Ирвин Уэлш - Traukinių žymėjimas

Moters vardas buvo Diana. Rentonas manė, kad ji atrodo nuostabi. Išlygos būtinos, nes ankstesnė patirtis jį išmokė niekuomet iki galo nepasitikėti savo sprendimais, kai kūne ir smegenyse duodasi pašaliniai cheminiai junginiai. Pokalbis pakrypo apie muziką. Diana prisipažino Rentonui mėgstanti Simple Minds, ir jie pirmą kartą švelniai susiginčijo. Rentonas nemėgo Simple Minds.

— Simple Minds tapo tikru mėšlu nuo to laiko, kai metėsi į susikompromitavusias passion-rock U2 grupės vežėčias. Niekuomet nepasitikėjau jais nuo to laiko, kai jie atsisakė savo pomp-rock šaknų ir pradėjo visą šitą akivaizdžiai nenuoširdu politinį-su-labai-mažais-žmonėmis reikalą. Man patiko ankstesni jų gabalai, bet jau nuo New Gold Dream jie buvo šlamštas. Visi tie su Mandela susiję dalykai vemti verčia, pareiškė jis.

Diana jam pasakė, kad tiki jų nuoširdumu, kai jie palaiko Mandelą ir kovą už rasinę lygybę Pietų Afrikoje.

Rentonas energingai purto galvą, norėdamas išlikti šaltakraujiškas, bet pergali amfetaminas bei jos prieštaravimas. — Turiu seną 1979-ųjų NME žurnalo numerį, na, turėjau, bet išmečiau prieš kelerius metus, — prisimenu kelis interviu, kur Keris koneveikia kitų grupių dalyvavimą politikoje ir sako, jog Minds domina tiktai muzika, žmogau.

— Žmonės gali keistis, prieštarauja Diana.

Rentoną šiek tiek išmušė iš vėžių šio teiginio aiškumas ir paprastumas. Tai dar labiau jį sužavi. Jis gūžteli pečiais ir sutinka, nors sąmonė kunkuliuoja nuo minties, kad Keris visuomet vienu žingsniu aplenkdavo savo guru Piterį Gabrielį, o nuo Live Aid laikų pastangos tarp roko žvaigždžių atrodyti puikiais vyrukais tapo mada. Kad ir kaip ten būtų, jis pasilaiko tai sau ir nusprendžia ateityje pasistengti savo požiūrius į muziką ginti ne taip dogmatiškai. Plačiau į viską pasižiūrėjus, pamano, tai neturi jokios sušiktos reikšmės.

Po kiek laiko Diana ir jos draugė nueina į tualetą apsvarstyti ir įvertinti Rentoną ir Bulvę. Diana negali apsispręsti dėl Rentono. Jai atrodo, kad jis šiek tiek sumautas šiknius, tokių šioje vietoje pilna, vis dėlto jis truputį kitoks. Ne, pakankamai kitoks, bet kad per daug juo žavėtis. Tačiau jau vėlus metas...

Bulvė atsisuka ir kažką pasako Rentonui, bet šis neišgirsta per The Farm dainą, panašią, Rentono nuomone, į visas kitas The Farm dainas, kurių galima klausytis tik tuomet, kai esi visiškai nukaušęs, o jei jau esi toks, tai tik tikras laiko gaišimas klausytis The Farm , geriau jau pasinerti į kokį reivą, pereinantį į sunkius techno-sounds garsus. Net jei jis galėtų išgirsti Bulvę, jo protas, teisėtai ilsėdamasis nuo savikontrolės šnekant su Diana, dabar yra per daug užpistas, kad galėtų jam patarti.

Po to Rentonas pradeda pasakoti visokį asmeninį mėšlą čia atostogaujančiam vyrukui iš Liverpulio tik todėl, kad to vaikino akcentas ir elgsena priminė jam seną bičiulį Davo. Po kurio laiko jis pamato, jog tas vaikinas neturi su Davo nieko bendra ir kad jis padarė klaidą, išpasakodamas jam tokius intymius dalykus. Pamėgina sugrįžti prie baro, po to pasimeta su Bulve, pagaliau suvokia, kad gerokai ir tikrai prablaivėjo. Diana virto tiktai miglotu iš jo narkotinio sustingimo kilusio geismo prisiminimu.

Jis eina į lauką įkvėpti gryno oro ir išvysta Dianą, vieną sėdančią į taksi. Su pavydžiu skausmu pamano, ar tik tai nereiškia, jog Bulvė nusiplovė su jos drauge? Suvokimas, kad jis gali būti vienintelis, kuris nieko nepasičiupo, jį išgąsdino, — baisi neviltis pastūmėjo jį, vis dar nieko nesuvokiantį, artyn prie jos.

— Diana. Ar neprieštarausi, jei aš irgi pasinaudosiu tavo taksi?

Diana dvejojo. — Aš vykstu į Forester Parką.

— Puiku. Man irgi pakeliui, sumelavo Rentonas, po to pats sau pridūrė: Ką gi, dabar jau pakeliui.

