilgai įkalbinėti.

— Tėvas jus imdavo kartu?

— Žinoma. Jis manė, kad taip mane lavina.

— O iš tikrųjų?

— Galite lažintis, bet išmokau tikrai daug. Suprantama, mažai kas buvo teisėta.

— Ar nelankėte mokyklos?

— Korespondencinę mokyklą. Janas užsispyrė. O kai mirė tėvas, Janas pasiėmė mane į Amsterdamą ir leido į paprastą mokyklą.