Ирвин Уэлш - Traukinių žymėjimas

Tas karštis, žmogau, yra... karštas. Tik taip ir gali jį nupasakoti, ar ne? Pasuku prie kranto ir atsisėdu ant suolelio netoli pašalpų skyriaus. Tie du svarai mano kišenėje teikia džiaugsmo, taip sakant, atveria man daugiau durų, žinai? Taigi aš sėdžiu žiūrėdamas į upę. Upėje plaukioja didelės gulbės... Mąstau apie Džonį Svoną ir narkotikus. O, ši gulbė betgi yra supistai nuostabi. Gaila, neturiu duonos, kad palesinčiau tą išperą.

Gevas dirba pašalpų tarnyboje. Gal aš galėčiau nutverti tą bičą per pietų pertrauką, pastatyčiau tam dabitai vieną kitą pintą, taip sakant. Kažkada jis man buvo kelias nupirkęs. Aš pastebiu iš pašalpinės išeinantį Rikį Monaghemą. Puikus kadras, žinai.

— Riki...

— Sveikas, Bulve. Kaip gyvuoji?

— Ee, nedaug reikia, kad kanopas užversčiau, bičeli. Tai, ką matai, yra visa mano manta, taip sakant.

— Taip blogai?

— Blogiau, bičeli, blogiau.

— Vis dar nevartoji?

— Žinai, keturios savaitės ir dvi dienos nuo paskutinio kąsnelio Salsberi Krege? Skaičiuoju kiekvieną sekundę, žmogau, kiekvieną sekundę. Tiesiog tik tak, tik tak, taip sakant, žinai.

— Jautiesi nuo to geriau?

Tik dabar, taip sakant, suvokiau, kad esu; išsunktas kaip reikalas, žinai, bet fiziškai, taip sakant... taaip. Pirmos dvi savaitės buvo ištisinė mirties kelionė, žmogau... bet dabar, panašu, pakeičiau šiek tiek karšto sekso su žydų princese ar katalikų mergaite su baltomis kojinaitėmis, privalėtų būti su baltomis kojinaitėmis. Supranti?

— ...Taaip... jaučiuosi kažkaip geriau, taip sakant.

— Buvai nuvykęs į Ister Roudą šeštadienį?

— Ee, nee... Praėjo jau, taip sakant, metų metai nuo to laiko, kai buvau tūlėj. Bet gal ir galėčiau nueiti. Su Rentsu... bet Rentsas dabar šlaistosi Londone... su Ligotuoju ar dar kuo nors. Nueičiau su Gevu ir nupirkčiau jam pora pintų... vėl pamatyčiau „Cabsus“. — ...ką gi, gal. Pažiūrėsiu, kaip viskas klostysis, taip sakant. O tu buvai?

— Nee. Pasakiau praeitą sezoną, kad negrįšiu, kol jie neatsikratys Milerio. Mums reikia naujo trenerio.

— Taaip... Mileris... mums reikia kito bičelio, trenerio... Aš net nežinau, kas buvo treneris, taip sakant, negaliu tau net pasakyti, kokie yra komandos bičų vardai, taigi. Gal Kano... bet turbūt Kano išėjo. Diuris! Gordonas Diuris!

— Diuris vis dar komandoje?

Monis tik žiūri į mane ir kresteli galvą.

— Nee, Diupis išėjo prieš kelerius metus, Bulve. Aštuoniasdešimt šeštaisiais. Persikėlė į Čelsį.

— Taaip, teisingai, žmogau, Diuris. Prisimenu, kaip tas bičas įkalė įvartį žaidžiant su „Celtic“. O gal tai buvo „Rangers“? Tas pats velnias, betgi, žmogau, kai apie tai geriau pamąstai, taip sakant... lyg tos pačios monetos skirtingos pusės, supranti?

Jis gūžteli pečiais. Abejoju, ar įtikinau tą bičą.

Rikis mėgsta mane, o gal, taip sakant, tai aš jį mėgstu... noriu pasakyti, ee, kas gali tikrai žinoti ką mėgsta šioje sumautoje scenoje šiais laikais, žmogau? Bet, kad ir kas ką mėgtų, kelionės tikslas vėl Leito Takas. Be heroino gyvenimas kartais darosi baisiai nuobodus. Rentsas Londone; Ligotasis Berniukas visą laiką šniukštinėja po visą miestą, garsusis senas uostas tam bičui šiais laikais atrodo nepakankamai geras; Rebas, taip sakant, Nukainotasis, tiesiog išnyko, o Tomis, atrodo, visai nusmuko po to, kai išsiskyrė su ta vištyte Lizi. Taigi, taip sakant, lieku aš ir Franko... na ir gyvenimas, pasakysiu tau, žmogau.

