Ирвин Уэлш - Traukinių žymėjimas

Rentonas buvo per daug sunerimęs, kad justų savo prastą būseną. Bet pagirios jam nedavė ramybės; jos tykojo jo sielos tamsoje lyg nepaprastai kantrus gatvės plėšikas, tiesiog laukiantis patogios progos iššokti ir sustabdyti jį.

— Sveiki. Moteris, bet tai buvo ne Diana, sugrįžo į prieškambarį.

Gražios didelės akys ir daili, griežta skruostikaulio linija darė ją patrauklią. Jam pasirodė, kad jis kažkur jau matęs šį veidą.

— Labas. Beje, aš Markas, pasakė jis. Ji neprisistatė. Bet pageidavo sužinoti daugiau apie jį.

— Tai jūs Dianos draugas? Jos tonas buvo šiek tiek agresyvus. Rentonas nusprendė žaisti atsargiai ir tėkšti prasimanymą, kuris neskambėtų pernelyg rėžiamai, todėl galėtų būti pakankamai įtikinamas. Bėda ta, kad jis buvo išsiugdęs narkomano įgūdžius meluoti įtikinamai ir dabar galėjo įtikinamiau sumeluoti, nei pasakydamas tiesą. Jis sumikčiojo pagalvojęs, kad visuomet greičiau išgausi kokį šlamštą iš paprasto ponterio nei iš narkomano.

— Na, ji yra greičiau draugės draugė. Pažįstate Lizą?

Ji linktelėjo. Padrąsintas savo melo, Rentonas tęsė, apčiuopęs raminantį apgaulės ritmą.

— Ką gi, tai šiek tiek nemalonu. Vakar buvo mano gimtadienis, turiu prisipažinti, kad buvau gana girtas. Įsigudrinau pamesti savo buto raktus, o mano kambario draugas atostogauja Graikijoje. Baisiausiai apsikvailinau. Galėjau tiesiog eiti namo ir išlaužti duris, bet buvau toks, kad negalėjau blaiviai mąstyti. Mane tikriausiai būtų areštavę už įsilaužimą į savo paties butą! Laimei, sutikau Dianą, kuri maloniai leido man pernakvoti ant suolelio. Jūs esate jos buto kaimynė, tiesa?

— O... na, tam tikra prasme, ji keistai nusijuokė, o jis mėgino suprasti to juoko priežastį. Kažkas čia ne taip.

Įėjo vyras ir prisidėjo prie jų. Jis nežymiai linktelėjo Rentonui, kuris atsakydamas vos šyptelėjo.

— Tai Markas, pasakė jam moteris.

— Gerai, nieko nekomentuodamas pasakė vyrukas.

Rentonas manė, kad jie buvo maždaug jo amžiaus, gal kiek vyresni, bet taip ir nesuprato, kiek jiems metų. Diana, be jokios abejonės, buvo kiek jaunesnė už juos visus. Galimas daiktas, leido sau pafantazuoti, jie jaučia jai kažkokius perversiškus tėviškus jausmus. Jis buvo tą pastebėjęs tarp vyresnių žmonių. Jie dažnai stengiasi kontroliuoti jaunesnius, populiaresnius ir gyvybingesnius žmones; paprastai pavydėdami jiems tų savybių, kurias turi jaunesnieji, o jiems patiems jų trūksta. Šios ydos maskuojamos geraširdiška, globėjiška laikysena. Jis juto juos turint šias savybes ir pajuto kylantį keistą priešiškumą jiems.

Po to Rentonas patyrė kiek nemalonų šoką, kuris vos neišmušė pagrindo jam iš po kojų. Į kambarį įėjo mergina. Stebint ją, ėmė krėsti šaltis. Ji buvo Dianos kopija, bet kartu ši mergaitė atrodė kaip vidurinės mokyklos moksleivė.

Tik po kelių sekundžių suvokė, kad tai ir yra Diana. Rentonas tuojau pat suprato, kodėl moterys, kalbėdamos apie makiažo nuvalymą, dažnai sako, jog jos „nusiima savo veidus“. Diana atrodė kaip dešimtmetė. Ji pastebėjo nuostabą jo veide.

Jis žvilgtelėjo į porą. Jų dėmesys Dianai buvo tikrai tėviškas, nes jie iš tikro buvo jos tėvai. Net ir per savo susirūpinimą Rentonas pasijuto toks kvailas, jog to nepastebėjo anksčiau. Diana buvo panaši į savo motiną.

Jie sėdo pusryčiauti su sutrikusiu Rentonu, kurį Dianos tėvai švelniai tardė.

— Taigi ką jūs veikiate, Markai? paklausė jį motina.

