Дэнни Уоллес - Jis sako Taip!

4 Big Issue - benamių žmonių platinamas laikraštis; surinktos lėšos skiriamos šių žmonių integracijai į visuomenę.

6 SKYRIUS

kuriame Danielis sulaužo įstatymą

Atsibudęs ryte, pašto dėžutėje radau pačią didžiausią staigmeną.

Laiškas iš Amerikos patentų ir prekių ženklų instituto! Pagaliau man parašė tie, kas laikraštyje klausė: AR ESATE IŠRADĘS KĄ NORS NAUJO?

Koks svarbus pasijutau! Keista, kad Amerikos patentų ir prekių ženklų institutas buvo įsikūręs ne kur nors Los Andžele, Niujorke ar San Fransiske. Ne. Jis gyvavo Blekpule. Gatvėje pačiu normaliausiu pavadinimu.

Labai padrąsino tai, kad jie, rodės, žiūri į mane rimtai. Netgi kreipėsi laiško pradžioje „Brangus išradėjau“. Staiga supratau, kad esu saugiose rankose. Tie žmonės žino, ką daro. Jie aiškiai įžvelgė mano sugebėjimą kurti praktiškus, gyvenimą pakeisiančius išradimus ir po ilgų svarstymų nutarė pasiūlyti man nemokamą naujo produkto analizę.

„Visiškai nemokamai siunčiame jums pradinius naujo išradimo dokumentus, — rašė patentų instituto darbuotojai. — Kodėl gi nesugaišus kelių minučių šiandien, kad paskui galėtumėte tinkamai apiforminti savo idėjas? Tokiu būdu mūsų atsakymo sulauksite per savaitę.“

Dieve šventas! Manimi pasitiki Amerikos patentų ir prekių ženklų institutas! Jie nori, kad atsiųsčiau savo išradimus! Reikia tik nors vieną turėti!

Labai susijaudinau. Būčiau labai mielai pasigyręs, kad esu kilęs iš žymios išradėjų giminės, deja... Nebent įvertintumėte tą faktą, kad esu gimęs ir augęs Škotijoje, šalyje, kurioje atsirado vaistai nuo skausmo, golfas, chininas, marmeladas, garo variklis, lipnūs lapeliai, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas ir — taip, nemeluoju — požeminis laukų drenažas. O kas iš mūsų nėra skaitęs straipsnių apie tai, koks svarbus yra požeminis laukų drenažas?

Žinoma, esu ir pats padaręs kelis išradimus, daugiausiai susijusius su tvisterio žaidimu. Kelioninis tvisteris išrastas seniai, bet drąsiai žengiau žingsnį primyn ir išradau tvisterį lovoje. Nė kiek neabejojau, kad šis žaidimas išpopuliarės tarp studentų vyrukų, nes juo bus galima pasinaudoti kviečiant merginas užeiti į kambarį. Man širdis vos neplyšo pusiau, kai tepraėjus vos metams sekmadieninio laikraščio priede perskaičiau, kad kažkam ne tik atėjo į galvą ta pati mintis, bet tas kažkas dar pasivargino nueiti į patentų biurą ir užregistruoti išradimą. Kad juos kur, tuos organizuotuosius ir išradinguosius! Na, šįkart manęs taip lengvai neapmaus. Dabar manimi pasitiki Amerikos patentų ir prekybos ženklų institutas.

Seniai turėjau galvoje išradimą — elektrinį klozeto dangčio keltuvą! Niekada daugiau vyrams nebereikės vargintis ir kelti klozeto dangtį! Niekada nebereikės susimąstyti apie seną kaip pati žmonija klausimą: kodėl moterys klozeto dangtį palieka nuleistą?

Dabar visos šalies kartu gyvenančios porelės mano dėka turės vienu ginčo objektu mažiau. Sumažės skyrybų, šeimos draugiškai gyvens, o klozeto dangčius reikės plauti rečiau, nes aš, Denis Volisas, esu didis išradėjas!

Įsimečiau į dubenėlį saują dribsnių ir ėmiau skubiai analizuoti informacinį paketą, gautą iš patentų institute dirbančių mano naujųjų draugų. Norėjau pasižiūrėti, gal rasiu patarimų ar užuominų, kokių išradimų labiausiai reikia, na, ir dar pasitikslinsiu, kad einu reikiama kryptimi.

Tačiau, kas įdomiausia, jokių užuominų apie pageidaujamus išradimus neradau.

Tiktai apie nepageidaujamus...

NEPAGEIDAUJAMI IŠRADIMAI. NESIŪLYTI.

Amžinieji varikliai.

Karinės paskirties ginklai.

Tai nesąmonė! Dvi pačios geriausios išradimų sritys dėl kažkokių fašistų išsprūdo iš rankų! Man taip patinka išradinėti amžinuosius variklius!

