Агата Кристи - Kalėdų pudingas

— Kurlink jūs sukate? — pasiteiravo Reimondas.

— Aš tiesiog manau, brangusis, kad per tas dvi ar tris dienas, kai ten dirbo Lu, viena moteris galėjo vaidinti dvi roles. Tu pati sakei, Lu, kad tu beveik nematei ūkvedės, išskyrus vieną kartą rytais, kai ji atnešdavo tau padėklą su kava. Tie gudrūs artistai ateina į sceną kaip skirtingi veikėjai, persirengdami per porą minučių, ir aš įsitikinusi, kad pasikeitimą atlikti nebuvo sunku. Ta markizės šukuosena galėjo būti tiesiog nuimamas ir uždedamas perukas.

— Teta Džeine! Jūs norite pasakyti, kad panelė Grinš buvo negyva prieš tai, kai aš pradėjau ten dirbti?

— Ne negyva. Sakyčiau, privaryta narkotikų. Labai lengvas darbas tokiai nesąžiningai moteriai kaip ūkvedė. Tada ji susitarė su tavimi ir liepė tau paskambinti sūnėnui ir pakviesti jį priešpiečių tam tikru metu. Vienintelis žmogus, kuris būtų pažinęs, kad ši panelė Grinš yra ne panelė Grinš, tai Alfredas. Ir jei tu prisimeni, pirmosiomis dvejomis dienomis, kai tu ten dirbai, lijo, ir panelė Grinš sėdėjo namuose. Alfredas niekada neidavo į namus dėl kivirčų su ūkvede. O paskutinį rytą Alfredas šlavė kelią, kai panelė Grinš dirbo alpinariume... norėčiau pažiūrėti į tą alpinariumą.

— Norite pasakyti, kad panelę Grinš nužudė ponia Kresvel?

— Manau, kad, atnešusi tau kavą, moteriškė išeidama užrakino duris, nunešė sąmonės netekusią panelę Grinš į svetainę, tada persirengė panele Grinš ir išėjo dirbti prie alpinariumo, kur tu galėjai matyti ją pro langą. Po kurio laiko ji sukliko ir nuėjo svyruodama prie namo, suspaudusi strėlę taip, lyg ji būtų pervėrusi jos gerklę. Ji šaukėsi pagalbos ir buvo atsargi, sakydama „ jis pašovė mane“, kad ūkvedė nebūtų įtariama. Ji taip pat šūktelėjo į ūkvedės langą, lyg ten būtų ją pamačius. Tada svetainėje ji parvertė staliuką su porcelianu ir skubiai nubėgo į viršų, užsidėjo markizės peruką ir po kelių akimirkų galėjo iškišti galvą pro langą ir pasakyti tau, kad ji taip pat užrakinta.

— Bet ji buvo užrakinta, — pasakė Lu.

— Žinau. Čia ateina policininko eilė.

— Kokio policininko?

— Tikrai — kokio policininko? Inspektoriau, ar negalėtumėt man pasakyti, kaip ir kada jūs atvykote į sceną.

Inspektorius atrodė kiek suglumęs.

— Dvylika dvidešimt devynios ponia Kresvel, panelės Grinš ūkvedė, telefonu mums pranešė, kad jos šeimininkė nušauta. Seržantas Keilis ir aš tuoj pat išvažiavome ir atvykome į namą dvylika trisdešimt penkios. Mes radome panelę Grinš negyvą ir dvi damas, užrakintas jų kambariuose.

— Tad matai, brangute, — pasakė Lu ponia Marpl. — Policininkas, kurį matei tu, nebuvo tikras policininkas. Tu niekada apie jį daugiau nepagalvojai, niekas nepagalvojo, — visi tiesiog priėmė dar vieną uniformuotą kaip teisėtą įstatymų vykdytoją.

— Bet kas... kodėl?

— Jei kas... na, kai vaidinamas „Bučinys Pelenei“, policininkas yra pagrindinis veikėjas. Natas Flečeris galėjo tik apsivilkti kostiumą, kurį jis dėvi scenoje. Jis paklausė kelio garaže, rūpestingai atkreipdamas dėmesį į laiką — dvylika dvidešimt penkios, tada greitai nuvažiavo, paliko savo mašiną už kampo, apsivilko policininko uniformą ir atliko savo „rolę“.

— Bet kodėl?.. Kodėl?

— Kažkas turėjo užrakinti ūkvedę iš lauko, ir kažkas turėjo įsmeigti strėlę į panelės Grinš gerklę. Galima nudurti bet ką su strėle ne prasčiau, kaip ir nušauti, bet tam reikia jėgos.