Taksi jie vėl kalbėjosi. Diana buvo susiginčijusi su Liza, savo drauge, todėl nusprendė važiuoti namo viena. Liza, pasak jos, vis dar kraipėsi šokių aikštelėje su Bulve ir kitu kretinu, kiršindama juos vieną su kitu. Rentonas statė už kitą kretiną.

Nutaisiusi juokingai gaižią, pagiežos kupiną miną, kuri šiek tiek trikdė Rentoną, Diana pasakojo, koks Liza baisus žmogus, suminėjo visus jos nusižengimus, kurie jam pasirodė gan mieli. Jis pritardamas pataikavo, sutikdamas, kad Liza pati baisiausia egoistiška išpera, kokia tik gali būti po saule. Kadangi ši pokalbio tema ją slėgė, o jam tai buvo neparanku, jis pasistengė ją pakeisti. Jis pasakojo jai linksmas istorijas apie Bulvę ir Begbį, labai išmoningai jas pagražindamas. Rentonas niekuomet neminėjo Ligotojo, nes moterys mėgo Ligotąjį, — jautė, kad savo pažįstamas moteris net ir pašnekesiuose geriau laikyti nuo jo kuo atokiau.

Kai ji šiek tiek atlyžo, jis paklausė, ar negali jos pabučiuoti. Ji gūžtelėjo pečiais, neleidusi jam suprasti, ar tai abejingumas, ar nesugebėjimas apsispręsti. Betgi, pamanė jis, abejingumas yra geriau už akivaizdų atstūmimą.

Jie truputį pasiglamonėjo. Jos kvepalų aromatas jam pasirodė jaudinamas. Ji pagalvojo, kad jis yra per daug sudžiūvęs ir kaulėtas, bet bučiavosi gerai.

Jiems išėjus į gryną orą, Rentonas prisipažino, kad gyvena ne šalia Forester Parko, kad pasakė taip tik tam, kad galėtų dar kiek pabūti su ja. Prieš savo norą Diana pasijuto pamaloninta.

— Ar nenorėtum užeiti puodelio kavos? paklausė ji.

— Tai būtų tiesiog puiku. Rentonas stengėsi kalbėti, lyg būtų greičiau netikėtai nudžiugintas nei sužavėtas.

— Bet tik puodelio kavos, turėk galvoje, pridūrė Diana tokiu tonu, kad Rentonas sunkiai susigaudę, ką ji tuo norėjo pasakyti. Ji kalbėjo mįslingai, kad galima būtų numanyti seksualinę potekstę, bet kartu ir pakankamai pabrėžtinai, kad žodžiai reikštų tiksliai tai, ką pasakė. Jis tiesiog linktelėjo lyg sutrikęs kaimo stuobrys.

— Ką gi, turime elgtis labai tyliai. Čia visi jau miega, pasakė Diana. Tai skambėjo ne per daug puikiai, pamanė Rentonas, įsivaizduodamas bute esantį kūdikį su aukle. Jis prisiminė, kad niekuomet anksčiau nebuvo šito daręs su kuo nors turinčiu vaiką. Nuo tos minties pasijuto kiek keistokai.

Nors ir jautė, kad bute yra žmonių, bet niekaip neužuodė to kūdikiams būdingo šlapimo, vėmalų bei miltelių kvapo.

Jis prabilo. — Dia...

— Ššš! Visi miega, pertraukė jį Diana. — Nepažadink, nes bus bėdos.

— Kas miega? nervingai paklausė jis.

— Ššš!

Tai Rentonui kėlė nerimą. Galvoje šmėstelėjo jo paties ir kitų anksčiau patirti siaubai. Mintyse peržvelgė niūrų duomenų banką, kuriame buvo visko — nuo kambario kaimynų vegetarų iki pamišėlių sutenerių.

Diana nusivedė jį į miegamąjį ir pasodino ant vienišos lovos. Tuomet dingo, o po kelių minučių grįžo su dviem puodeliais kavos. Pastebėjo, kad jo kava buvo pasaldinta, ko jis paprastai nemėgo, bet skonis buvo ne toks jau stiprus.

— Ar eisime į lovą? kilstelėjusi antakius sušnibždėjo ji šiek tiek įsitempus.

— Ee... būtų puiku... pasakė jis, vos neišliejęs savo kavos. Jo pulsas padažnėjo ir jis pasijuto sudirgęs, nerangus ir nepatyręs, susirūpinęs dėl galimo narkotikų ir alkoholio kokteilio poveikio erekcijai.

— Mums tikrai reikia elgtis labai tyliai, tarė ji. Jis linktelėjo.

Jis greitai nusimovė megztinį ir marškinėlius, po to sportbačius, kojines ir džinsus. Susirūpinęs dėl savo rausvų gaktaplaukių, palindo po antklode su apatinėmis kelnaitėmis.

Rentonui atlėgo širdis, kai, stebėdamas nusirenginėjančią Dianą, pajuto savo kuolo tvirtumą. Priešingai nei jis, ji neskubėjo ir atrodė visiškai rami. Jam atrodė, kad jos kūnas yra nuostabus. Nevalingai galvoje sukosi futbolo gerbėjų mantra „nagi pirmyn“.