Pornografinės paskirties prietaisai.

Pornografinės paskirties prietaisai? Įdomu, kiek tokių prietaisų jiems pasiūlo? Ir ką reikėtų laikyti pornografinės paskirties prietaisu?

Neišbandyti ir nepatvirtinti cheminiai junginiai, vaistai.

Na, tai jau visiškai neteisinga. Dabar nebegalėsiu nusiųsti neišbandytų ir nepatvirtintų vaistų. Juk mano namuose jų nors tvenkinį tvenk. Teks tuos stebuklingus vaistus pirmiausia išbandyti su draugais.

Gaminiai, paremti nerealiomis technologijomis.

Aleliuja laiko mašinai. Darosi vis sunkiau ir sunkiau.

Literatūriniai ar muzikiniai kūriniai.

Teisingai. Bet vis tiek negalėčiau nei dorai sueiliuoti, nei sukurti muzikos. Nors jei, pavyzdžiui, išgirstumėte mane dainuojantį kokią gerai žinomą dainelę, atrodytų, kad ką tik sukūriau ją pats.

Klozeto dangčių keltuvai.

Ką???

Bet juk maniškis elektrinis!

Na, ir gerai. Tiek čia bėdos — tereikia šiek tiek daugiau padirbėti. Prisėdau pagalvoti, ką turėčiau išrasti.

Ieškodamas įkvėpimo apsižvalgiau aplinkui.

Puodelis. Išrastas.

Kėdė. Išrasta.

Batai. Seniai išrasti.

Žiūrėk tu man. Ir kaip jums pasiseka ką nors išrasti?

Durys. Išrastos.

Laiptai. Išrasti.

Televizorius. Išrastas.

Susinervinau. Ir kodėl viskas mano namuose jau išrasta? Negaliu nė apsakyti, kaip susierzinau. Teko pripažinti, kad greičiausiai išradimai — ne mano jėgoms.

Apsirengiau švarką ir vis dar niršdamas ėmiau ruoštis plėtros susirinkimui BBC.

Vos įžengus į BBC televizijos centrą, mane pasitiko vyrukas, vardu Tomas.

— Tai jūs jau kažkada dirbote televizijoje, tiesa, Deni?

— Na, taip, — numykiau. — Bet neilgai. Man mielesnis radijas.

— Oi, o kodėl? Ar per radiją vaizdas geresnis? O gal, kai dirba mažiau žmonių, vizijos greičiau tampa realybe?

— Chmmm... Taip. O, be to, radijo stotis arčiau mano namų.

Plačiais švytinčiais koridoriais mudu ėjome prie lifto, turinčio mudu nuvežti į susirinkimą. Televizijos centras labai skiriasi nuo radijo stoties. Pastaroji atrodo gana apšiurusi, ant grindų drykso apipeliję kilimai, o palubėje spingso elektros lemputės, užsilikusios dar nuo Antrojo pasaulinio karo. O štai Televizijos centras yra tarsi ateities vizija. Didžiuliai stikliniai kambariai, kuriuose skaitomos žinios, laukiamieji įvairiaspalviai, lyg juose būtų ištiškusi kokia pastelės bomba, ir netgi prodiuserių poilsio kambariai, praminti mąstymo kokonais. Labai norėčiau dirbti ten, kur yra mąstymo kokonai. Gal net imčiau daugiau mąstyti. Be to, visada žavėjausi kokonais.

Atvykome į susirinkimų salę. Atsisėdau.

— Norėčiau visiems pristatyti Denį. Šiandien jis pas mus atvyko iš radijo stoties, kad padėtų pažiūrėti į dalykus kitu kampu.

Nusišypsojau ir energingai pamojavau kolegoms iš televizijos. Vienas jų pamojo man atgal. Dar vienas išspaudė šypsenėlę. Du, vos atplėšę akis nuo bloknotų, nedraugiškai dėbtelėjo.

— Deni, gal galėtumėte papasakoti mums apie kelis projektus, prie kurių dabar dirbate?

Chmmm. Kebloka. Kažin, ar reikėtų pasakoti apie išradimus?

— Dirbu, galvoju apie naujas pramogines radijo programas, — bandžiau laimėti kuo daugiau laiko. — Apie tas, prie kurių dabar dirbu.

Tiek informacijos visiems visiškai užteko ir susirinkimas tęsėsi toliau.

— Gerai, — linksmai prakalbo Tonis, — pirmiausia reikia nuspręsti, ar apsimoka tęsti toliau tokio formato pokalbių laidas.

— Ne, — vienareikšmiškai pareiškė vyras, sėdėjęs priešais mane. Nosį pasibalnojęs dizainerio kurtais akiniais ir vilkėdamas marškinėlius su kažkokiu ironišku užrašu, aiškiai atrodė tarsi žinotų, ką kalbąs.