Ирвин Уэлш - Traukinių žymėjimas

Rentonas žiūri į ją ir pastebi jos skausmą bei pyktį. Tai jį užčiaupia. Ir nustebina. Keli turi puikų humoro jausmą. Kas jai? Jam į galvą topteli niekinga mintis: Ne tas mėnesio laikas, ir jis apsidairęs įsiklauso į visame bare aidintį juoką. Tai ne tas linksmasis juokas.

Tai linčiuojantis minios juokas.

Iš kur aš galėjau žinoti, pagalvoja jis. Iš kur, po galais, galėjau žinoti?

Namai Lengvas profesionalų uždarbis

Tai buvo šūdas, tikras šūdas, bet, taip sakant, Begbis yra toks supistas karštakošis, žmogau; sakau tau, tikrai.

— Tik atmink, nė žodžio jokiam supistam šikniui. Nepasakok nieko jokiam pisliui, sako jis man.

— Ee, taip sakant, suprantu tave aiškiai ir visiškai, žmogau, taip sakant, visiškai aiškiai. Apsiramink, Franko, žmogau, apsiramink. Mes sutvarkėm tą reikalą, taip sakant, supranti.

— O taip, bet supistai nieko jokiam šikniui. Net supistam Rentsui ar dar kam. Neužmiršk.

Su kai kuriais katinais nėra prasmės ginčytis. Tu jam sakai „prasmė“, jis miaukia „grėsmė“. Supranti?

— Ir jokių supistų narkotikų. Kurį laiką prilaikyk tuos supistus pinigus, priduria jis. Dabar tas bičas aiškina man, kaip turiu leisti tuos pinigus.

Tai tikrai nemalonus reikalas, taip sakant. Mudu gavome po porą gabalų po to, kai sumokėjome tam jaunam vaikinui, taip sakant, o šito katino kailis vis dar pasišiaušęs. Mažasis Begbis ne toks katinas, kuris susirangęs pintinėje į kamuoliuką tik murrrrrktų...

Mes išgeriame dar po vieną pintą ir telefonu išsikviečiame taksi. Ant tų sportinių krepšių, kuriuos nešiojamės, šono, žmogau, turėtų būti užrašas GROBIS, o ne ADIDAS ar HEAD, taip sakant.

Du supisti gabalai, taip sakant. Cha! Jūs tik ne - bi - hi - hi - jokit, tai tik nedidelė dalis mano nepa - ha - prasto... kaip pasakytų kitas Franko, Misteris Zapa.

Tuo taksi mes nusigauname pas Begbį. Namie tik Džunė, rankose ji laiko Begbio mažylį.

— Vaikas pabudo, lyg teisindamasi pasakė ji Franko. Šis pasižiūrėjo į ją taip, lyg ketintų juos abu pritrėkšti.

— Nusišikt. Eime, Bulve, į miegamąjį. Negali žmogus rasti nors kiek supistos ramybės net savo paties supistuose namuose! Jis mostelėjo durų pusėn, atseit.

— Kas čia? klausia Džunė.

— Nieko supistai neklausinėk. Tiesiog supistai rūpinkis savo supistu vaiku! plyksteli Begbis. Jis kalba taip, supranti, lyg tai būtų visai ne jo vaikas. Manau, kad iš dalies jis, taip sakant, teisus; Franko tikrai nėra tas, ką jūs galėtumėte pavadinti šeimynykščio tipu... ee, o kokio tipo žmogus yra Franko?

Bet vis dėlto viskas praėjo nuostabiai, žmogau. Žinai, jokios prievartos, jokių rūpesčių. Su padirbtų raktų rinkiniu mes tiesiog, taip sakant, įėjome vidun. Grindyse šalia kasos aparato po prekystaliu buvo ta išimama grindų plytelė, o po ja gulėjo tas didelis drobinis maišas, pritutintas tų mielų šlamančiųjų. Vienas malonumas! Visa krūva puikiųjų banknotų bei monetų. Tai mano pasas į geresnius laikus, žmogau, pasas į geresnius laikus.

Suskambo durų skambutis. Aš ir Franko trydaliojame baimindamiesi, ar tik tai nebus farai, bet tai pasirodė besąs mažasis trizmus, atėjęs savo dalies. Pačiu laiku, taip sakant, nes Franko ir aš išsklaidėme banknotus ir monetas po visą lovą; dalinomės, taip sakant, supranti?

— Radote tai? sako tas pižonėlis išplėstomis iš netikėtumo akimis, kai pamatė visą tą ant lovos išsklaidytą gėrį.

— Sėskis! Užčiaupk savo supistą srėbtuvę dėl viso šito, supratai? suniurzga Franko. Bernužėlis, taip sakant, susileidžia.

Aš norėjau pasakyti Franko, kad jis taip nespaustų to vaikio, supranti? Tai šis kačiukas užvedė mus, taip sakant, ant to laimikio. Vyriokas viską mums papasakojo ir netgi nukniaukė raktus, kad pasidarytume kopijas, taip sakant. Nors aš ir nieko nesakau, tas katinas Begbis vis dėlto gali viską išskaityti iš mano veido.

