Ирвин Уэлш - Traukinių žymėjimas

Autobuse jaučiausi kokčiai ir nejaukiai. Tomis tikriausiai jautėsi taip pat, nes mes daugiau nesikalbėjome. Bet ryte būsime tame pačiame bare su Rentsu, Begbiu, Bulve, Ligotuoju ir visais kitais, girsimės kaip pašėlę. Greitas verbavimas

1 — Pasiruošimas

Bulvė ir Rentonas sėdėjo Royal Mile alinėje. Alinė mėgdžiojo amerikietišką teminį barą, bet ne per daug kruopščiai; tai buvo rinktinių blizgučių beprotnamis.

— Betgi, taip sakant, supistai keista, žmogau, kad tave ir mane pasiųs į tą patį darbą, žinai? pasakė Bulvė, šliurpčiodamas savo Guinness.

— Man tai yra tikra supista nelaimė, bičiuli. Aš nenoriu to supisto darbo. Tai būtų supistas košmaras. Rentonas papurtė galvą.

— Taaip, esu, taip sakant, laimingas gyvendamas tik dėl rokenrolo, žinai?

— Bėda ta, Bulve, kad jei tu nepasistengsi, jei tyčia sumausi tą pasikalbėjimą, tie šikniai praneš kekšių vaikams iš pašalpų skyriaus ir tie sustabdys tau išmokas. Man taip atsitiko Londone. Aš jau gavau paskutinį įspėjimą.

— Taaip... aš taip pat, žmogau. Ką tu, taip sakant, ruošiesi daryti?

— Na, tau viso labo tereikia elgtis entuziastingai, bet galų gale vis tiek sumauti tą susitikimą. Tol, kol tu reikši karštą norą, jie negalės tavęs išdurti. Jei mes būsime tiesiog patys savimi, būsime nuoširdūs, jie niekuomet niekam iš mūsų neduos jokio supisto darbo. Bėda ta, kad jei tu tik paprasčiausiai sėdėsi ten ir nieko tiems šikniams nekalbėsi, jie tuojau pat užrauks pašalpą. Jie pasakys: su šiuo šikniumi tiesiog neverta prasidėti.

— Man tai sunku, žmogau... žinai? Sudėtinga viską suvesti į vieną vietą, taip sakant... žinai? Aš kažkodėl labai droviuosi, supranti?

— Tomis davė man šiek tiek amfetamino. Kada, sakei, tavo pasikalbėjimas?

— Ne anksčiau kaip pusę dviejų, taip sakant.

— Gerai, aš einu pirmai valandai. Pasimatysime čia antrą. Aš duosiu tau užsirišti savo kaklaraištį ir šiek tiek amfetamino. Pasispardyk šiek tiek, pamėgink save parduoti, supranti? Taigi eime, pasiruoškime tiems jų pasiplepėjimams.

Jie išdėliojo ant stalo priešais save anketas. Rentono anketa buvo jau pusiau užpildyta. Keli punktai patraukė Bulvės dėmesį.

— Hei... kas tai, žmogau, taip sakant? Džordžo Herioto... tu gi lankei Leito mokyklą, žmogau...

— Visi žino, kad tu niekuomet neturėsi supisto šanso gauti ką nors padoraus šiame mieste, jei nelankei privilegijuotos mokyklos. Todėl jie jokiu būdu nepasiūlys Džordžo Herioto absolventui durininko vietos viešbutyje. Toks darbas skirtas tiktai mums, plebėjams: todėl įrašyk ką nors panašaus. Jei tik pamatys tave anketoje „Xugius“ ar „Kreigius“, tie šikniai pasiūlys tau darbą... po galais, geriau jau eisiu. Ką bedarytum, nevėluok. Greitai pasimatysime čia.

2 — Procedūra: Misteris Rentonas (13.00)

Mane pakvietęs menedžeris praktikantas buvo mucho spuoguotas ponteris ryškiu kostiumu, pečiai nusėti pleiskanų, atrodančių kaip supisto kokaino sankaupos. Man kilo noras susukti iš penkinės vamzdelį ir prikišti jį prie to šikniaus atsargų. Jo surūgęs veidas ir spuogai visiškai griovė tą įspūdį, kurį šis prilaižytas triznius stengėsi sukelti. Net ir pačiais blogiausiais užkaifavimo laikotarpiais niekada nebuvau tokios kompleksijos kaip tas vargšas kekšės vaikis. Šitas šiknius, matyt, įtemptai dulkinasi. Vyriausiasis jų yra storas, griežtas pusamžis pirdžius; jam iš dešinės sėdi šaltai besišypsanti, apsivilkusi verslininkės eilute, riebiai pudruota lesbietė, kuri atrodo ypač bjauriai.

Sunkiasvorių komanda supistam durininko darbui.

Pirmasis gambitas buvo nuspėjamas. Storasis šiknius šiltai pasižiūrėjo į mane ir pasakė: — Iš jūsų anketos matyti, kad lankėte Džordžo Herioto mokyklą.

— Teisingai... ak, tie ramūs mokyklos laikai. Atrodo, kad tai buvo prieš daugelį metų.

