Ирвин Уэлш - Traukinių žymėjimas

Rentonas suprato, kad nori likti vienas. Jo pagirios tapo nepakenčiamos ir jis tiesiog negalėjo daugiau to ištverti.

— Ee, žinai, Diana... aš turiu lėkti. Susitikti su keliais draugais Leite. Fūlė ir visa kita.

Diana supratingai, bet kažkaip vangiai kilstelėjo antakius, palydėdama šį judesį, Rentono nuomone, keistais kleketuojančiais garsais. Ji buvo supykusi, kad jis pasitraukia anksčiau, nei ji galėjo paklausti apie hašišą.

— Koks tavo adresas? Ji išsitraukė iš savo krepšio plunksnakotį ir skiautę popieriaus. — Tik ne Forester Parko, šypsodamasi pridūrė. Rentonas užrašė tikrąjį Montgomerio gatvės adresą paprasčiausiai dėl to, jog buvo per daug sutrikęs, kad sugalvotų melagingą.

Kai ji nuėjo, jį nutvilkė stiprus pasišlykštėjimo savimi jausmas. Negalėjo pasakyti, ar dėl to, jog jis mylėjosi su ja, ar dėl to, kad dar kartą to padaryti tikriausiai negalėtų.

Kad ir kaip būtų, tą vakarą išgirdo skambant durų skambutį. Buvo be grašio, todėl šį šeštadienio vakarą sėdėjo namie, žiūrėdamas Braddock: Missing in Action 3 per video. Atidarė duris, prieš jį stovėjo Diana. Pasidažiusi, ji vėl jam buvo tokia pat geidžiama kaip ir praeitą vakarą.

— Įeik, tarė jis, galvodamas, ar lengvai sugebėtų prisitaikyti prie kalėjimo režimo.

Dianai atrodė, jog užuodžia hašišo kvapą. Ji tikrai vylėsi, kad taip ir yra. Pasivaikštinėjimas po pievas

Alinės, taip sakant, prigrūstos, pilnos vietinių ir privažiavusiųjų į festivalį, kurie užėjo čia šiek tiek paprunkštaut prieš lėkdami į kitą renginį. Kai kurie iš tų renginių yra neblogi... gal kiek per brangūs, taip sakant.

Begbis prisišlapino džinsus...

— Prišlapinai į kelnes, Franko? klausia jo Rentsas, rodydamas į šlapią dėmę ant nublukusios žydros medžiagos.

— Nė velnio! Tai tik supistas vanduo. Ploviausi savo supistas rankas. Lyg šito supistai nežinotum, tu, raudongalvi šikniau. Šitas šiknius alergiškas vandeniui, ypač jei dar prausiasi su muilu.

Ligotasis dairosi po barą moterų... šis vaikis pamišęs dėl paukštyčių. Atrodo, kad ponterių kompanija jam pamažu pradeda įkyrėti. Gal dėl to Ligotajam sekasi su moterimis; gal dėl to, kad jam taip reikia. Taaip, visai galimas daiktas! Purtydamas galvą, Matis tyliai kalbasi pats su savimi. Kažkas, taip sakant, yra negerai su Mačiu... tai ne vien tik heroinas. Kažkas su Mačio protu, tai panašu į sunkią depresiją, taip sakant.

Rentonas su Begbiu ginčijasi. Geriau Rentsas susirūpintų, ką daro, taip sakant. Tas Begbis, žmogau, yra, taip sakant... supista džiunglių katė. Mes esame tiktai jausmingos katės. Naminės katės, taip sakant.

— Jie yra šikniai, turintys šlamančiųjų. Tu esi šiknius, visuomet pliurpiantis apie turtingųjų sunaikinimą ir visą kitą anarchistinį mėšlą. Dabar tu nori supistai atsiriboti! Begbis tyčiojasi iš Rentso, visas labai šlykštus ir visa kita; jo tamsūs antakiai virš dar tamsesnių akių, tie tankūs juodi plaukai, šiek tiek ilgesni už skustagalvių.

— Tačiau kalbama ne apie atsiribojimą, Franko. Aš tiesiog tame nedalyvauju. Visa tai — tik paprasčiausi tauškalai. Mes turime amfetamino ir E. Pasilinksminkime, gal verčiau nueikime į reivo klubą, užuot visą naktį jaudinęsi dėl supistų Pievų. Jie ten yra pasistatę supistą teatro tentą, štai ir visas supistas smagumas. Ten pilna policijos. Per daug supistų rūpesčių, žmogau.

— Nesiruošiu eiti į jokius supistus reivo klubus. Tu pats sakei, kad jie tik supistiems vaikams.

— Taaip, bet taip buvo prieš tai, kai viename iš jų apsilankiau.

— Na, aš supistai neisiu nė į vieną. Todėl malkimės supistoje alinėje ir patvarkykime išvietėje kokį nors šiknių.

— Nee. Aš negaliu įklampinti savo subinės.

— Supistas triedžiantis šiknius! Tu vis dar dedi į kelnes dėl praėjusio savaitgalio Bule ir Buše.

— Nee, nieko panašaus. Tai buvo tiesiog niekam nereikalinga, tik tiek. Visas tas supistas reikalas.

