Лайонел Шрайвер - Pasikalbėkime apie Keviną

Eva

2000 M. GRUODŽIO 2 D.

Mielas Franklinai ,

įsitaisiau kavinukėje Čatame, todėl rašau ranka; kita vertus, tu visada įstengdavai perskaityti mano keverzones vištos koja ant atvirukų, nes suteikiau tau tiek galimybių praktikuotis. Pora prie gretimo staliuko ne juokais susikibo dėl Seminolo apygardos išankstinio balsavimo procedūros – tokios smulkmenos dabar, regis, neduoda ramybės visai šaliai, nes visi mano aplinkoje virto procedūrų pedantais. O aš vis tiek šildausi jų įkarštyje lyg prie krosnies. Mano apatija stingdo iki kaulų smegenų.

Bagel Café – naminė užeigėlė, ir, manau, padavėja nesupyks, jeigu kurį laiką paaušinsiu kavos puoduką prie bloknoto. Čatamas taip pat naminis, autentiškas – siekdami sukurti tokio Vidurio Amerikos jaukumo įspūdį, turtingesni miesteliai, tokie kaip Stokbridžas ar Lenoksas, išleidžia krūvas pinigų. Į jo geležinkelio stotį dar atvyksta traukiniai. Pagrindinė komercinė gatvė puikuojasi tradicine eile knygynų iš antrų rankų (pilnų tų Loreno Estlemano romanų, kuriuos tu ryte rydavai), kepyklų su sėlenų keksiukais apdegusiais krašteliais, labdaros komisų, kino teatru, kurio iškaboje „teatras“ užrašyta britiška rašyba, provincialiai manant, kad taip ji atrodo aukštesnio lygio, ir gėrimų parduotuve, kurioje, be Taylor butelių vietiniams, parduodamas ir netikėtai brangus Kalifornijos zinfandel vynas atvykėliams. Dabar, kai dauguma vietos gamybos įmonių uždarytos, šio nubrizgusio miestuko gyvybę palaiko manhataniečiai, čia įsigiję antruosius namus – tie vasarotojai ir, žinoma, naujoji pataisos įstaiga miestelio pakraštyje.

Važiuodama čia galvojau apie tave, jei tai ne savaime suprantama. Kontrapunkto dėlei mėginau įsivaizduoti, už kokio vyro tikėjausi ištekėti, prieš sutikdama tave. Be abejo, tą viziją sudarė kelionėse sutiktų vaikinų, dėl kurių vis mane ėsdavai, kratinys. Kai kurie romantiški mano nuotykiai būdavo mieli, bet jei tik moteris vyrą vadina mielu , nuotykiui galas.

Jei galima remtis atsitiktinių bendrakeleivių Arlyje ar Tel Avive rinkiniu (atleisk – „nevykėliais“), man buvo lemta tekėti už perkarusio rimtuolio, kurio pašėlęs metabolizmas nežmonišku greičiu degina avinžirnių putreles. Smailios alkūnės, iššokęs Adomo obuolys, siauri riešai. Griežtas vegetaras. Kankinys, kuris skaito Nyčę ir nešioja akinius, svetimas šiems laikams ir niekinantis automobilius. Aistringas dviratininkas ir žygeivis. Profesine prasme marginalas – galbūt puodžius, kuris mėgsta medžio darbus ir augina žoleles, kurio svajones apie paprastą fizinio triūso ir ilgų saulėlydžių verandoje gyvenimą šiek tiek atmiešia užgniaužtas ledinis įniršis, su kuriuo jis sviedžia nepavykusias vazas į alyvos statinę. Neatsispiriantis žolei; mąslus. Neįkyrus, bet negailestingas humoro jausmas; sausas, tolimas juokas. Nugaros masažai. Perdirbimas. Sitaro muzika ir flirtas su budizmu, laimė, jau pamirštas. Vitaminai ir kortos, vandens filtrai ir prancūziški filmai. Pacifistas, turi tris gitaras, bet neturi televizoriaus, komandinis sportas kelia prastas asociacijas su vaikystės nuoskaudomis. Ties smilkiniais plaukai graudžiai praretėję; ant nugaros surišta švytuoja švelni, tamsi uodega. Gelsva lyg alyvuogių aliejus oda, beveik nesveika. Švelnūs sekso kuždesiai. Keistas drožinėto medžio talismanas, virvute parištas po kaklu, apie jį jis nepasakoja ir niekada jo nenusiima, net vonioje. Dienoraščiai, kuriuos man draudžiama skaityti, į juos suklijuotos trumpos nesveikos iškarpos, iliustruojančios, kokiame kraupiame pasaulyje gyvename. („Niūrus radinys: šešiose Tokijo centrinės geležinkelių stoties bagažo saugojimo kamerose policija rado žmogaus kūno dalių, tarp jų – porą plaštakų ir dvi kojas. Apžiūrėjus visas pustrečio tūkstančio mokamų kamerų, policija taip pat rado porą sėdmenų juodame plastikiniame šiukšlių maiše.“) Ciniškas požiūris į vyraujančią politiką ir neslūgstanti atsaini ironija populiariosios kultūros atžvilgiu. O svarbiausia? Sklandžiai kalba angliškai, tik su gražiu akcentu, užsienietis .

