Дэнни Уоллес - Jis sako Taip!

— Oho, — tepasakė. — Ar žiūri į šį reikalą rimtai?

— Taip, rimtai, — pasakiau.

— Kas tas vyrukas?

— Nežinau. Azijietis. Sakė, kad mokytojas. Šiaip tai vietinis, iš Aldgeito.

Patempęs lūpą ir pakėlęs antakius, Brajanas pakartojo:

— Mokytojas... Gal ir nieko... Tai suvirpino jautrią stygą, tiesa? Kada pasakė tuos žodžius?

— Tikriausiai tai buvo Maitrėja, — pareiškė prie mūsų priėjusi Laura ir Brajanas nusikvatojo.

— Tavo... kas toks? — nesupratau.

— Ne... ne taip supratai... Maitrėja3. Didysis pasaulio mokytojas, — paaiškino Brajanas.

— O kas tas pasaulio mokytojas? — vis dar negalėjau suprasti, apie ką jie kalba.

— Nereikėtų jaudintis, — nuramino Brajanas, — nes iš tiesų tai jo nėra.

— Bet galėtų būti, — nesutiko Laura. — Gal mes tik nežinome, jog jis egzistuoja. Lygiai tą patį galima pasakyti apie daugumą dievybių ir apšviestųjų.

Susidomėjau. Tikrai, pasirodė įdomu. Gal ir ne taip labai, kaip piramides pastatę ateiviai, tačiau gana įdomu.

— Apšviestieji?

— Tai būtybės, kurios gyvena kartu su mumis ir padeda kasdieniame gyvenime. Galima būtų sakyti, jog Maitrėja yra jų viršininkas. Turėtų irgi gyventi kažkur tarp žmonių.

Tai jau atrodė mažų mažiausiai keista.

— Tai tu žinai, kur gyvena koks nors apšviestasis?

— Na, gal nevisiškai tiksliai. Tačiau kažkur Ist Ende turėtų būti. Brajanas apie tai išmano daugiau nei aš.

Atsisukau į Brajaną, tačiau šis jau buvo grįžęs prie baro. Mintyse prisakiau sau, jog nepamirščiau paklausti apie Ist Endo Dievą Maitrėją vėliau, nes pokalbis pakrypo visiškai kita linkme.

Nesvarbu, kad mintys kartais nuskambėdavo keistai, visai džiaugiausi prisidėjęs prie Starburst grupės. Brajanas (specialistas, ypatingai besidomintis Jais , Ją pasirodymais ir Jų pasiekimais) pasižymėjo labai paslaptinga praeitimi ir buvo pati ryškiausia asmenybė iš visos ketveriukės. Laura (besidominti angelais, pomirtiniu gyvenimu ir slaptais pagalbininkais) anksčiau dirbo socialine darbuotoja, mėgo juoktis tyliai kikendama. Džeimsas (specializacija: sąmokslai, sąmokslininkai ir sąmokslo aukos) domėjosi motociklais. Tai jis ir parinko šiandieninę susitikimo vietą, nes joje „draugiška baikeriams aplinka.“ Ir galiausiai Bobas (ateiviai, egiptologija ir TV serialas Žvaigždžių vartai) — anksčiau dirbo mokytoju medžio dirbtuvėse, tačiau, kai 1982 metais važiuodamas Leiko rajone pamatė skraidančią lėkštę, nutarė, kad yra daug svarbesnių dalykų nei medžio pjaustymas.

— Maždaug po kokių šešių savaičių vėl susitiksime Vilesden Gryne, — pasakė Laura. — Visai netoli mano namų. Ar ateisi? Būtų labai smagu pamatysi ir tave.

— Taip, — atsakiau iš kišenės traukdamas dienoraštį. — Taip, ateisiu. Tikrai.

Sugavau Brajano žvilgsnį. Vyrukas nusišypsojo man.

— Dar nenusprendėme apie ką kalbėsimės, — toliau kalbėjo Laura.

— Galėtume pakalbėti apie Maitrėją, — pasiūlė Brajanas. — Pažiūrėsime, gal pavyks jį sutikti.

Nusijuokiau. Laura niekaip neatstojo:

— Galėtume, jei jau taip norite. O gal turi kokių kitų neįprastų pomėgių?

Tapo aišku, ko ji siekia: norėjo išsiaiškinti, ar domiuosi angelais. Arba ateiviais. O gal ant sienos turiu pasikabinęs Žvaigždžių vartų herojaus Špoko plakatą.

— Aš... mano... interesų ratas gana platus, — pabandžiau išsisukti. — Domiuosi daugeliu dalykų.

— Pavyzdžiui...

Na, ir ką dabar pasakyti? Juk negaliu imti ir pareikšti, kad domiuosi badmintonu... O gal? Ką čia taip greitai sugalvoti... tokio paranormalaus?

— Vaiduoklių gaudytojais.

Aišku... Padaryti įspūdžio nepavyko.

— Klausykite, mano draugas Vegas pasakojo, kad vyrai gali turėti vaikų, tik dar neaišku kokiu būdu. Jis dievagojasi, kad tai gryniausia tiesa. Ką manote?

— Ai, — numojo Laura, — anokia čia naujiena. Seniausiai žinau.

Žinoma, kur jau nebus girdėjusi.

