Лайонел Шрайвер - Pasikalbėkime apie Keviną

Dabar žinau, kad tos spynos buvo geriausia įmanoma apsauga dviračiams. U raidės formos mažutės, tvirtos spynos dalis yra vos poros colių aukščio, tad galimi vagys neįstengia užkišti laužtuvo. Pati grandinė nukalta ir suverta gamykloje; kiekviena grandis pusės colio storio. Kryptonite grandinės garsėja atsparumu karščiui, nes profesionalūs dviračių vagys dažnai naudoja degiklius, o įmonė taip pasitiki savo technologija, kad pavogus dviratį ji garantuoja grąžinsianti visą jo piniginę vertę. Priešingai negu daugumos konkurentų modelių, tokia garantija galioja net Niujorke.

Nors tikino, kad tavo darbas, Franklinai, jo nedomina, Kevinas surengė sėkmingiausią Kryptonite reklamos kampaniją.

Po trijų dvidešimt pro pagrindinį įėjimą iš fojė, kuri liko atrakinta, ėmė rinktis pirmieji MGŠA laimėtojai, klegėdami ir sveikindami vienas kitą.

– Nieko sau , asmens higiena ! – pareiškė Sovetas.

– Ei, juk mes šviečiame mokslo ir gabumų šviesa , – atsakė Lora, švytuodama šilkiniais rudais plaukais. – Nejau negausime kėdžių?

Peliūkštis nuėjo prie reikmenų sandėliuko paieškoti sulankstomų kėdžių, bet grįžęs pranešė, kad sandėliukas šiandien jau užrakintas. Grierė tarė:

– Nežinau, šitaip visai smagu. Galime sėdėti sukryžiavę kojas, lyg aplink laužą.

– Na jau , – atsakė Lora, kurios apranga buvo menka. – Sukryžiavus kojas, su šituo sijonu? Ir, dėl Dievo meilės, čia Versace. Nenoriu, kad jis pradvistų atsilenkimų prakaitu.

– Oho, mergyt, – Sovetas galva mostelėjo į perkarusią jos figūrą, – tu nieko daugiau apie atsilenkimų prakaitą ir nežinai.

Kevinas iš nišos, lyg iš balkonėlio antrame aukšte, girdėjo, ką šnekasi jo nugalėtojai; jei neatsitrauks nuo tolimosios sienos, iš apačios liks nematomas. Trys dviračiai, bėgimo takelis ir irklavimo aparatas jau buvo nuvilkti šalin nuo apsauginių balkonėlio turėklų. Išimtos iš krepšio dviejuose gaisriniuose kibiruose stirksojo strėlės – maždaug du šimtai.

Sužavėtas pasakiško aido, Denis visu balsu padeklamavo kelias eilutes iš „Negerk vandens“, o Zigis, kuris visada lakstydavo po mokyklą su triko ir timpomis, kad visi matytų jo blauzdas, neatsispyrė ir, kaip Kevinas vėliau sakė, „įėjo kaip tikra karalienė“, sušokdamas kelis sukinius pointe per visą sporto salę ir užbaigė grand jeté . Bet Lora, kuriai neabejotinai atrodė nekieta vėpsoti į žydrius, matė vien Džefą Rivsą – nors tykus ir mirtinai nuoširdus, jis buvo dailus mėlynakis vaikinas su ilga šviesia kasele, ir jį buvo įsižiūrėjusios bent tuzinas mergaičių. Viena iš varvinusių į jį seilę, anot NBC nufilmuoto interviu su drauge, buvo Lora Vulford, ir tai galbūt įtikimesnis paaiškinimas už dvylikastygę gitarą, kodėl ir jis buvo išrinktas Mokslo ir gabumų šviesai.

Migelis, kuris tikriausiai manėsi esąs nemėgstamas dėl to, kad yra protingas arba lotynų amerikiečių kilmės, – bet tik ne dėl to, kad yra mažumėlę putlus – tučtuojau klestelėjo ant mėlyno kilimėlio ir, suraukęs antakius, įsikniaubė į nudrengtą Alano Blumo The Closing of the American Mind . Šalia jo Grierė, kuri, kaip dažnai atstumtieji, klaidingai įsivaizdavo, kad atskalūnai mėgsta vieni kitus, baisiausiai stengėsi įtraukti jį į diskusiją apie NATO veiksmus Kosove.

Deina Roko pasirodė po trijų trisdešimt penkios.

– Nagi, šaunuoliai! – šūktelėjo ji. – Zigi, labai gražu, bet čia ne baleto repeticija. Gal galim imtis reikalo? Susirinkome džiaugsminga proga, bet man tai vis tiek viršvalandžiai, ir norėčiau grįžti namo iki Letermano pokalbių laidos.

Tuo metu pasirodė valgyklos darbuotojas, nešinas padėklu į celofaną suvyniotų sumuštinių.

