Джин Сэссон - Princesės Sultanos dukros

Man nesuvokiama, kaip žmogus, turintis bent kruopelę jautrumo, gali apsimesti nematantis siaubų, kuriuos patiria moterys. Man neduoda ramybės daugybė incidentų, kurių aukomis tapo moterys. Turiu pranešti savo akimis regėjusi tokius dalykus:

• Dirbdama vienoje Saudo Arabijos ligoninėje mačiau mergaites, paguldytas gimdyti. „Kūdikiai gimdo kūdikius“, – dažnai su liūdesiu sakydavome. Dauguma tų mergaičių buvo trečia ar ketvirta senyvo vyro žmona.

• Mačiau, kaip jaunos moterys azijietės buvo parduodamos iš varžytynių tenkinti seksualinius iškrypėlių įgeidžius. Mačiau, kaip mažos mergaitės – kai kurios jų pažiūrėti ne vyresnės kaip aštuonerių – stovėjo raudodamos, o beširdžiai vyrai apžiūrinėjo jų kūnus. Buvau sukrėsta, kad dauguma pirkėjų buvo Vakarų šalių piliečiai.

• Lankiausi viename Azijos viešnamyje, čia nupirktos gražios jaunos merginos tarnavo vyrams sekso vergėmis. Dieną šių merginų „savininkai“ versdavo jas dirbti siuvykloje, įrengtoje tame pačiame pastate, naktį jos privalėdavo grįžti į viešnamį pirmame aukšte ir leisti svetimiems vyrams naudotis jų kūnais.

• Kadaise išgelbėjau jauną moterį nuo vergiško gyvenimo ir daugelį metų ją rėmiau. Vėliau ta moteris atidavė savo trejų metų dukterį keliems vyrams, kad pati galėtų išlaikyti tik sūnų, kurį be galo brangino.

Daug gera norinčių žmonių ne kartą patarė man taip jautriai nereaguoti į tokias skriaudas, girdi, socialinės permainos vyksta lėtai, todėl reikia apsišarvuoti kantrybe. Nors iš istorijos žinau, kad šitaip yra iš tikrųjų, mano galva, jaunos moterys, su kuriomis taip žvėriškai elgiamasi, turi sulaukti greitesnių permainų.

Taigi Saudo Arabijos princesė ir amerikietė iš mažo JAV miestelio tęsia savo pasakojimą. Tikimės atskleisti skaitytojams naujų skriaudų, kurios vers juos sukaupti drąsą ir griebtis veiksmų, pakeisiančių mūsų planetą.

Didžiuojuosi galėdama kalbėti princesės Sultanos vardu. Didžiuojuosi ir tuo, kad galiu pristatyti jums antrą trilogijos knygą – „Princesės Sultanos dukros“...

Jean Sasson, 2001 m. kovas

Norinčius sužinoti daugiau apie Jean Sasson ir jos knygas, taip pat pamatyti žemėlapius, chronologines lenteles, žodynėlius ir susipažinti su svarbiausiais faktais apie Saudo Arabiją, kviečiame apsilankyti autorės tinklalapyje www.JeanSasson.com

Prologas

Didžiulio akmens netrikdo vėjas; protingo žmogaus

proto netrikdo nei garbė, nei užgauliojimai.

• BUDA •

Kadaise kažkur skaičiau, kad kiekviena gera plunksna gali nudurti kiekvieną karalių. Įdėmiai žvelgdama į savo dėdės, Saudo Arabijos karaliaus Fahdo ibn Abdel Azizo1 nuotrauką, svarstau, kad neturiu nė menkiausio noro nudurti mūsų karalių ar net įžiebti rūstybę žmogaus, kurį žinau esant geraširdį.

Pirštais vedžioju per jo veidą prisimindama tą vyrą – Fahdą – savo vaikystėje. Nuotraukoje karalius jau brandaus amžiaus, be menkiausios jaunatvės kibirkštėlės. Rūsti kakta ir ryžtingas smakras rodo, kad čia tas pats žavingas vyras, kurį ilgesingai prisimenu. Mintimis grįžtu į praeitį, į tuos laikus, kai Fahdas dar nebuvo karūnuotas. Aukštas, plačiapetis, ištiesęs didelę ranką, jis siūlo pagarbios baimės apimtam vaikui saldžią datulę. Tas vaikas – aš. Fahdas, kaip ir jo tėvas, buvo tvirtas vyras, man, vaikui, panašesnis į beduinų kario sūnų, koks tuomet buvo, negu į valstybės veikėją, kuriuo vėliau taps. Nors buvau drąsi, tuokart baiminausi. Nenoromis paėmusi dykumos vaisių, tekina pasileidau į motinos glėbį. Ragaudama saldžią datulę išgirdau Fahdo juoką.