— Šis sumautas šiknius keliaus tiesiai į supistą mokyklą, žarstydamas savo supistus šlamančiuosius, kad padarytų įspūdį savo supistiems draugužiams ir visoms paukštytėms.

— Nee, aš to nedarysiu, sako vaikinukas.

— Užčiaupk savo supistą srėbtuvę! suniurzga Begbis. Vaikinukas vėl susitriedžia. Begbis pasisuka į mane. — Supistai tikras, kad aš būtent taip ir būčiau padaręs.

Jis atsistoja ir sviedžia tris strėlytes į lentą ant sienos, su tikra jėga, tikru pykčiu, žmogau. Tas vaikinukas atrodo smarkiai sunerimęs.

— Yra vienas dalykas, kuris dar blogesnis už tikrą šiknių išdaviką, sako jis, ištraukdamas strėlytes iš taikinio ir vėl sviesdamas jas su tokia pačia brutalia jėga. — Ir tai yra supistai plepantis šiknius. Tas šiknius, kuris neužčiaupia savo supistos srėbtuvės, visuomet supistai pakenkia labiau nei išdavikas. Tai toks šiknius, kuris supistai prasitaria informatoriams. Informatoriai praneša supistai policijai. Tuomet jau mes visi būsime tikrai išdulkinti.

Jis paleidžia strėlytę tiesiai tam vaikinukui į veidą. Aš pašoku, o berniokas surinka ir pradeda isteriškai verkti, drebėdamas, lyg jį būtų ištikęs priepuolis, taip sakant.

Aš pamačiau, kad Begbis paleido tik plastikinę strėlytę, slapta prieš metimą išsukęs metalinę adatą. Berniokas vis dar verkšlena, taip sakant, nuo patirto šoko ir panašiai.

— Supisti sparneliai, tu skystaproti trizniau! Tik gabalėlis supistos plastmasės! Franko niekinamai nusijuokia ir atskaičiuoja tam vyriokui pluoštą banknotų, bet daugiausia monetų. — Jei tave sustabdytų policija, tu tai išlošei per pasirodymus Portyje, arba supistoje arkadoje. Jei tik išspausi nors vieną žodį apie tai kokiam nors šikniui, verčiau tada supistai trokšk, kad tave sulaikytų policija ir nusiųstų į supistą Polmontą anksčiau, nei aš tave supistai pričiupsiu, girdi mane?

— Taaaip... vis dar drebėdamas sako berniokas.

— Dabar mėžkis iš čia atgal prie savo supisto Pasidaryk-Pats šeštadieninio darbo. Atsimink, jei tik aš supistai išgirsiu, jog tu švaistaisi tais supistais šlamančiaisiais, aš supistai prisistatysiu tavęs pažaboti anksčiau, nei tu suvoksi, kas tau supistai smogė.

Vargšas vyriokas pasiima savo dalį ir išsinešdina. Mažasis šiknius beveik nieko negavo, tik apie porą šimtų svarų iš beveik penkių gabalų, taip sakant. Vis dėlto jo amžiaus bičeliui tai krūva pinigų, jei pagaunate mano mintį. Bet aš vis dėlto pasakau Franko, jog jis buvo kiek per griežtas tam žindukliui.

— Hei, žmogau, tas vaikis kiekvienam iš mūsų uždirbo po porą gabalų... ee, aš tik noriu pasakyti, Franko, taip sakant, gal tu buvai kiek per rūstus tam trizniui, taip sakant, supranti?

— Aš nenoriu, kad tas mažas šiknius sklaidytųsi ar švaistytų aplink supistus šlamančiuosius. Ką nors daryti su tokiais šikniukais kaip jis — pats rizikingiausias biznis. Jie nežino jokių supistų ribų, supranti? Štai kodėl aš mėgstu patvarkyti supistas parduotuves ir butus su tavim, Bulve. Tu esi tikras supistas profesionalas kaip ir aš, ir tu niekuomet neprasitarsi jokiam šikniui. Aš gerbiu tą supistą profesionalumą, Bulve. Kai dirbi su tikrais profesionalais, nebūna jokių supistų problemų, tu šikniau.

— Taaip... teisybė, žmogau, taip sakant, pritariu. Ką dar tu gali pasakyti, taip sakant, supranti? Tikri profesionalai. Man to veik pakanka; skamba maloniai. Dovana

Nusprendžiau, kad negaliu apsistoti pas savo senučiukę; per daug galvos sopulio. Todėl Gevas priglaudžia mane pas save visam Mačio laidotuvių laikotarpiui. Kelionė traukiniu praėjo be nuotykių; kaip tik taip, kaip aš ir pageidavau. Kelios Fal l juostos „Walkmane“, keturios skardinės alaus ir H. P. Lovekrafto knyga. Tikras nacistas, tas senasis šiknius H. P., bet jis sugeba užsukti gerą pasaką. Aš nutaisau savo fizionomiją, kuri sakyte sako „netrukdykite-man-ar-panašiai-šikniai-jūs“ kiekvieną kartą, kai į vietą priešais mane atsiprašinėdamas įsispraudžia koks besišypsantis asilas. Tai buvo maloni kelionė, todėl ir neprailgo.