Ernestas pabučiavo man į lūpas, kaip nebučiavo jau daugelį metų.
Iš jo kabineto išėjau kur kas ramesnė. Supratau, kad Ernestas sugeba valdyti padėtį geriau, nei maniau.
Grįždama namo buvau tikra, kad šiąnakt pašėlusiai, gyvuliškai mylėsimės.
13
SKYRIUS
Kserokopijos, rastos Pereirų šeimos namuose, šaltinio kol kas nepavyko nustatyti. Šios kserokopijos buvo rastos automobilio, kuriuo paprastai važinėjosi Inesa Pereira, bagažinėje, po atsarginiu ratu. Galimai su byla susijusios pastabos paraštėse ir teksto nuoraše puslapio apačioje pateikiamos pajuodintu šriftu. Kryželiais pažymėti ženklai pastabose, kurių iššifruoti nepavyko, bet kurie tikriausiai turėjo atkreipti dėmesį į tam tikrą pastraipą ar frazę.
Esama įvairių mirties būdų. Arba žudymo!
Priešingai, nei ankstesniais laikais, įsigyti veiksmingų nuodų jau nebėra taip paprasta, o kita vertus, nūdienos teismo praktika leidžia lengvai aptikti ir identifikuoti šias medžiagas.
Nors šaunamieji ginklai kasdien tampa vis labiau prieinami visuomenei, dėl jų kyla rimtų keblumų: prireikus yra palyginti paprasta susieti ginklą su konkrečia žmogžudyste ar net jos vykdytoju. Todėl šaunamieji ginklai dažniausiai naudojami vykdant išpuolius, kurie yra daugiau ar mažiau suplanuoti iš anksto. XXXXX
Spontaniškų išpuolių atveju naudojami paprastesni ginklai, nuo elementaraus virtuvinio peilio iki žirklių ar lenktinių peiliukų.
Arba bet kokie pakankamai sunkūs daiktai, galintys sukelti rimtus sužalojimus, pavyzdžiui, plaktukai, žvakidės, interjero detalės. XXXX rąstas XXX
Teismo medicinoje trauma laikomas toks kūno sužalojimas, kurį sukelia išorinis poveikis. Traumos, atsiradusios lygaus arba nelygaus paviršiaus objektui susidūrus su žmogaus ar gyvūno kūnu, vadinamos sumušimais.
Viena iš teismo medicinoje išskiriamų sumušimų formų yra muštinės žaizdos, taip pat įvairaus pobūdžio griuvimo traumos. Teismo ekspertai konstatuoja griuvimo faktą tik tuo atveju, jeigu žmogus prieš pargriūdamas stovėjo. Stovėjo ir buvo pastumta.
Jei žmogus nukrinta iš didelio aukščio (iki 50 metrų), konstatuojama defenestracija, o jei iš didesnio nei 50 metrų aukščio – precipitacija. Svarbu pabrėžti, kad griuvimas beveik visada būna nelaimingo atsitikimo pasekmė. Bent jau taip jis yra traktuojamas teismo medicinoje. Tuo tarpu defenestracija ar precipitacija gali būti tiek nelaimingo atsitikimo, tiek nužudymo, tiek ir savižudybės pasekmė. Gerai, tai buvo griuvimas.
Kai aukai trenkiama per galvą buku daiktu, ten, kur buvo suduotas smūgis, kaukolė lūžta ir įlinksta, pažeisdama smegenis. Tokiu atveju mirtį sukelia smegenų kompresija. Priklausomai nuo atvejo, sužalotos srities apžiūra gali suteikti tam tikros informacijos apie nusikaltimo įrankio tipą ir formą. Be to, teismo ekspertui įvertinus sužalotą sritį atsižvelgiant į padėtį, kurią auka galimai užėmė tuo metu, kai buvo suduotas smūgis ar smūgiai, galima padaryti tam tikras išvadas apie paties smūgio pobūdį ir užpuoliko kūno sudėjimą bei jėgą.
14
SKYRIUS
Kitos kelios dienos buvo pragariškos. Nieko neįvyko. Argi galima ramiai plauti indus, šluoti grindis ir lyginti drabužius slepiant tokį rimtą įvykį kaip žmogžudystė? Argi galima stropiai virti karamelę, traukti iš šaldiklio produktus ir valyti tualetą? Kaip ištverti amžinai persikreipusią paauglės dukters miną?