— Norite pasakyti, kad jie abu buvo į tai įsivėlę?

— O taip, aš taip manau. Motina ir sūnus ir niekas kitas.

— Bet panelės Grinš sesuo mirė prieš daugelį metų.

— Taip, bet aš neabejoju, kad ponas Flečeris vėl vedė. Jis atrodo toks vyras, kuris taip pasielgtų, ir aš manau, kad įmanoma, jog vaikas taip pat mirė, ir tas vadinamasis sūnėnas buvo antrosios žmonos vaikas ir išvis ne giminė. Moteris gavo ūkvedės darbą ir išniukštinėjo visus reikalus. Tada jis parašė laišką kaip jos sūnėnas ir pasisiūlė pas ją atvykti — jis galėjo iškrėsti kokį juoką, atvykdamas su policininko uniforma, arba pakviesti ją pažiūrėti pjesę. Bet manau, kad ji įtarė tiesą ir atsisakė jį pamatyti. Jis būtų jos paveldėtojas, jei ji mirtų, neparašiusi testamento, — bet žinoma, ji parašė testamentą ūkvedės naudai (taip jie manė), tad kelias buvo aiškus.

— Bet kodėl reikėjo naudotis strėle? — priešinosi Žana. — Taip teatrališkai.

— Ne visai teatrališkai, brangioji. Alfredas priklausė lankininkų klubui — Alfredas turėjo būti apkaltintas. Faktas, kad jis buvo aludėje taip anksti — dvylika dvidešimt — buvo pats nesėkmingiausias, žiūrint iš jų taško. Jis visada išeidavo kiek prieš įprastinį laiką, ir viskas būtų labai tinkama, — ji papurtė galvą. — Atrodo visai netinkama — morališkai, turiu galvoje, kad Alfredo tingumas išgelbėjo jam gyvybę.

Inspektorius atsikrenkštė.

— Ką gi, madam, jūsų spėjimai labai įdomūs. Žinoma, turėsiu juos ištirti...

4.

Panelė Marpl ir Reimondas Vestas stovėjo prie alpinariumo ir žiūrėjo į sodo kraitelę, pilną džiūstančių piktžolių.

Panelė Marpl murmėjo:

— Laibenis, uolaskėlė, ciklamenas, katilėlis... Taip, tai visi (rodymai, kurių man reikėjo. Vakar rytą čia ravėjo ne sodininkė — ji išrovė gėles kartu su piktžolėmis. Tad dabar žinau, kad esu teisi. Ačiū, brangusis Reimondai, kad mane čia atvežei. Norėjau pati pamatyti tą vietą.

Ji su Reimondu pažiūrėjo į žiaurų Grinšo Beprotybės pastatą.

Kostelėjimas privertė juos atsisukti. Gražus jaunuolis irgi žiūrėjo į namą.

— Baisiai didelis namas, — pasakė jis — Per didelis šiais laikais — taip jie sako. Man taip neatrodė. Jei laimėčiau futbolo totalizatorių ir gaučiau daug pinigų, tokį namą norėčiau pasistatyti.

Jis droviai nusišypsojo.

— Manau, kad dabar galiu pasakyti, kad šitą namą pastatė mano prosenelis, — pasakė Alfredas Polokas. — Ir tai yra puikus namas, nors visi jį vadina Grinšo Beprotybe!

Išnašos

su visais patogumais

gerai (pranc.)

taip, visa tai gana natūralu (pranc.)

Kas ten? (pranc.)

Dieve mano! (pranc.)

štai (pranc.)

plaučių uždegimas (pranc.)

sąmokslas (pranc.)

mano vaikeli (pranc.)

brangusis Hastingsas (pranc.)

vis dėlto (pranc.)

na, žinoma (pranc.)

Pasaulio viršūnė

keptos kepenėlės (pranc.)

ieškokite moters (pranc.)

pražūtinga moteris (pranc.)

labai gerai (pranc.)

moterys (pranc.)

nejaugi (pranc.)

visiškai tiksliai (pranc.)

gerai (pranc.)

mesje (pranc.)

mano drauge (pranc.)

gerai (pranc.)

štai (pranc.)

puiki (pranc.)

labai gerai (pranc.)

ačiū tau (pranc.)

kitą kartą (pranc.)

mano drauge (pranc.)

mesje daktare (pranc.)

tai veikia (pranc.)

tai baisu (pranc.)

vis dėlto (pranc.).

mesje Daktare

meno kūriniai (pranc.)

didysis Dieve (pranc.)

mano draugai

paguldė ant menčių (pranc.)