Ирвин Уэлш - Traukinių žymėjimas

— Aš noriu būti viršuje, pasakė Diana, nutraukdama antklodes ir atidengdama gelsvai raudonus Rentono gaktaplaukius. Laimei, ji, rodos, nieko nepastebėjo. Rentonas buvo patenkintas savo kuolu. Jis atrodė daug didesnis nei paprastai. Tai tikriausiai todėl, pamanė, kad jau atprato matyti jį pasistojusi. Dianai jis padarė mažesnį įspūdį. Blogiausias jos matytas maždaug toks ir buvo.

Jie pradėjo glamonėtis. Diana mėgavosi žaismo pradžia. Rentonas maloniai skyrėsi nuo daugelio kitų vaikinų, su kuriais ji buvo gulėjus, nes priėmė tai su entuziazmu. Bet ji pajuto jo pirštus slystant vaginos link ir sustingusi atstūmė jo ranką į šalį.

— Man ten jau drėgna, pasakė Rentonui. Dėl šito jis šiek tiek sutriko, viskas vyko taip šaltai ir mechaniškai. Vienu metu jis net pamanė, kad jo susijaudinimas pradėjo silpti, bet ne, ji leidosi ant jo, ir, stebuklų stebuklai, kuolas buvo tvirtas.

Jis švelniai sudejavo, kai ji apglėbė jį. Jie pradėjo kartu lėtai judėti, pamažu skverbdamiesi gilyn. Jis juto jos liežuvį savo burnoje, o jo rankos švelniai glostė jos sėdmenis. Atrodė, tai truko taip ilgai; jis pamanė, kad užbaigs tuojau pat. Diana juto jo nepaprastą susijaudinimą. Tik ne dar vienas niekam tikęs penis, prašau, ne, tarė sau.

Rentonas liovėsi ją jautęs ir mėgino įsivaizduoti dulkinąs Margaretą Tečer, Paulą Denielsą, Voles Merser, Džimį Sevilį ir kitas atgyvenas, kad numalšintų savo begalinį susijaudinimą.

Diana pasinaudojo proga ir pasiekė aukščiausią susijaudinimą, Rentonas drybsojo lyg dildo ant milžiniškos riedlentės. Stengdamasi sutramdyti savo keistus orgazminius spygčiojimus, Diana įsikando savo smilių, kitą ranką padėjo jam ant krūtinės. Šis vaizdas sugrąžino jį atgal. Šį kartą net mintys apie Voles Merser subinės krušimą negalėjo jo sustabdyti. Kai pradėjo justi orgazmą, manė, jog tai nesiliaus niekada. Jo penis tryško lyg vandens pistoletas užsispyrusio išdykėlio vaiko rankose. Dėl ankstesnio susilaikymo dabar sperma tiesiog iššovė.

Jis būtų galėjęs tai nupasakoti kaip pakankamai artimą sinchroniškam orgazmui, jei būtų turėjęs įprotį pasakoti kitiems savo meilės nuotykius. Rentonas suprato, jog šito niekuomet nepadarys dėl tos priežasties, kad greičiau nusipelnysi eržilo reputaciją paslaptingu pečių gūžtelėjimu ir šyptelėjimu, nei išplepėdamas vaizdingas smulkmenas pusgalvių džiaugsmui. Šito išmoko iš Ligotojo. Todėl net ir jo nusistatymas prieš seksą buvo užmaskuotas seksomano savanaudiškumu. Vyrai — tai pasipūtę šikniai, pagalvojo pats sau.

Kai Diana nulipo nuo jo, jis nugrimzdo į palaimingą miegą, nusprendęs naktį atsibusti ir dar pasimylėti. Tuomet bus labiau pailsėjęs ir kartu aktyvesnis, parodys jai, ką sugeba, dabar, kai nutraukė tą nesėkmių virtinę. Jis lygino save su futbolo puolėju, kuris ką tik vos neįmušė įvarčio ir dabar nekantraudamas laukė kitų varžybų.

Todėl pasijuto užgautas, kai Diana tarė: — Privalai išeiti.

Nespėjus jam užginčyti, ji jau išsliuogė iš lovos. Užsimovė kelnaites, kad sulaikytų jo spermą, kuri pradėjo tiršta srovele tekėti šlaunimis žemyn. Jis pirmą kartą pradėjo mąstyti apie nesaugų lytinį kontaktą ir pavojų užsikrėsti ŽIV. Po paskutinio karto pasitikrino, taigi jis švarus. Tačiau susirūpino dėl jos; galvojo, kad bet kas, pergulėjęs su juo, galėtų tai daryti ir su bet kuo kitu. Jos ketinimai išvyti sugriovė jo trapų seksualinį ego per siaubingai trumpą laiką, iš šaunaus eržilo vėl paversdami jį drebančiu nevykėliu. Tarė sau, kad tai bus tiesiog lemtis, jei pasigaus ŽIV po vienintelio pasidulkinimo po šitiekos metų, kai vartojo bendras adatas, nors jų kompanijose niekuomet nemėgo bendrų didelių švirkštų.