– Kur juos padėti, ponia? – paklausė jis Roko. – Ponas Bevonsas mums užsakė atnešti užkandžių.

– Koks tas Donas malonus! – aiktelėjo ji.

Na. Kažkas tikrai malonus. Ir reikia pasakyti, sumuštiniai buvo graži mintis, dar vienas autentiško mokyklos susirinkimo ženklas. Bet Kevinas galbūt mažumėlę perlenkė lazdą, ir dėl tokio gesto patirs šalutinių nuostolių .

– Ponia, mano pamaina baigėsi, ar galėčiau pamėtyti kamuolį? Aš būsiu ten, tolimajame gale, niekam netrukdysiu. Mano rajone nėra krepšio. Būčiau labai dėkingas.

Roko būtų dvejojusi – triukšmas gali trukdyti, – bet valgyklos darbuotojas buvo juodaodis.

Kevinas tikriausiai rovėsi plaukus, kam paliko tą krepšį kampe, bet dabar – po trijų keturiasdešimt – jį turėjo labiau trikdyti tas, kuris nepasirodė. Į tarybą susirinko tik devyni iš dešimties jo svečių, o dar vienas įsibrovė neprašytas. Ši operacija nebuvo surengta vėluojantiems, o kai susirinkimas prasidėjo, jis tikriausiai ėmė paskubomis regzti atsarginį planą, kurio griebtis privertė atsainus Džošuos Lakronskio požiūris.

– Vaje, kaip šlykštuuu! – pareiškė Lora, nustumdama lėkštę. – Kalakutienos suktinukai . Tiesiog kalorijos už dyką.

– Visų pirma, mielieji, – pradėjo Roko, – noriu jus visus pasveikinti, gavus šį nepaprastą apdovanojimą…

– Ge-rai! – plačiai atsivėrė fojė durys. – Įsijauskim į vaidmenį!

Kevinas dar niekada taip nesidžiaugė, išvydęs įkyruolį Džošuą Lakronskį. Kai ratelis prasiplėtė, kad tilptų Džofas, Kevinas išslinko iš balkonėlio ir nusliuogė laiptais žemyn su dar viena Kryptonite spyna. Nors stengėsi apsisukti kuo tyliau, grandinė vis tiek truputį žvangėjo, ir jis galbūt džiaugėsi, kad tuo metu valgyklos darbuotojas bumbsi kamuoliu. Grįžęs į balkonėlį, jis paskutine grandine užrakino dvigubas balkonėlio duris iš vidaus.

Voilà . Žuvelės tinkle.

Ar jis persigalvojo, ar tiesiog smaginosi? Jų susirinkimas truko dar penkias minutes, tik tuomet Kevinas slapčia prisiartino prie turėklų su užtaisytu arbaletu. Nors dabar iš apačios buvo matomas, būrelis buvo per daug įsijautęs planuoti savo pasirodymus, kad pakeltų į jį akis.

– Aš galėčiau pasakyti kalbą, – siūlė Grierė. – Pavyzdžiui, apie tai, kad reikia panaikinti ypatingojo prokuroro tarnybą? Nes manau, kad Kenetas Staras – blogio įsikūnijimas!

– O gal apie ką nors švelnesnio? – patarė Roko. – Juk nenori supykdyti respublikonų…

– Ir dar kaip!

Tylus šnaresys. Taip, kaip stoja trumputė pauzė tarp žaibo ir griaustinio, įtempta tyla tvyrojo akimirką tarp to, kai Loros Vulford Versace palaidinę čekšteldama pervėrė strėlė, ir to, kai kiti moksleiviai ėmė klykti.

– O Dieve!

– Iš kur ji!

– Ji visa KRAUJUOJA!

Čekšt . Dar nė nepakilęs ant kojų, Migelis buvo peršautas į pilvą. Čekšt . Palinkęs virš Loros Vulford, Džefas pervertas tarp menčių. Peršasi išvada, kad visas tas valandas, kai Kevinas mūsų kieme treniravosi, mažas juodas taškelis koncentrinių apskritimų viduryje jo akyse turėjo virsti tobulu Versace viskozės apskritimu. Peršauta tiesiai į širdį, ji mirė.

– Jis ten! – parodė Denis.

– Vaikai, lauk! Bėkit! – įsakė Roko, nors nė nereikėjo; likusieji nesužeisti jau skuodė prie pagrindinių durų ir ten suteikė naują prasmę posakiui panikos rankenos 26. Tačiau balkonėlis buvo įrengtas taip, kad sporto salėje nebuvo nė vieno kvadratinės pėdos, kuri nebūtų pasiekiama pro jo turėklą, ir netrukus jie visi tai sužinos.

– O, šūdas, kaip aš nesupratau! – sukliko Džošua, pažvelgęs aukštyn ir tarškindamas reikmenų sandėliuko duris, kurias Peliūkštis jau buvo patikrinęs. – Tai Kačiadurianas !