Люк Рейнхард - Kauliukų žmogus

Renata Feloni panaši į senmergę presbiterijonų merginų koledžo dekanę: žili jos plaukai visada tvarkingai sušukuoti kirpėjos. Ji nešioja akinius ir kalba lėtai, oriai sniaukrodama kaip italai ar Naujosios Anglijos gyventojai, todėl klausydamasis jos samprotavimų apie penius, orgazmus, sodomiją ir feliaciją gali pamanyti, kad ji šneka apie įskaitų grafiką ar šeimos ūkį.

Negana to, visų žiniomis, ji niekada nebuvo ištekėjusi ir — tuo buvome mažiau įsitikinę — per tuos septynerius metus, kuriuos ją pažinojome, ji nė karto neleido suprasti pažinusi vyrą („pažinusi“ ta prasme, kuria šis žodis vartojamas Biblijoje). Jos orumas kliudė kuriam nors iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti išsiaiškinti jos praeitį. Su ja mes jautėm galintys kalbėti tik apie orą, akcijas, penius, orgazmus, sodomiją ir feliaciją.

Restoranas buvo triukšmingas ir brangus. Visi, išskyrus daktarą Maną, kuriam be galo patiko kiekvienas lovys, iš kurio jį kada nors šėrė, baisiausiai jo nemėgome ir ėjome čia tik todėl, kad visi kiti restoranai, mūsų išbandyti patogioje vietoje, taip pat būdavo sausakimši, triukšmingi ir brangūs. Paprastai taip nervindavausi, stengdamasis pro balsų klegesį, lėkščių barškėjimą ir „tyliai“ grojančią muziką išgirsti, ką sako draugai, ir bandydamas nežiūrėti į valgantį daktarą Maną, kad niekad neprisimenu, ar geras buvo valgis. Šiaip ar taip, nuo jo mane retai supykindavo.

— Vos dešimt procentų mūsų tiriamųjų tiki, kad už masturbaciją „Dievas baudžia visą gyvenimą“, — kalbėjo daktarė Feloni, kai mudu su Džeiku atsisėdome vienas priešais kitą prie mažyčio stalelio. Matyt, ji kalbėjo apie tyrimą, kuriam mudu su ja drauge vadovavome. Ji oficialiai nusišypsojo vienoda šypsena Džeikui jai iš kairės, paskui man iš dešinės ir tęsė: — Trisdešimt trys ir trys dešimtosios procento mano, kad už masturbaciją „Dievas baudžia ribotą laiką“, keturiasdešimt procentų mano, kad ji kenkia sveikatai, pustrečio procento įsitikinę, kad ji kelia pavojų pastoti, septyniasdešimt penki pro...

— Kelia pavojų pastoti? — pertarė ją Džeikas atsigręždamas nuo padavėjos, iš kurios paėmė valgiaraštį.

— Mes leidžiam pasirinkti iš kelių tų pačių variantų, — šypsodama aiškino ji, — klausinėdami apie masturbaciją, bučiavimąsi, petingą, priešvedybinius ir povedybinius heteroseksualinius santykius, homoseksualistų petingą ir homoseksualistų sodomiją. Kol kas tiriamieji teigė, kad pavojų pastoti kelia tik masturbacija, orgazmu pasibaigiantis petingas ir heteroseksualiniai santykiai.

Nusišypsojau Džeikui, bet šis prisimerkęs žiūrėjo į daktarę Feloni.

— Tai koks tas klausimas, apie kurį čia beri šituos procentus? — paklausė jos Džeikas.

— Mes klausiam: „Dėl kokių priežasčių manote, kad lytiškai jaudrinti save fantazuojant, skaitant, žiūrint į nuotraukas ar dirginant save ranka yra blogai — jeigu manote, kad tai blogai?“

— Ar leidžiat jiems pasirinkti priežastis, įrodančias, kad masturbuoti yra gerai? — paklausė daktaras Manas valydamas apatinę lūpą bandelės gabalėliu.

— Be abejo, — atsakė daktarė Feloni. — Tiriamasis gali atsakyti, kad pritaria masturbacijai dėl vienos iš šešių priežasčių: 1) ji teikia malonumą; 2) ji atpalaiduoja įtampą; 3) tai natūralus būdas parodyti meilę; 4) ją reikia išmėginti dėl savo pilnatvės; 5) ji pratęsia giminę; 6) ji naudinga socialiniu požiūriu.

Mudu su Džeiku nusijuokėme. Kai užsičiaupėme, ji patikino Džeiką, kad visi tiriamieji pasirinko tik pirmus du atsakymus, išskyrus vieną, kuris teigė, esą masturbacija vertinga kaip būdas parodyti meilę. Tačiau neseniai kalbėdamasi su šiuo tiriamuoju ji nustatė, jog jis pasirinko šį variantą todėl, kad tąkart buvo ciniškai nusiteikęs.