Gal aš ir primelavau anketoje, bet per pokalbį sakiau tiesą. Aš kartą lankiau Džordžo Herioto mokyklą: kai buvau pameistriu pas Gilslandą, mes ten pagal sutartį šį bei tą darėme.

— Senasis Foteringhemas vis dar žaidžia golfą?

Šūdas. Pasirink viena iš dviejų; pirma: žaidžia, antra: jis atsistatydino. Nee. Per daug rizikinga. Atsakyk miglotai.

— Dieve, jūs sugrąžinate mane Į senus laikus... aš nusijuokiau. Storasis pirdžius, atrodo, yra labai patenkintas. Tai kelia nerimą. Aš jaučiu, kad pokalbis jau baigtas ir kad šie šikniai pasiūlys man darbą. Visi vėlesni klausimai buvo malonūs ir neįkyrūs. Mano hipotezė supistai subyrėjo. Jie jau greičiau duos verslininkų mokyklos abiturientui, turinčiam rimtą smegenų defektą, darbą atominėje inžinerijoje nei lūšnynų gyventojui su daktaro laipsniu valytojo vietą skerdykloje. Privalau kažką daryti. Tai baisu. Rubuilis mato mane kaip Džordžo Herioto mokyklos absolventą, laikinai patekusį į sunkią padėtį, ir nori padėti man išsikapstyti. Klaikus apsiskaičiavimas, Rentonai, terliau tu.

Supistai dėkui spuoguotam peniui. Tokią prielaidą galima daryti visai drąsiai, turint galvoje, kad jais nusėtos visos kitos jo kūno dalys. Jis nervindamasis paklausė: — Ee... ee... Misteri Rentonai... ee... ar jūs negalėtumėte, ee, paaiškinti... ee, pertraukų jūsų įsidarbinimo istorijoje, ee...

Ar negalėtum paaiškinti pertraukų tarp savo žodžių, tu užsikrušęs šikniau.

— Taip. Aš ilgą laiką turėjau problemų dėl savo polinkio į heroiną. Mėginau su tuo kovoti, bet tai numušė mano darbingumą. Manau, kad svarbu būti sąžiningam ir užsiminti apie tai jums, potencialiems darbdaviams.

Stulbinantis coup de maitre. Jie neramiai sujudėjo kėdėse.

— Ką gi, ee, ačiū, kad buvote su mumis toks nuoširdus, misteri Rentonai... ee, mes turime pasimatyti dar su keliais žmonėmis... todėl dar kartą dėkojame ir turbūt su jumis dar susisieksime.

Stebuklas. Stambusis kvaiša atsitveria nuo manęs šaltumo ir neprieinamumo siena. Jie negali man prikišti, jog nesistengiau...

3 — Procedūra: Misteris Merfis (14.30)

Tas amfetaminas yra magnifico , taip sakant. Žinot, aš jaučiuosi kažkoks dinamiškas, taip sakant, aš tikrai tiesiog veržiuosi į tą pasikalbėjimą. Rentsas sako: Parduok save, Bulve, ir jis sako tiesą. Eime, bičai, čiupkime jautį už ragų...

— Iš jūsų anketos matau, kad lankėte Džordžo Herioto mokyklą. Atrodo, kad šį vakarą čia pasipylė nemažai senojo gerojo Herioto absolventų.

Taaip, storas katine.

— Tiesą sakant, žmogau, aš turiu čia paaiškinti. Aš lankiau „Augį“, Šv. Augustiną, taip sakant, po to „Kreigo“, ee Kreigroistono, žinai. Aš tiesiog įrašiau „Heriotą“, nes maniau, kad tai padės man gauti darbą. Šiame mieste, žmogau, yra, taip sakant, per daug diskriminacijos, žinai? Vos pižonai su švarkais ir kaklaraiščiais pamato „Heriotus“ ar „Danielius Stiuartus“, ar Edinburgo Akademiją, jie, žinai, susileidžia. Noriu pasakyti, ar jūs, taip sakant, sakėte, kad supratote mane lankius Kreigroistoną?

— Na, aš viso labo norėjau užmegzti pašnekesį, nes pats lankiau Herioto mokyklą. Tiesiog stengiausi padėti jums laisviau pasijusti. Bet aš tikrai noriu jus nuraminti dėl diskriminacijos. Mūsų nauja lygių galimybių nuostata visa tai garantuoja.

— Tai puiku, žmogau. Aš lengviau atsikvėpiau. Tik dėl to, kad tikrai noriu gauti tą darbą, taip sakant. Negalėjau užmigti visą naktį. Jaudinausi, kad, taip sakant, kažkaip susimausiu, žinai? Tik dėl to, kad bičai, pamatę tavo anketoje įrašą „Kreigroistonas“, taip sakant, galvoja, jog visi lankiusieji „Kreigus“ yra bergždi, tiesa? Bet ee, jūs žinote Skotą Nisbetą, taip sakant, fūlės žaidėją? Jis yra „Hunų“... ee „Reindžerių“ pirmoje sudėtyje, atsilaiko prieš visus jų brangius užsienietiškus samdytinius iš Pietų, žinai? Tas bičas mokėsi „Kreiguose“, už mane metais jaunesnis, žmogau.