Ирвин Уэлш - Traukinių žymėjimas

— Ką gi, patikėkite, misteri Merfi, kad mus kur kas labiau domina jūsų įgytas išsilavinimas nei mokykla, kurią jūs ar bet kuris kitas kandidatas lankėte. Čia parašyta, kad jūs išlaikėte penkis egzaminus...

— Aiii. Čia aš, taip sakant, turiu tave pertraukti, bičeli. Tie egzaminai yra tikras mėšlas, žinai? Maniau, pasinaudosiu tuo kaip galimybe įkišti koją tarpdurin. Parodžiau, taip sakant, iniciatyvą. Supranti? Aš tikrai noriu gauti tą darbą, žmogau.

— Klausykite, misteri Merfi, mums jus rekomendavo Darbo departamento Įdarbinimo centras. Jums visiškai nereikia meluoti, kad įkištumėte koją tarpdurin, kaip pasakėte.

— Hei... kaip tu pasakysi, žmogau. Tu esi viršininkas, valdytojas, dabita krėsle, jei galima taip pasakyti, taip sakant.

— Taip, ką gi, mes čia nelabai toli tenuėjome. Ar negalėtumėte mums pasakyti, kodėl jūs taip desperatiškai trokštate šio darbo, kad net esate pasiryžęs meluoti?

— Man reikia šlamančiųjų, žmogau.

— Atsiprašau? Ko?

— Faneros, taip sakant, ee... duonos, pinigų ir panašiai. Supranti?

— Suprantu. Bet kas taip traukia jus prie laisvalaikio industrijos?

— Na, visi mėgsta gerai praleisti laiką, šiek tiek pasilinksminti, žinai? Tas laisvalaikis, taip sakant, man sukurtas, žmogau. Man patinka stebėti, kaip ponteriai džiaugiasi laisvalaikiu, žinai?

— Teisingai. Ačiū jums, sako išsidažiusi lėlytė. Aš mielai pasimylėčiau su ta mažyte... — Koks jūsų pagrindinis privalumas? klausia ji manęs.

— Ee... humoro jausmas, taip sakant. Jis reikalingas, žmogau, privalai jį turėti, žinai? Man reiktų liautis taip dažnai kartoti „žinai“. Šie pižonai gali pamanyti, kad esu koks nors prasčiokas.

— O kaip dėl silpnybių? spigiu balsu klausia eilutę dėvintis bičelis. Štai kur nušašęs kačiukas; Rentsas nejuokavo dėl pleiskanų. Tikras leopardo jauniklis.

— Aš manau, žmogau, kad esu per daug skrupulingas, žinai? Kai, taip sakant, kai tik reikalai pakrypsta kiek ne taip, manęs tiesiog negalima kabinti, supranti? Nors šis interviu man šiandien labai pakėlė nuotaiką, žmogau, žinai?

— Labai dėkojame jums, misteri Merfi. Susisieksime su jumis.

— Nee, žmogau, man buvo labai malonu. Geriausias pasikalbėjimas, kokiame aš kada nors dalyvavau, žinai? prišokau ir kiekvienam kačiukui papurčiau letenėlę.

4 — Apžvalga

Bulvė vėl susitiko su Rentonu alinėje.

— Kaip sekėsi, Bulve?

— Gerai, bičeli, gerai. Gal net per daug gerai, taip sakant. Aš manau, kad tie pižonai gali nuspręsti pasiūlyti man darbą. Bloga nuojauta. Bet dėl vieno dalyko, žmogau, tu buvai teisus — dėl to amfetamino. Panašu, kad aš anksčiau niekada tinkamai nepasirodydavau per tuos pasikalbėjimus. Geri laikai, compadre, geri laikai.

— Išgerkime už tavo sėkmę. Norėtum dar truputį to amfetamino?

— Neatsisakyčiau, žmogau, tikrai neatsisakyčiau.

Sugrįžimas prie narkotikų Škotija vartoja narkotikus psichinei savigynai

Aš negalėjau užsiminti Lizi apie Baroulendo koncertą. Sakau tau, žmogau, tai buvo supistai neįmanoma. Nusipirkau tą bilietą gavęs savo Pašalpą. Likau visiškai plikas. Tą dieną buvo ir jos gimtadienis. Reikėjo pasirinkti arba bilietą, arba dovaną jai. Nekilo jokių abejonių. Taigi įgis Popas. Maniau, kad ji supras.

— Tu gali pirkti supistus bilietus į Igį supistą Popą, bet negali nupirkti man supistos gimtadienio dovanos! Tokia buvo jos reakcija. Matai, kokį kryžių privalau sukruštai nešti, žmogau? Gryna beprotybė, mano žmogau. Nesuprask manęs klaidingai. Ją galima pateisinti. Tai yra mano klaida, kaip aš jau sakiau, mano paties klaida. Visiškas naivuolis, tas Tomis. Kaip visada, supistai susimoviau. Aš visuomet elgiuosi atvirai. Jei būčiau nors truputį — kaip čia pasakius? — dviveidiškesnis, niekuomet nebūčiau prasitaręs apie tuos bilietus. Aš per daug įsijaučiau ir per plačiai atvėriau savo žiobtus. Štai jums ir bebaimis Tomis Gunas. Visiškas idiotas.