— Vyrukas, vardu Lintonas... Kiek pamenu jo vardas toks... pasiūlė labai įdomią teoriją, kaip tapti tėvu... Kaip jis išsiaiškino, norintis tapti tėvu vyras turi būti maždaug keturiasdešimties metų ir seksualiai aktyvus. Vyras ir moteris turi gulėti šalia. Tam reikalui naudoti galima tik smilius, na, bet daugiau gal jums leidus neaiškinsiu, tik pasakysiu, kad jeigu jiems pasiseka, tai maždaug po metų vyras supranta, kad gali pats pagimdyti kūdikį.

— Oho, — susižavėjo Džeimsas. — Pats?

— Ne, — šaipėsi Laura. — Kitas vyras pagimdo už jį. Bet įdomiausia, kad vyras gali netgi pats krūtimi maitinti kūdikį. O po gimdymo jiems reikia užsikimšti gimdymo angą.

Pastebėjau, kad Brajanas kiek nepatogiai susigūžė vien nuo minties, kad jam reikėtų užsikimšti gimdymo angą.

— Kai kas sako, kad būtent tokiu būdu gimė vyras, nes moteris buvo sukurta tik vėliau, — pasakojo Laura. — Tačiau aš turiu apie tai savo teoriją.

Be abejonės...

Iki Mail Endo gatvės buvo geras kelio galas, tačiau plumpinau šypsodamasis. Buvau ištaręs tikrai svarų Taip. Nepaisant visų nesklandumų, su Starburst grupe gerai praleidau laiką. Bent jau teko atmesti išankstinius nusistatymus. Man buvo džiugu, kad tie keturi grupės nariai rado vienas kitą. Patiko ir tai, kad net ir turėdami šiek tiek keistokus pomėgius sugebėjo įkurti klubą, kuriame galėjo kalbėtis apie ką tik nori, dalytis mintimis ir diskutuoti. Ir dar tai, kad jie pasirodė tokie draugiški. Kiekvienas tikėjo, kad verta šalia turėti gerą draugą... ir patys neabejotinai buvo geri draugai.

— Kai tik būnu kokiame skuduryne, — sykį prasitarė Laura, — būtinai randu sau kokią skrybėlę.

— O aš vis galvojau, iš kur tu jas trauki, — atsiliepė Džeimsas, ir visi sėdintys aplink stalą plyšo juokais. Smagiai ir jaukiai plepėjomės, ir jei ne tas faktas, kad pagrindinė pokalbio tema buvo ateiviai ir piramidės, būčiau ėmęs galvoti, jog sėdžiu kokiame bare su draugais.

Grįžęs namo labai apsidžiaugiau pamatęs, kad gavau laišką nuo Omaro, to vargšo pavojaus akivaizdon stojusio sultono sūnaus.

Kam: denis@ denisvolisas.com

Nuo: Sultonas Kvabusas

Tema: Re: skubus verslo pasiūlymas

BRANGUS deni,

TELAIMINA TAVE, deni, DIEVAS, JOG PRIĖMEI MANO PASIŪLYMĄ. TEGUL VISKAS KUO PUIKIAUSIAI KLOJASI TAVO KELYJE. NORĖČIAU, deni, VISIŠKO ABIPUSIO PASITIKĖJIMO. MANAU, JOG GALIU PASIKLIAUTI TAVIMI VISAIS 100%.

MANO TĖVO PRIEŠAI NEGAIŠTA LAIKO, TAD TURIME SKUBIAI IMTIS PRIEMONIŲ. REIKIA KUO GREIČIAU IŠGELBĖTI 40 MILIJONŲ. NEŠVAISTYKIME LAIKO VELTUI.

LABAI PRAŠAU PRIIMTI MANO PINIGUS į SAVO BANKO SĄSKAITĄ, KUR JIE BUS SAUGŪS.

SĖKMINGAI SUTVARKIUS Šį REIKALĄ, PASIKVIESIU TAVE į SULTONATĄ IR MUDU ASMENIŠKAI SUSIPAŽINSIME.

LABAI LAUKIU ATSAKYMO. AR TU VIS DAR NORI PADĖTI? ATSIŲSK MAN SAVO BANKO SĄSKAITOS IR TELEFONO NUMERIUS, deni.

OMARAS

Dėkui Dievui, Omaras sveikas gyvas. Nesulaukdamas laiško jau buvau ėmęs jaudintis, tačiau gal ir nereikėjo, nes norint pabėgti iš šalies su 40 milijonų dolerių tikrai tenka sutvarkyti nemažai reikalų.

Šį vakarą supratau, kad turiu griebti visas progas, kur tik jos bepasitaikytų. Taigi susimąsčiau, ką atrašyti Omarui. Labai miela, kad jis žiūri į viską taip asmeniškai: kai tik baigsime tvarkyti verslo reikalus, ketina pasikviesti mane paviešėti. Visiškai aišku, kad dabar laiko mane draugu. Tik pagalvokite, kaip gražiai parašė mano vardą — be tų rėkiančių, bauginančių didžiųjų raidžių. Ne, nerašė „DENT, o atsargiai ir švelniai kreipėsi — „deni“. Atrodė taip, tarsi laišką būtų parašęs seniausiai, o paskui prišokęs įrašė mano vardą.