— Bet ar negaliu čia pasilikti? Suprato, kaip silpnai ir sumautai skamba jo balsas, jei tik čia būtų Ligotasis, be abejonės, negailestingai išsityčiotų. Diana pasižiūrėjo į jį ir papurtė galvą. — Ne. Tu gali pasilikti ant suolelio. Bet būk tyliai. Jei ką nors pamatysi, nuduok, kad nieko neįvyko. Apsivilk ką nors.

Vėl susirūpinęs dėl savo rausvų gaktaplaukių, mielai pakluso.

Diana nuvedė Rentoną į prieškambarį. Ji paliko jį drebantį su vienomis apatinėmis kelnaitėmis, paskui sugrįžo su miegmaišiu bei jo drabužiais.

— Man dėl to labai gaila, sušnibždėjo pabučiuodama jį. Jie šiek tiek pasiglamonėjo, ir jo kuolas vėl pradėjo tvirtėti. Kai pamėgino kyštelėti ranką jai po naktiniais marškiniais, ji suturėjo jį.

— Man reikia eiti, tvirtai pasakė.

Diana išėjo, palikusi Rentoną nepasotintą ir nustebusį. Išsitiesęs ant suolo, jis užsitraukė ant savęs miegmaišį ir jį užsisegė. Gulėdamas tamsoje, mėgino įžiūrėti, kas yra tame kambaryje. Rentonas įsivaizdavo Dianos kaimynus esant griežtus kekšių vaikus, kurie neleido jai nieko parsivesti į namus. Galimas daiktas, nusprendė jis, ji tiesiog nenori, kad jie manytų ją pasigavus keistoką vaikiną, parsivedus jį namo ir paprasčiausiai išdulkinus. Gerokai paglostė savo ego teigdamas, kad jos pasipriešinimą nušlavė jo puikus sumanumas bei neįprastas, nors ir su trūkumais, grožis. Jis kone puikavosi savimi.

Galų gale nugrimzdo į neramų miegą, pilną kažkokių keistų sapnų. Nors ir buvo linkęs į tokius keistus sapnus, šie jį sujaudino tuo, kad buvo nepaprastai ryškūs ir neįtikimai lengvai atgaivinami. Jis štai prikaustytas prie sienos baltame kambaryje, apšviestame žydra neonine šviesa, stebi Joko Ono ir Gordoną Hanterį, „Hibsų“ gynėją, — jie rijo žmones, netvarkingai besivoliojančius ant daugybės plastikinių stalų, — jų mėsą bei kaulus. Abu svaidė jam šiurkščius įžeidinėjimus; iš jų burnų, kai plėšė mėsos gabalus ir tarp keiksmų uoliai juos kramtė, varvėjo kraujas. Rentonas suprato, kad dabar bus jo eilė. Jis pamėgino įsiteikti „Čigonui“ Hanteriui, pasakodamas, kad yra didelis jo gerbėjas, bet „Easter Road“ gynėjas buvo vertas savo baisios reputacijos ir tik juokėsi jam į veidą. Todėl smarkiai palengvėjo, kai sapnas pasikeitė ir Rentonas pasijuto esąs visiškai nuogas, ištepliotas skystu mėšlu, bevalgantis iš lėkštės kiaušinius, pomidorus ir paskrudintą duoną kartu su visiškai apsirengusiu Ligotuoju Leito „Vateryje“. Po to jis sapnavo, jog jį gundo nuostabi moteris, vilkinti tik dviejų dalių maudymosi kostiumėlį, padarytą iš Alkano folijos. Ta moteris iš tikrųjų buvo vyras, ir jiedu lėtai dulkino vienas kitą per įvairias savo kūnų skyles, iš kurių sunkėsi skutimosi putas primenanti substancija.

Jį pažadino indų skimbčiojimas ir kepamo kumpio kvapas. Jis pastebėjo moters, ne Dianos, nugarą, dingstančią mažoje, šalia svetainės esančioje virtuvėje. Po to, išgirdęs vyrišką balsą, pajuto baimės priepuolį. Mažiausiai, ką Rentonas, pagiringas, atsidūręs keistoje vietoje ir dėvintis tik glaudes, norėjo išgirsti, buvo vyriškas balsas. Jis apsimetė dar miegąs.

Paslapčia pro užmerktus akių vokus pastebėjo maždaug savo ūgio, gal kiek mažesnį vyruką, einantį į virtuvę. Nors kalbėjo prislopinę balsus, jis juos girdėjo.

— Taigi Diana parsivedė dar vieną draugą, pasakė vyras. Rentonui nepatiko kiek pašaipi intonacija, lydinti žodį „draugas“.

— Mmm. Bet tylėk. Nepradėk elgtis šiurkščiai ir vėl daryti neteisingas išvadas.

Jis girdėjo juos įeinant į prieškambarį, paskui išeinant. Greitai apsivilko savo marškinėlius ir megztinį. Po to atsegė miegmaišį, nukėlė kojas nuo suolelio ir įšoko į savo džinsus vos ne akimirksniu. Tvarkingai sulankstė miegmaišį, sudėjo atgal į vietą minkštasuolio pagalvėles. Jo kojinės ir sportbačiai nemaloniai dvokė, kai juos užsimovė. Vylėsi, aišku, bergždžiai, kad niekas daugiau to nepajuto.