Todėl nuo to karto aš neminėjau to koncerto. Iš vakaro Lizi man sakė tikrai trokštanti eiti į kiną pamatyti tuos The Accused. Ji sako man, kad ten vaidina ta pati aktorė kaip ir Taxi Driver. Iš tikro aš visai nesižaviu tuo filmu; per daug išpūstas ir išreklamuotas. Tačiau visa tai neturi jokios prasmės, jei jūs suprantate, ką turiu galvoje, nes šiuo metu sėdžiu uodegoj suspaudęs bilietus į Igio koncertą. Todėl ir buvau priverstas paminėti Baroulendą bei ji patį.

— Ee, šįryt negaliu. Einu į Igio Popo koncertą Baroulende. Kartu su Miču.

— Taigi tu verčiau eini į koncertą su Deiviu supistu Mičelu nei į kiną su manimi. Tai Lizi. Retorinis klausimas, įprastas paukštyčių ir psichų ginklas.

Tas įvykis pavirto, taip sakant, tikrai visapusišku mūsų santykių svarstymu. Mano instinktai verčia mane tiesmukai pasakyti „taip“, bet tai tikriausiai reikštų išbombinti lauk Lizi, o aš esu linkęs užsiiminėti su ja seksu. Dieve, aš tai mėgstu. Daryti tai iš galo, kai ji švelniai dejuoja, jos gražutė galva ilsisi ant geltonų šilkinių pagalvių užvalkalų mano bute; tų pačių, kuriuos Bulvė man kaip dovaną naujakuriui nukniaukė iš British Home parduotuvių Princų gatvėje. Žinau, kad neturėčiau pasakoti apie savo gyvenimą, žmogau, bet atsiminimas apie ją lovoje yra toks stiprus, kad net ir jos viešas šiurkštumas bei nuolatinis nepasitenkinimas negali to susilpninti. Aš tik nuoširdžiai noriu, kad Lizi visuomet būtų tokia, kokia ji yra lovoje.

Mėginu murmėti gundančius atsiprašymus, bet ji tokia šiurkšti ir neatlaidi: saldi ir nuostabi tiktai lovoje. Nuolatinė nepasitenkinimo išraiška sunaikins jos grožį daug anksčiau, nei jis turėtų išnykti. Ji išvadina mane visais įmanomais pisžodžiais, o po to dar išgalvoja ir naujų, kad pasiektų reikiamą efektą. Vargšas senas Tomis Gunas. Jau ne smarkiausiai kovojantis kareivis; o į kelnes dedantis kareiva.

Tai ne Igio kaltė. Negaliu iš tikro kaltinti to bernioko, žinai? Iš kur jis galėjo žinoti, kai keliaudamas užgriuvo į Baroulendą, jog sukels ponteriams, kurių jis net ir nepažįsta, visus šiuos rūpesčius? Grynas atsitiktinumas, kai apie tai pagalvoji. Jis vis dėlto buvo dar vienas akmuo po kaklu. Lizi yra tikra geležinė moteris. Vis dėlto aš laimingas. Net Ligotasis man pavydi. Būti Lizi vaikinu reiškia išsikovoti statusą, bet, kaip sakoma, šlovė kainuoja. Kai jau išeinu iš alinės, be jokios abejonės, prarandu dalį savo žmogiškosios vertės.

Namuose aš startuoju ir susipilu pusę butelio Merrydown. Visiškai negaliu miegoti, todėl paskambinu Rentsui ir paklausiu, ar nenorėtų atvažiuoti pažiūrėti Čako Noriso per video. Rentsas ryte išvyksta į Londoną. Jis ten praleidžia daugiau laiko nei čia. Kažkas susiję su pašalpos sumažinimu. Tas šiknius sudarė kažkokį ten sindikatą su tais ponteriais, kuriuos sutiko, kai prieš keletą metų dirbo Harwich-Hook of Holland kelte per sąsiaurį. Jis matys Igį Town and Country klube, kol gyvens Ūkanotame mieste, Londone. Mes surūkėme šiek tiek žolės ir kvatojome pametę galvas, kol Čakas, kurio veidas niekada nepraranda kietos, stoiškos išraiškos, spyriais dulkino tuzinus „komių“ antikristų. Tikrai, žiūrėti į tai neįmanoma. Apspangus tai tiesiog nepakeliama.

Kitą dieną mano burna baisiai išopėjo. Tempsas, Gevas Temperlis, kuris įsikėlė į butą, sako, kad taip man ir reikia. Aš žudau save tuo amfetaminu, sako man jis. Tempsas sako, kad su savo gabumais turėčiau susirasti darbą. Aš sakau Tempsui, kad savo kalbomis jis labiau primena man motiną, nei draugą. Nors Gevą galima suprasti. Jis vienintelis dirba, kad galėtų gauti pašalpą, o mes visi nuolat traukiame iš jo pinigus. Vargšas Tempsas. Ko gera, praeitą naktį mes su Rentsu vėl neleidome jam užmigti. Tempsas, kaip ir visi plušantieji, piktinasi, kad pašalpą gaunantys kurmiai linksmai leidžia laiką. Jis nuoširdžiai piktinosi, kiekvieną dieną Rentso prašomas paskolinti pinigų.