Rikis Monis, Ričardas Monaghemas, katalikų kovotojų bičiulis, be jokios abejonės, taip sakant, nusiplovė, kad pasimatytų mieste su ta mergiote. Vėl lieki vienas kaip kaliausė, taip sakant. Aš nusprendžiu aplankyti Na Na daugiabutėje prieglaudoje Ister Roudo gale, taip sakant. Na Nai ten nepatinka, nors ji, taip sakant, gerai Įsitaisė. Norėčiau, žinai, ir aš taip gyventi. Nepaprastai šaunu, bet tik vyresniems bičams, taip sakant. Jūs tik patraukiate už virvelės, ir įsijungia signalas, o ta atseit slaugė ateina ir viską tau sutvarko, žinai. Man patiktų, jei Frenko Zapos duktė, ta pasiutusi vištytė, mergytė iš Valley, Moon Unit Zappa, būtų mano slaugė, taip sakant. Tai būtų nepaprastai smagus vaizdas, aš tavęs nemaustau, bičeli!

Na Nos kojos buvo visiškai supistos, o šundaktaris sako, kad jos karstymasis į senąjį butą paskutiniame aukšte Lornštrasėje buvo per daug sumautas. Teisingai, didysis medicinos vyre. Jei iš Na Nos kojų išimtum varikozines venas, taip sakant, neliktų jokių kojų, supranti? Mano rankose yra geresnės venos nei jos kojūkštėse. Ji vis dėlto atsikerta daktarui, taip sakant; senos katės žymi savo teritorijų ribas, jei taip galima pasakyti, ilgus metus ir jų laikosi. Supistai aišku, kad jos nesiruošia jų užleisti be peštynių. Išleidžia nagus ir tik drykst drykst kailis, žmogau. Tai Na Na... Misis Moskuri, kaip aš ją vadinu, žinai?

Jų skyriuje yra bendras poilsio kambarys, taip sakant, kuriuo Na Na niekuomet nesinaudoja, nebent norėdama pričiupti tą misterį Braisą. Senojo ponterio šeima pasiskundė direktoriui, jog ji seksualiai persekiojanti senioką. Ta direkcijos moteriškė mėgino tarpininkauti tarp mano Ma ir misterio Braiso dukters, bet Na Na privedė tą dukrą iki ašarų savo klastingomis pastabomis apie apgamą jos veide. Viena iš tų tamsiai raudonų dėmių, supranti? Reikia pasakyti, kad Na Na nusitveria kitų žmonių silpnybių, ypač kitų moterų, ir panaudoja jas prieš juos pačius, žinai?

Klakteli kelios spynos, ir Na Na šypsosi man, mostu kviesdama užeiti. Mane čia sutinka meiliai, bet su mano mama ir seserimi elgiamasi kaip, na, kaip su tuščia vieta. Jos viską Na Nai daro ir visa kita. Bet Na Na mėgsta berniukus ir nekenčia mergaičių. Ji turi, taip sakant, aštuonis vaikus nuo penkių skirtingų vyrų, žinai. Bet tai tik tie, apie kuriuos mes žinome.

— Sveiks... Kalamai... Vili... Patrikai... Kevinai... Desmondai... ji vardija kelių savo vaikaičių vardus, vis dėlto pamiršdama manąjį. Bet manęs tai, taip sakant, nejaudina, mane taip seniai vadina „Bulve“, kad neretai net ir mano Ma mane taip vadina, aš ir pats kartais pamirštu savo vardą.

— Denis.

— Denis. Denis. Denis. Denis. O Keviną aš visuomet vadinu Deniu. Kaip galėjau tai pamiršti, Deni Berniuk!

Na, taip sakant, kaip ji galėjo... Berniuk Deni ir Pikardijos Rožės yra vienintelės dainos, kurias ji žino. Supranti? Ji net mėgindavo dainuoti tuo savo plonu balsu; išmetusi aukštyn rankas, kad būtų didesnis efektas, ji išspausdavo begarsę, netaisyklingą melodiją.

— Čia Džordžas.

Pasižiūriu į L raidę primenantį kambario kampą ir pastebiu ant kėdės susmukusį savo dėdę Dodą, siurbčiojantį Tennent alų.

— Dodai, sakau.

— Bulve! Kaip sekasi, bose? Kaip gyveni?

— Saldžiai, bičeli, saldžiai. Ee, o tu?

— Negaliu skųstis. Kaip tavo Ma?

— Ee, vis dar, taip sakant, kabinėjasi prie manęs, kaip paprastai, supranti?

— Ei! Taip kalbi apie savo motiną! Geriausias tavo draugas, kokį kada nors turėjai. Ar ne taip, Ma? klausia jis Na Na.

— Sukruštai teisingai, sūnau!

„Sukruštai“ yra vienas iš mėgstamiausių Na Nos žodžių, taip sakant, kaip ir „myžt“. Niekas neištaria „myžt“ kaip Na Na. Ji taip ištęsia žžžžžž, jog, taip sakant, gali pamatyti , kaip garuoja geltona srovė, smigdama į baltą porcelianą, žinai?

Dėdė Dodas plačiai, atlaidžiai nusišypso. Dodas, taip sakant, yra maišytas, jūrininko iš Vest Indijos sūnus, supranti, Vest Indijos spermos, taip sakant, produktas! Supranti? Dodo senis išbuvo Leite pakankamai ilgai, kad išmėgintų Na Ną. Po to grįžo prie savo meilės septynioms jūroms. Jūrininkų gyvenimas atrodo visiškai neblogas, taip sakant, paukštytė kiekviename uoste ir visa kita.