Ирвин Уэлш - Traukinių žymėjimas

Londono traukinys supistai sausakimšas. Tai mane tikrai suerzina, tikrai. Noriu pasakyti, kad jūs sumokate visą tą supistą bilieto kainą, — British Rail šikniai plėšia tikrai nemažai, — o jokių supistų laisvų vietų nėra! Pisliava.

Mes braunamės su visais tais buteliais ir skardinėmis į priekį. Visos tos atsargos, rodos, tuoj suplėšys mano supistą krepšį. Visi tie šikniai su kuprinėmis ir krepšiais... ir supistais vaikiškais vežimėliais. Supistuose traukiniuose neturėtų būti vaikų.

— Supistai ankšta, žmogui, sako Rentsas.

— Bėda ta, kad visi tie šikniai yra užsisakę sėdimas vietas. Kai užsisakai bilietą iš Edinburgo į Londoną, visiškai neblogai, supistos sostinės ir visa kita, bet visi tie šikniai užsisakė bilietus iki Berviko ir kitų supistų vietovių. Traukiniui nederėtų stoti visose tose jų stotyse; jis turėtų važiuoti iš Edinburgo tiesiai į Londoną, supistos istorijos pabaiga. Jei tai priklausytų nuo manęs, taip ir padaryčiau, galiu tau supistai tą pasakyti. Kai kurie šikniai spokso į mane. Aš pasakiau savo supistą nuomonę, nesvarbu, ką apie tai mano kiti šikniai.

Visi jie užsisakė sėdimas vietas. Supista laisvė, štai kas. Turėtų būti taip — kas pirmas supistai ateina, tas pirmas supistai ir aptarnaujamas. Visas tas išankstinio sėdimų vietų užsakymo mėšlas... aš tiems šikniams parodysiu išankstinį sėdimų vietų užsakymą...

Rentsas prisėda šalia dviejų paukštyčių. Supistai tvarkingos ir visa kita. Supistai geras šansas raudongalviui šikniui!

— Šios vietos yra laisvos iki Darlingtono, sako jis.

Aš sugriebiu rezervavimo korteles ir susikišu jas sau į uodegą. — Dabar jos jau supistai laisvos visą kelią. Parodysiu tiems šikniams išankstinį užsakymą, šypsodamasis vienai iš paukštyčių, tariu. Supistai teisinga ir visa kita. Keturiasdešimt svarų už supistą bilietą. The British Rail šikniai kuklumu nepasižymi, supistai galiu jums tai pasakyti. Rentsas tik gūžteli pečiais. Sušiktas dabišius užsidėjęs tą savo žalią beisbolo kepuraitę. Jei tik tas šiknius supistai užsnūs, ji išskris pro supistą langą, pažadu.

Rentsas siurbia savo degtinę, mes buvome dar visai netoli Portibelo, kai tas šiknius jau buvo supistai nemažai jos nugėręs. Nemėgsta tas raudongalvis šiknius degtinės. Ką gi, jei jis nori žaisti būtent šitaip... aš nusitveriu J. D. ir nuryju gurkšnį.

— Štai šitaip, šitaip, šitaip... sakau. Tas šiknius tik šypsosi. Jis vis dar dairosi į paukštytes, jos lyg ir amerikietės. Šio raudongalvio šikniaus bėda ta, kad jis neįgauna iškalbos tol, kol paukštytės pačios, taip sakant, neprašneka, nors jis tikrai turi savo stilių. Ne tokį, kokį, sakykime, turiu aš ar Ligotasis. Gal taip yra todėl, kad jis turėjo tik brolius, o ne seseris — jis tiesiog nesugeba supistai susipažinti su paukštytėmis. Jei lauksite, kol tas šiknius žengs pirmąjį supistą žingsnį, jums reikės supistai ilgai kentėti. Aš tuoj supistai parodysiu raudongalviui šikniui, kaip tai daroma.

— Tie British Rail šikniai nepasižymi supistu kuklumu, a? sakau niuktelėdamas alkūne šalia sėdinčiai paukštytei.

— Atsiprašau? sako ji, tai skamba labai panašiai į „ats-prašaū“, supranti?

— Iš kur jūs čion atkakote?

— Atleiskite, aš gerai jūsų nesuprantu... Tie subinės užsieniečiai turi bėdų su supista Karalienės anglų kalba. Jūs turite kalbėti garsiau, lėčiau ir, taip sakant, padoriau, kad tie šikniai jus suprastų.

— IŠ... KUR... JŪS... ATVYKOTE?

Tai sukelia supista efektą. Priešais mus sėdintys išsipustę šikniai atsisukę pasižiūri. Aš taip pat įsispitriju į tuos šiknius. Kažkokiam pisliui iki supistos kelionės pabaigos bus išmalti dantys, aišku kaip dieną...

— Ee... mes atvykome iš Toronto, Kanada.

— Tyrooonto. Tai buvo Vienišo Reindžerio sėbras, ar ne? sakau aš. Paukštytės įsispokso į mane. Kai kurie ponteriai tiesiog nesupranta škotiško humoro.