Tik penktadienį reikalai pajudėjo iš vietos. Apie dvyliktą užkandžiaudama žiūrėjau žinias. Visada valgydama žiūriu žinias, tik pritildau garsą. Dabar tokios naujienos, kad kąsnis stringa gerklėje! Pagarsinu tik tada, kai pradeda rodyti kultūros skiltį arba pranešimus apie orus. Bet tądien pamačiau pažįstamą veidą ir pagarsinau anksčiau nei įprastai. Rodė Čarą, Tavosios dukterėčią, išeinančią iš komisariato su pagyvenusiais sutuoktiniais, kurie pasirodė esą nužudytosios tėvai. Nužudytąja ją įvardijau tik aš, o žurnalistė kalbėjo apie „dingusią daktaro Sorijos dukterį“. Žinia buvo pateikta kaip svarbesnė naujiena, nei tikėjausi, nes Tavosios tėvas, nors ir pensininkas, buvo garsus medikas, todėl žiniasklaidai ši istorija atrodė dar patrauklesnė. Tėvai atrodė sugniuždyti, ir juodaplaukė palydėjo juos iki mašinos, šmėžuojant mikrofonams ir blyksint fotoaparatams. Ji vienintelė atsakė į keletą klausimų. Įsižiūrėjau į ją atidžiau. Ji tikrai nebuvo graži. Gal tik traukianti akį, nes buvo labai aukšta, tiesios laikysenos. Bet ne gražuolė. Ji mane kažkuo ypač erzino. Žiūrėjau ir niekaip negalėjau suprasti. Kol ją parodė stambiu planu, lipančią į mašiną. Tos jos krūtys! Jos buvo tokios, kokios mane siutina! Stangrios, apvalios, iškilios. Jaunos merginos krūtys. Nors aš ir jaunystėje tokių neturėjau. Mano mama taip pat, todėl nepakentė posakio, kad tobulos krūtys turi gražiai užpildyti šampano taurę. Be abejo, apvalią, o ne pailgą. Ar pailgos skirtos sidrui? Jaunystėje ta mintis nedavė man ramybės. Vis lygindavau. Iš akies. Bet taip ir neišdrįsau atlikti eksperimento. Baiminausi, kad taurės įtrauks mano krūtis ir jos ten liks įstrigusios amžinai. Kai dar esi nekalta, prisigalvoji visokių kvailysčių. Dabar manęs jau nekamuoja tokios baimės. Tačiau puikiai suvokiu savo trūkumus; mano krūtys jau neišlaikytų tokio testo. Priešingai nei Čaros.
Pamiršau apie krūtis. Perjungiau kanalą, junginėjau visas iš eilės žinių laidas ir naujienų kanalus, bet visur kartojo tą patį trumpą pranešimą apie „keistomis aplinkybėmis dingusią daktaro Sorijos dukterį“. Man pagailo Tavosios. Ne todėl, kad ji buvo negyva. Toks jau gyvenimo dėsnis, vieni gimsta, kiti miršta. Niekas nežino, kada ateis jo eilė, bet kai ji ateina, tai ateina. Man jos pagailo todėl, kad ji taip vadinama. Alisija taip ir liko „daktaro Sorijos duktė“. Iš tikrųjų Tavąja Alisija galėjo būti tik pogrindyje. O man ši teisė buvo suteikta oficialiai. Atsikračiau etiketės „Blankos duktė“, tapusi „Ernesto žmona“. Ir džiaugiuosi, kad mane taip vadina, jaučiuosi turinti savo vietą pasauly. Savo nišą. Be to, gerai, kai kiti žino, kad nesi viena, kad turi vyrą, kuris už tave moka, ir jei prakiurs mašinos padanga, bus kam ją pakeisti. Mūsų visuomenė – vyrų visuomenė, reikia tai pripažinti. Todėl mama ir vadino save Lamaso našle. Nors mano tėvas buvo gyvas, tik nežinia kur.
Reikėjo pranešti Ernestui, kad Tavosios dingimo istorija jau iškilo į viešumą. Bet nutariau, kad nedera to sakyti telefonu. Mūsų šaly labai jau paprasta klausytis svetimų pokalbių. Pati sužinojau apie lemtingą Ernesto ir Tavosios susitikimą nukėlusi ragelį. O ką jau kalbėti apie persiklojančias linijas, pasiklausymus, skambučių sekimus. Aš telefonu kalbu tik visokius niekus. O apie Tavąją reikia kalbėti itin atsargiai. Be to, juk buvo visai nesunku nuvažiuoti pas Ernestą į darbą ir akis į akį pranešti jam žinią.
Kai atėjau, priimamojo sekretorė buvo užsiėmusi – priėmė paštą, taigi neprisistačiusi nužingsniavau prie lifto. Pakilau į Ernesto aukštą. Jo sekretorės, be abejo, nebuvo, taigi patraukiau tiesiai į jo kabinetą, bet užėjau netinkamu metu. Ernestas buvo ne vienas, prie stalo priešais jį sėdėjo moteris. „Atsiprašau, nenorėjau trukdyti.“ Moteris atsisuko. Tai buvo Čara. Ji verkė. Ernestas mus supažindino. Juodaplaukė atsistojo, nusišluostė ašaras ir ištiesė man ranką. Ir vėl pajutau neapykantą jos krūtims. Tikrovėje jos atrodė įspūdingiau nei per televizorių. Balti marškinėliai, pūpsantys speneliai. „Apgailestauju dėl jūsų tetos“, – tariau. „Tikėkimės, nebus dėl ko apgailestauti“, – atkirto ji. Storžievė. Galų gale aš tik pareiškiau užuojautą sunkiu jos šeimai metu. Ir atsiranda gi tokių žmonių.
Читать дальше