— Nesuprantu, kam jūs apskritai ėmėtės šio darbo, — staiga pasisukdamas į mane tarė Džeikas. — Socialinės psichologijos specialistai tokius tyrimus atlieka jau keli dešimtmečiai. Iš tų pelų nebus grūdų.

Daktarė Feloni mandagiai linktelėjo, išgirdusi Džeiko žodžius — ji taip darydavo kaskart, kai kas nors pasakydavo tai, ką galėjai palaikyti jos darbo kritika. Kuo smarkiau ir tiesmukiau ją kritikuodavo, tuo energingiau ji linksėdavo galvą.

Nujaučiau, kad jeigu prokuroras ištisą valandą ją pultų, giljotinos neprireiktų: jos sprandas ištižtų, ir tebelinksinti galva nuriedėtų grindimis prokurorui prie kojų. Ji atsakė Džeikui:

— Tačiau mūsų sumanymas patvirtinti kelių atsakymų variantų prasmingumą nuodugniai apklausiant kiekvieną tiriamąjį yra visiška naujovė.

— Dievuliau, jūs sugaišite šimtą dvidešimt valandų patvirtindami tai, kas ir taip akivaizdu: testai, kuriuose iš kelių atsakymų pasirenkamas vienas, yra nepatikimi.

— Taip, bet nepamiršk, kad mes gavome fondo dotaciją, — pasakiau.

— Na ir kas? Kodėl nepaprašėte jos kam nors originalaus, vertinga?

— Mums reikėjo kokio nors fondo dotacijos, — kandžiai atsakiau.

Džeikas prisimerkęs į mane pažiūrėjo — girdi, kiaurai tave permatau — ir nusijuokė.

— Neįstengėm sugalvoti nieko originalaus ar vertinga, — pridūriau aš taip pat juokdamasis, — tad nusprendėm imtis šio darbo.

Daktarei Feloni pavyko linksėti ir raukytis — viena ir kita darant įnirtingai.

— Jūs padarysit atradimą, kad daugiau žmonių pritaria lytiniams santykiams po vedybų negu iki jų, — šaipėsi Džeikas, — kad homoseksualistai pritaria homoseksualizmui, kad...

— Mūsų rezultatai, — tyliai tarė daktarė Feloni, — gali nepatvirtinti tradicinių požiūrių. Mūsų nuodugnios apklausos gali parodyti, kad tiriamieji klaidingai perteikia savo nuostatas bei potyrius, ir ankstesnieji eksperimentatoriai to nė nenumanė.

— Ji teisi, Džeikai. Sutinku, kad visas šis reikalas gali pasirodyti velnioniška nuobodybė ir baigtis tuo, jog bus patvirtintos akivaizdžios tiesos, bet gal taip neatsitiks.

— Bus, — tarė daktaras Manas.

— Kas? — nesupratau.

— Bus patvirtintos akivaizdžios tiesos ir nieko daugiau.

Jis pirmą kartą pakėlė į mane akis. Jo žandai buvo rausvi kaip Kalėdų Senelio — nesupratau, nuo svaigalų ar pykčio.

— Tai kas?

— Tai kam gaišti laiką? Renata galėtų viską padaryti be tavo pagalbos.

— Man tai įdomi pramoga. Dažnai svajoju, kaip paskelbsiu pagražintus rezultatus, parodijuojančius tokius bandymus. Na, žinot: „Devyniasdešimt penki procentai Amerikos jaunuolių mano, kad masturbacija yra geresnis būdas išreikšti meilę ir draugystę negu lytiniai santykiai.“

— Jūsų eksperimentas — parodija be pagražinimo, — atsakė daktaras Manas.

Stojo tyla, jeigu neminėsime aplink tvyrančio erzelio balsų, lėkščių ir muzikos kakofonijos.

— Mūsų bandymas, — galop tarė daktarė Feloni linksėdama kaip patrakusi, — leis naujai pažvelgti į santykį tarp lytinės elgsenos, seksualinio pakantumo ir asmenybės stabilumo.

— Jūsų laišką Esso fondui aš skaičiau, — tarė daktaras Manas.

— Pažįstu paauglę, kuri pranoktų beveik visus mus intelektu, — nė nemirktelėjęs pakeitė pokalbio temą Džeikas. — Ji žinojo viską, smegenys jai tryško pro ausis. Dar kelios savaitės, ir būčiau padaręs didžiulį atradimą. Bet ji mirė.

— Mirė? — nustebau.

— Nukrito nuo Viljamzburgo tilto į Ist upę. Turiu prisipažinti, kad laikau ją viena iš dviejų ar trijų mano galimų nesėkmių.

— Klausyk, Timai, — tariau vėl atsigręždamas į daktarą Maną. — Sutinku: mūsų bandymas gali atrodyti nesąmonė, bet absurdo pasaulyje žmogui nelieka nieko kita, kaip plaukti pasroviui.