— O iš kur jūs? sako kita paukštytė. Porelė gerų kumelaičių. Tas raudongalvis šiknius, galiu jums pasakyti, supistai gerai padarė čia prisėsdamas.

— Iš Edinburgo, prabyla Rentsas, mėgindamas kalbėti supistai padoriai, žinote. Supistas pataikaujantis raudongalvis šiknius. Jis kaipmat griebėsi veiklos, tiesiog Džo-supistas-Gudruolis, kai Franko jau pralaužė supistus ledus.

Tos paukštytės pradeda mums skiesti, koks nuostabus Edinburgas ir kokia miela supista pilis kalno viršūnėje virš sodų, ir visokį tokį mėšlą. Bet tai yra viskas, ką turistai žino, pilis ir Princo gatvė, ir Aukštoji gatvė. Panašiai kaip Monės tetulė, su visais savo vaikais atvykusi į šią salos gyvenvietę iš vakarinės Airijos pakrantės.

Moteriškė keliauja į municipalitetą, kad gautų butą. Municipalinėje taryboje jos klausia: kur jūs norėtumėte, taip sakant, apsigyventi? Moteris sako: aš noriu buto Princo gatvėje su vaizdu į pilį. Ta moteriškė supistai užsitriedžia, taip sakant, sako, jog supista galų kalba yra jos gimtoji; ji net anglų kalbos taip gerai nemokanti. Vargšei subinei tiesiog patiko tos gatvės vaizdas, kai pamatė ją išlipusi iš traukinio, galvojo, kad visa ši supista vieta taip atrodo. Šikniai municipalinėje taryboje tik juokiasi ir įkiša ją į vieną iš tų karštų darbų Vakariniame Grantone, kur nesutiko joks kitas šiknius. Vietoje vaizdo į pilį jai teko vaizdas į dujų fabriką. Būtent taip viskas ir vyksta realiame gyvenime, jei jūs nesat turtingas šiknius su dideliu supistu namu ir krūva pinigų.

Kad ir kaip ten būtų, tos paukštytės šiek tiek išgeria su mumis. Jaučiu, kad Rentsas jau gerokai įkaito, — ir man pačiam jau karšta, — taigi galiu bet kurią supistą savaitės dieną nugirdyti tą raudongalvį šiknių iki visiško nusmigimo po supistu stalu. Tik pamanykit, aš nusitašiau vakar naktį su Lekso po to, kai mes patvarkėme tą reikaliuką su juvelyrais Kastorfine. Tai paaiškina, kodėl jaučiuosi toks įkaušęs. Bet labiausiai dabar svajoju apie kortų partiją.

— Ištrauk kortas, Rentsai.

— Aš nepasiėmiau jų, sako šis. Negaliu supistai patikėti tuo šikniumi! Paskutinis dalykas, kurį jam pasakiau tą naktį, buvo: Neužmiršk supistu kortų!

— Aš tau sakiau neužmiršti supistu kortų, sukruštas šikniau! Ką aš tau pasakiau paskiausiai tą naktį, a? Nepamiršk supistu kortų!

— Tiesiog pamiršau, sako tas šiknius. Galiu kirsti lažybų, kad tas raudongalvis šiknius pamiršo tas supistas kortas tyčia. Po kurio laiko be kortų darosi supistai nuobodu.

Tas supistas nuobodus šiknius pradeda skaityti supistą knygą; supistai prastos manieros, po to jis ir ta kanadietiška paukštytė — jos abi yra kažkokios studentės — pradeda pliaukšti apie visas supistas jų perskaitytas knygas. Tai mane pradeda supistai erzinti. Mes čia visi turėtume supistai juokauti, o ne kalbėtis apie visą tą supistą mėšlą. Jei tik priklausytų nuo manęs, aš surinkčiau visas supistas knygas ir sukraučiau jas į supistai didelę krūvą ir visas jas supistai sudeginčiau. Visos knygos skirtos tam, kad galvoti šikniai galėtų pasirodyti, kiek daug mėšlo jie yra supistai perskaitę. Viską, ko jums supistai reikia, galite sužinoti iš laikraščių ir iš teliko. Pasipūtėliai šikniai. Aš jiems parodyčiau supistas knygas...

Mes sustojome Darlingtone, ir įlipo tie šikniai, tikrinantys bilietus su mūsų vietų numeriais. Traukinys vis dar supistai pilnas, todėl tie šikniai pradeda kruštis dėl sėdimų vietų.

— Prašau man atleisti, tai mūsų vietos. Mes jas užsisakėme, sako tas šiknius, pamojavęs prieš mane bilietu.

— Bijau, kad įvyko klaida, sako Rentsas. Raudongalvis šiknius sugeba būti supistai stilingas, turiu tai pripažinti; jis moka elgtis. — Čia nebuvo jokių rezervuotų vietų, kai mes įsėdome į traukinį Edinburge.