Pagal mūsų šalies paprotį nenusiėmiau skraistės karaliaus akivaizdoje nuo tada, kai subrendau. Per tą laiką jis suseno. Dabar karalius atrodo niūrus – valstybės valdymo metai jam suteikė tvirtybės, o vadovo priedermės išvargino. Nors jis vis dar stambaus, karališko stoto, gražiu mūsų karaliaus nepavadinsi. Vokai pernelyg užkritę ant išvirtusių akių, nosis užgožia siauras lūpas. Gerai pažįstamoje visiems saudoarabams ir šalies lankytojams nuotraukoje – tai oficiali fotografija, kabanti matomiausioje kiekvienos parduotuvės ir įstaigos vietoje, – karalius, mano nuomone, atrodo ne toks, koks yra, bet grėsmingas ir bejausmis.

Fahdas ibn Abdel Azizas turi neginčijamą galią ir milžiniškus turtus, bet jo padėtis nepavydėtina. Karaliui Fahdui, absoliučiam vienos turtingiausių šalių pasaulyje monarchui, valdančiam karštą, nykų Saudo Arabijos kraštą, nuolatos tenka dalyvauti kovoje tarp sena ir nauja.

Dauguma šalių atsisako senų papročių ar juos keičia, tad jų santvarka pamažėle eina naujyn, gerėja, ir tai tarnauja civilizacijos pažangai. Mūsų karalius tokių galimybių neturi. Jis, paprastas mirtingasis, privalo jėga primesti vienybę ir taiką keturiems visiškai atskiriems ir nieko bendra neturintiems piliečių sluoksniams: religiniams fundamentalistams – griežtiems, neperkalbamiems įtakingiems vyrams, reikalaujantiems grįžti į praeitį; iškiliai, gerai išsilavinusiai vidurinei klasei, įsakmiai raginančiai atsisakyti senų smaugte smaugiančių tradicijų; beduinų gentims, nepasiduodančioms vilionėms atsisakyti klajokliškos gyvensenos ir džiaugtis miestų pagundomis; ir galiausiai didžiulės karališkos šeimos nariams, valdomiems begalinio turto godulio.

Tuos keturis sluoksnius sieja iki šiol užmiršta vietos gyventojų grupė: Saudo Arabijos moterys, turinčios savo troškimus ir poreikius, kaip ir vyrai, valdantys kasdienį jų gyvenimą.

Keista, bet aš, daugybę nusivylimų patyrusi moteris, dėl sunkios mūsų dalios beveik nepykstu ant karaliaus, nes žinau, kad jam būtina ištikima paprastų šeimos vyrų, tėvų ir brolių parama, jei nori imtis žygių prieš griežtus dvasininkus. Šie tvirtina teisingai interpretuoją senų laikų teisės kodeksus, leidžiančius vyrams šiurkščiai valdyti moteris. Pernelyg daug paprastų Saudo Arabijos vyrų patenkinti esama padėtimi, mat įsitikino, kad lengviau nepaisyti moterų nusiskundimų negu palaikyti karalių siekiant permainų.

Nors saudoarabai patiria nemažai sunkumų, dauguma gyventojų palaiko karalių Fahdą; jį nuversti reikalauja tik religiniai fundamentalistai. Visi kiti šalies piliečiai laiko jį kilniu, geros širdies žmogumi.

Be to, primenu sau, mūsų šeimos moterys žino, kad karalių labai myli jo žmonos – o kas pažįsta vyrą geriau už jas?

Karalius Fahdas valdo šalį švelniau negu jo tėvas ir trys broliai, bet nereikia išminčiaus proto suprasti, kad „Princesė“, knyga, pasakojanti mano gyvenimo istoriją, bus palaikyta antausiu mūsų krašto valdovui.

Tai vienintelis dalykas, dėl kurio gailiuosi. Be jokių išlygų smerkiu save už tai, kad niekieno neverčiama sulaužiau per ištisas kartas nusistovėjusią tvarką ir iškėliau aikštėn šeimos paslaptis. Dabar pirmą kartą susimąsčiau, kad paskatino mane ne tiek protas, kiek aistra; galbūt dėl savo rimto ir veiklaus būdo pervertinau sugebėjimą dominti aplinkinius.

Stengdamasi nuraminti sąžinę ir numaldyti baimes, kuo gyviausiai prisimenu, kokį baisų pyktį jutau savo šeimos vyrams – Saudo Arabijos valdovams, rodos, nepastebintiems, kaip kenčia moterys jų valdomame krašte.

1 Karalius Fahdas, valdęs Saudo Arabiją nuo 1982 m., mirė 2005 m. (Čia ir toliau pastabos vertėjo . )

Demaskuota

Neviltis silpnina regėjimą ir užkemša ausis.

Mes nematome nieko, vien lemties šmėklas,

ir girdime vien susijaudinusių savo širdžių plakimą.

• CHALILIS DŽIBRANAS •

1992 metų spalis. Aš, Sultana Al Saud, princesė, pavaizduota skandalingas paslaptis atskleidžiančioje knygoje, seku kalendoriaus dienas su karštligišku jauduliu, permieštu nykaus liūdesio. Knyga, iškėlusi aikštėn moterų gyvenimą po skraiste, rugsėjį buvo išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuo to laiko man neduoda ramybės niūri manęs laukiančios lemties nuojauta; regis, esu rizikingai pakibusi ore, nes žinau, kad visi mano poelgiai, reikšmingi ar nereikšmingi, sulauks atsako.