Begbis žvilgtelėjo į Rentsą ir, rodės, tikrai įsitempė ant savo kėdės. Jis palinko į priekį, ir aš, žinai, pamaniau, kad tas smarkuolis rengiasi trinktelėti Nuomojamam Berniukui, taip sakant.

— A? A! Aš tave patį padarysiu visiškai nereikalingą, tu šikniau!

— Liaukis, Franko. Nusiramink, žmogau, sako Ligotasis.

Begbis, atrodo, suprato, kad persistengė, taip sakant, net ir pagal savo standartus. Įtrauk tuos nagučius, kačiuk. Parodyk pasauliui minkštas letenėles. Tai tik bloga katytė, didelė, bloga pantera.

— Mes užsirovėme ant kažkokio supisto Sherman tanko. Kas jis tau? Tas gudročius gavo tiek, kiek nusipelnė! Be kita ko, neprisimenu, kad tu būtum kitaip į tai žiūrėjęs, kai mes buvome supistai jaukiai įsitaisę Barlyje, dalindamiesi supistą grobį.

— Tas vyrukas atsidūrė ligoninėje be sąmonės, jis prarado daugybę supisto kraujo. Tai perskaitėme Naujienose...

— Bet dabar tas šiknius pasveiko! Tai, po galais, pranešta! Tam šikniui nepadaryta jokios supistos žalos. O jei net ir supistai padaryta, tai kas? Kažkoks supistai turtingas amerikiečių šiknius, kuris, be kita ko, net neturėtų čia supistai būti. Kam rūpi tas šiknius? Ir tu pats, šikniau, esi anksčiau nusmeigęs kažkokį šiknių; Eriką Vilsoną mokykloje, todėl nepradėk vaizduoti supistai skrupulingo.

Tai užčiaupia Rentsą, nes jis, taip sakant, nemėgsta kalbėti apie šį įvykį, bet taip atsitiko, supranti? Tai buvo tiesiog kažkokio terliaus, kuris tave erzino, sudorojimas, o ne suplanuotas mėginimas, taip sakant, sužaloti kokį tešlių. Valkata, taip sakant, nemato jokio skirtumo. Tai buvo sunkus atvejis, tiesiog šlykštus, taip sakant... tas jankis, berniukas, tiesiog nebūtų atidavęs piniginės net tada, kai Begbis išsitraukė skustuvą, taip sakant... paskutiniai žodžiai, kuriuos aš girdėjau sakant tą pižoną, buvo: Tu juo nepasinaudosi.

Begbis supistai pasiuto, jam, taip sakant, stogas pavažiavo, dėl to skustuvo, žinai, mes beveik pamiršome piniginę. Aš įlindau į to vyruko kišenes ir jas ištuštinau, kol Begbis spardė jam į veidą. Kraujas maišydamasis su šlapimu tekėjo į unitazą. Bjaurus, bjaurus, bjaurus žmogus, taip sakant, supranti? Aš vis dar nusipurtau, kai visa tai prisimenu. Net krūpčioju pro miegus. Kiekvieną kartą, kai pamatau kokį ponterį, taip sakant, kuris yra panašus į mūsiškį bičelį, Ričardą Hauserį iš Dės Moines, Ajovos, JAV, aš sustingstu lyg sukaustytas. Kai tik išgirstu amerikietišką balsą mieste, tiesiog pašoku. Prievarta yra supistai šlykšti, žmogau. Valkata, brangusis Franko, jis mus visus, taip sakant, išprievartavo, tikrai išprievartavo tą naktį, lyg būtų įkišęs po ieną mums į subines ir paleidęs kaip kokias prostitutes, supranti? Valkata blogas bičas. Laukinis, laukinė katė.

— Kas eis? Bulve? kreipėsi į mane Begbis. Jis kandžioja sau apatinę lūpą.

— Ee, taip sakant... ee... prievarta ir šiaip... tai tikrai ne mano skoniui... aš tiesiog pasiliksiu ir prisitvosiu... taip sakant, supranti?

— Dar vienas dedantis į kelnes šiknius, jis nusisuka nuo manęs... nenusivylęs, lyg būtų tikėjęsis iš manęs ko nors panašaus šiam numeriui, taip sakant... tai gal gerai, o gal ir ne taip jau gerai, bet kas šiais laikais gali pasakyti, kas yra ko vertas, taip sakant?

Ligotasis vapa kažką apie tai, jog jis yra meilužis, o ne kovotojas, tad Begbis jau buvo besižiojąs sakyti, kai prabilo Matis: — Aš pasiryžęs.

Tai atitraukia Begbio dėmesį nuo Ligotojo. Valkatėlė pradeda girti Matį, taip sakant, o mus išvadina visokiais apsidergusiais šikniais, gyvenančiais po saule; bet, mano akimis, būtent Matis yra triedžiantis šiknius, taip sakant, nes jis prisitaikėlis, kuris sutinka su viskuo, ką sako Franko... aš niekuomet iš tikro nemėgau Mačio... supisto ponterio. Bičiuliai paprastai traukia vienas kitą per dantį, taip sakant, bet kai tau kerta Matis, tai būna, taip sakant, tu pajunti kažką daugiau, tu pajunti... taip sakant... neapykantą, supranti? Tik už tai, kad esi laimingas. Kai Matis šalia, tai tiesiog nusikaltimas. Jis negali pakęsti matydamas kokį terlių esant laimingą, taip sakant.