Tai, ką jis veikė, bent jau naudingo, buvo grynas niekas. Jis priklausė sindikatui, sukūrusiam sąskaitų klastojimo sistemą, ir gaudavo pinigų iš penkių skirtingų adresatų, po vieną Edinburge, Livingstone ir Glazge, taip pat dvi Londone, Šeferd Buše ir Haknyje. Šitaip apgaudinėdamas vyriausybę, Rentonas visada jautėsi nekaltas ir jam buvo sunku nutylėti savo laimėjimus. Bet jis žinojo, kad privalo tylėti, visur buvo pilna šventeiviškų, padorių, ilganosių kekšių vaikų, tik ir laukiančių progos apskųsti tave valdžiai. Rentonas jautėsi nusipelnęs šių pinigų, nes organizaciniai sugebėjimai, kurių reikėjo išlaikyti šitokią padėtį, turėjo būti gana išlavinti, ypač tų, kurie iš visų jėgų stengėsi suvaldyti savo polinkį į heroiną. Jis privalo pasirašinėti dokumentus įvairiose šalies vietose, bendradarbiauti su kitais pašalpas gaunančiais sindikato nariais, Toniui, Karolinai ar Niksi telefonu perspėjus dumti į Londoną pagal staiga gautą iškvietimą. Jo gaunama pašalpa iš Šeferd Bušo šiuo metu kėlė abejonių, nes jis atmetė puikią karjeros galimybę BurgerKing Noting Hil Geite.

— Aš esu Municipalinės apygardos Rekreacijos departamento muziejaus skyriaus kuratorius. Man pavesta visuomenės istorijos kolekcija, kurią iš esmės sudaro Aukštosios gatvės gyventojų istorija, sumelavo Rentonas, pasiknaisiojęs po savo fiktyvaus darbo istorijos aprašymo punktus.

Jiems tai, atrodo, padarė įspūdį, net šiek tiek nustebino; to jis ir siekė. Padrąsintas, pamėgino pelnyti dar kelis skautų taškus, pavaizduodamas save paprasčiausiu žmogeliu, kuris pats į save rimtai nežiūri, ir savikritiškai pridūrė: — Aš knaisiojuosi po šlamštą, ieškodamas išmestų daiktų, o pristatau juos kaip autentiškus darbo žmonių kasdienio gyvenimo istorinius artefaktus. Be to, rūpinuosi, kad jie nesubyrėtų į gabalus, kai būna eksponuojami.

— Šiam darbui reikalingos smegenys, kreipdamasis į Rentoną, bet žiūrėdamas Į Dianą, pasakė tėvas. Rentonas neįstengė pakelti savo akių Į jo dukrą. Jis buvo susirūpinęs, kad šis vengimas gali sukelti didesni įtarimą nei kas nors kita, bet tiesiog negalėjo prisiversti žvilgtelėti į ją.

— Aš šito nepasakyčiau, gūžtelėjo pečiais Rentonas.

— Betgi tam reikalinga kvalifikacija.

— O taip, na aš turiu Aberdeno universiteto istoriko diplomą. Tai, tiesą sakant, buvo beveik teisybė. Jis įstojo į Aberdeno universitetą ir mokymo kursas jam pasirodė lengvas, bet įpusėjus pirmiesiems metams buvo priverstas jį palikti po to, kai ištaškė savo stipendiją narkotikams ir prostitutėms. Jis manė tapęs pirmuoju studentu Aberdeno universiteto istorijoje, dulkinusiu ne studentę. Jam rodės, kad geriau yra kurti istoriją, nei ją studijuoti.

— Išsilavinimas tikrai svarbu. Būtent tai mes visą laiką kartojame štai šitai, pasakė tėvas, vėl pasinaudodamas proga išsakyti Dianai savo nuomonę. Rentonui nepatiko ta padėtis, kurioje jis atsidūrė, o pats sau dėl šio nebylaus sąmokslo patiko dar mažiau. Jautėsi lyg iškrypėlis Dianos dėdė.

Kaip tik tuo metu, kai susirūpinęs mąstė: Prašau, tegu ji būna paskutiniųjų klasių mokinė, Dianos motina galutinai sugriovė tas viltis.

— Diana kitais metais laikys 0 lygio istorijos egzaminą, nusišypsojo ji, — ir prancūzų, anglų, meno, matematikos bei aritmetikos, išdidžiai tęsė.

Rentonas jau kelioliktą kartą visas savyje susigūžė.

— Markui tai neįdomu, globėjiškai tarė savo tėvams Diana, stengdamasi kalbėti kaip subrendus ir viršesnė, demonstruodama jėgą, kaip paprastai daro vaikai, kai tampa pašnekesio „tema“. Taip, sukrėstas pagalvojo Rentonas, kaip jis pats gana dažnai darydavo, kai jo senis ir senė užsivesdavo. Bėda ta, kad Diana kalbėjo taip šiurkščiai, taip vaikiškai, kad pasiekė visiškai priešingą efektą, nei troško.

Rentono protas dirbo visu pajėgumu. Tai vadinama morčiumi. Už tai tave gali užrakinti. Tikrai gali užrakinti ir išmesti raktą. Apskelbtas seksualiniu nusikaltėliu; kiekvieną dieną sudaužytas veidas Sautone. Seksualinis nusikaltėlis . Vaikų prievartautojas. Kuilys. Tvirkintojas. Jau dabar, rodės, girdėjo psichopatiškus katorgininkus, šiknius, jo nuomone, panašius į Begbį, kalbant: — Aš girdėjau, kad vargšė mergytė buvo tik šešerių metų. — Man sakė, kad tai buvo išprievartavimas. — Galėjo būti tavo arba mano vaikas. Pisau viską, gūžtelėjęs pečiais pagalvojo jis.