Mes gyventume kaime – Portugalijoje ar mažame Centrinės Amerikos kaimelyje – kur gretimame ūkyje galima nusipirkti šviežio pieno, ką tik sumušto saldaus sviesto ir apvalių moliūgų su daug sėklų. Mūsų akmeninis namelis būtų apžėlęs vijokliais, ant palangių raudonuotų snapučiai, o mudu keptume tąsią ruginę duoną ir morkų pyragus prasčiokams kaimynams. Nors ir labai išsilavinęs, mano svajonių vyras vis dar kapstytųsi mūsų idilės dirvoje, ieškodamas savo nepasitenkinimo sėklų. O apsuptas pasakiškos gamtos, iš pykčio pasidarytų asketas.

Jau kikeni? Nes tuomet pasirodei tu. Stambus, plačiapetis mėsėdis pasišiaušusiais šviesiais plaukais ir rausva oda, kuri pajūryje nudega. Ėdrus kaip vilkas. Sodrus, įžūlus juokas; žmogus, kuris pasakoja anekdotus, prasidedančius „tuk tuk“. Dešrainiai – net ne Rytų 86-osios gatvės dešrelės, o sočios, riebios kraupiai rausvos kiaulių žarnos. Beisbolas. Ir kepuraičių nepagailėkit. Žodžių žaismai ir populiarūs filmai, vanduo iš čiaupo ir skardinės alaus. Bebaimis, patiklus vartotojas, kuris skaito etiketes tik tam, kad pažiūrėtų, ar jose nestinga priedų. Ilgų kelių mėgėjas, aistringai dievinantis savo pikapą, nes dviračiai tik vėploms. Krušasi stipriai ir kalba nešvankiai; slapta, tačiau be savigraužos mėgsta pornografiją. Detektyvai, trileriai ir mokslinė fantastika; prenumeruoja National Geographic . Liepos 4-ąją lauke čirškina kepsnius, o anksčiau ar vėliau ketina išmokti žaisti golfą . Su džiaugsmu kemša bet kokį prastą užkandį: mėsainiai. Sukučiai. Sūreliai. Suktinukai – tu juokiesi, bet aš jų nevalgau – bet kas, kas panašiau į pakuotę, o ne į maistą, ir bent šešiais žingsniais nutolę nuo ūkio. Briusas Springstinas, ankstyvieji albumai, visu garsu, atvirais mašinos langais, plevėsuojančiais plaukais. Dainuoja kartu, nepataiko į toną – kaip gali būti, kad toks beklausis mane sužavėjo? Beach Boys . Elvis – niekada nepamiršai savo šaknų, ką, labai mėgai seną gerą rokenrolą. Iškalbingas. Bet ne per daug pasipūtęs; pamenu, kaip buvai pamėgęs Pearl Jam , kaip tik tada, kai Kevinas nustojo jos klausytis… (atleisk). Tau tiesiog reikėjo triukšmo; negaišdavai laiko mano Elgarui, mano Leo Kotkei, nors Aronui Koplandui padarei išimtį. Skubiai nusibraukei akis per Tanglewood festivalį, lyg vaikydamas uodus, tikėdamasis, kad nepastebėjau, jog nuo Quiet City siuitos pravirkai. Paprasti, akivaizdūs malonumai: Bronkso zoologijos sodas ir botanikos sodai, Konio salos linksmieji kalneliai, Staten Ailando keltas, Empire State pastatas. Tu buvai vienintelis mano pažįstamas niujorkietis, kuris iš tikrųjų nuplaukė keltu prie Laisvės statulos. Sykį ir mane ten nusitempei, ir mes buvome vieninteliai turistai kelte, kalbantys angliškai. Reprezentatyvus menas – Edvardas Hoperis. Ir, Viešpatie, Franklinai, respublikonas . Tiki stipria gynyba, bet šiaip jau silpna valdžia ir mažais mokesčiais. Taip pat ir fiziškai mane nustebinai – ir pats buvai stipri gynyba. Kartais jaudindavaisi, kad man atrodai per daug stambus, nes tiek daug šnekėdavau apie tavo didumą, nors svėrei visiškai normaliai – šimtą šešiasdešimt penkis, šimtą septyniasdešimt, vis mėgindamas numesti tuos penkis svarus, kuriais virsdavo čederio kąsneliai, nutūpę ant tavo diržo. Bet man tu atrodei tikras milžinas . Toks tvirtas ir stiprus, toks platus, toks storas, be jokių siaurų riešų kaip mano svajonėse. Stoto lyg ąžuolas, į kurį galėjau atremti pagalvę ir skaityti; rytais galėdavau susirangyti tarp tavo šakų. Kokia laimė, kai negauname to, ko manomės norį! Kaip man būtų įkyrėję tie kvaili puodai ir paini mityba, ir kaip aš nekenčiu sitaro inkštimo!