Iš anglų kalbos vertė
Vytautas Petrukaitis
Turinys
Pratarmė
Pirmas skyrius
Antras skyrius
Trečias skyrius
Ketvirtas skyrius
Penktas skyrius
Šeštas skyrius
Septintas skyrius
Aštuntas skyrius
Devintas skyrius
Dešimtas skyrius
Vienuoliktas skyrius
Dvyliktas skyrius
Tryliktas skyrius
Keturioliktas skyrius
Penkioliktas skyrius
Šešioliktas skyrius
Septynioliktas skyrius
Aštuonioliktas skyrius
Devynioliktas skyrius
Dvidešimtas skyrius
Dvidešimt pirmas skyrius
Dvidešimt antras skyrius
Dvidešimt trečias skyrius
Dvidešimt ketvirtas skyrius
Dvidešimt penktas skyrius
Dvidešimt šeštas skyrius
Dvidešimt septintas skyrius
Dvidešimt aštuntas skyrius
Dvidešimt devintas skyrius
Trisdešimtas skyrius
Trisdešimt pirmas skyrius
Trisdešimt antras skyrius
Trisdešimt trečias skyrius
Trisdešimt ketvirtas skyrius
Trisdešimt penktas skyrius
Trisdešimt šeštas skyrius
Trisdešimt septintas skyrius
Trisdešimt aštuntas skyrius
Trisdešimt devintas skyrius
Keturiasdešimtas skyrius
Keturiasdešimt pirmas skyrius
Keturiasdešimt antras skyrius
Keturiasdešimt trečias skyrius
Keturiasdešimt ketvirtas skyrius
Keturiasdešimt penktas skyrius
Keturiasdešimt šeštas skyrius
Keturiasdešimt septintas skyrius
Keturiasdešimt aštuntas skyrius
Keturiasdešimt devintas skyrius
Penkiasdešimtas skyrius
Penkiasdešimt pirmas skyrius
Penkiasdešimt antras skyrius
Penkiasdešimt trečias skyrius
Penkiasdešimt ketvirtas skyrius
Penkiasdešimt penktas skyrius
Penkiasdešimt šeštas skyrius
Penkiasdešimt septintas skyrius
Penkiasdešimt aštuntas skyrius
Penkiasdešimt devintas skyrius
Šešiasdešimtas skyrius
Šešiasdešimt pirmas skyrius
Šešiasdešimt antras skyrius
Šešiasdešimt trečias skyrius
Šešiasdešimt ketvirtas skyrius
Šešiasdešimt penktas skyrius
Šešiasdešimt šeštas skyrius
Šešiasdešimt septintas skyrius
Šešiasdešimt aštuntas skyrius
Šešiasdešimt devintas skyrius
Septyniasdešimtas skyrius
Septyniasdešimt pirmas skyrius
Septyniasdešimt antras skyrius
Septyniasdešimt trečias skyrius
Septyniasdešimt ketvirtas skyrius
Septyniasdešimt penktas skyrius
Septyniasdešimt šeštas skyrius
Septyniasdešimt septintas skyrius
Septyniasdešimt aštuntas skyrius
Septyniasdešimt devintas skyrius
Aštuoniasdešimtas skyrius
Aštuoniasdešimt pirmas skyrius
Aštuoniasdešimt antras skyrius
Aštuoniasdešimt trečias skyrius
Aštuoniasdešimt ketvirtas skyrius
Aštuoniasdešimt penktas skyrius
Aštuoniasdešimt šeštas skyrius
Aštuoniasdešimt septintas skyrius
Aštuoniasdešimt aštuntas skyrius
Aštuoniasdešimt devintas skyrius
Devyniasdešimtas skyrius
Devyniasdešimt pirmas skyrius
Devyniasdešimt antras skyrius
Devyniasdešimt trečias skyrius
Devyniasdešimt ketvirtas skyrius
Devyniasdešimt penktas skyrius
Devyniasdešimt šeštas skyrius
Epilogas
Skiriu A.
J.
M.
Be jų Knyga nebūtų atsiradusi.
Pradžioje buvo Šansas, ir Šansas buvo pas Dievą, ir Šansas buvo Dievas. Jis nuo pradžių buvo pas Dievą. Šansas padarė visa ką, be jo nebūtų buvę sukurta nieko, kas buvo sukurta. Šanse glūdėjo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.
Buvo žmogus, siųstas Šanso, ir jo vardas buvo Lukas. Jis pasirodė kaip liudytojas paliudyti Užgaidą, idant visi žmonės per jį įtikėtų. Jisai nebuvo Šansas, bet buvo siųstas paliudyti Šansą. Tai buvo tikras Atsitiktinumas, aklai pasirenkantis kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį. Jis atsidūrė pasaulyje ir jį sukūrė, bet pasaulis jo nepažino. Jis atėjo pas saviškius, bet saviškiai jo nepriėmė. Tačiau tiems, kurie jį priėmė, jisai davė galią tapti Šanso sūnumis, netgi tiems, kurie tiki atsitiktinai, tiems, kurie gimė ne iš kraujo, ne iš kūno valios ir ne iš žmonių valios, bet iš Šanso. Ir Šansas virto kūnu (ir mes regėjome jo šlovę, vienintelio, pradėto Didžiojo Permainingojo Tėvo, šlovę), ir jis gyveno tarp mūsų, pilnas sumaišties, melo ir užgaidų.
Iš „Kauliuko knygos“
Pratarmė
„Žmogus — tai geras stilius“, — pasakė kartą Ričardas Niksonas ir visą gyvenimą varė nuobodulį skaitytojams.
O ką daryti, jei jokio atskiro žmogaus nėra? Ar atskiro stiliaus? Ar stilius turi kaitaliotis, kaip kaitaliojasi žmogus, rašantis autobiografiją, ar kaip praeityje kaitaliojosi žmogus, apie kurį jis rašo? Literatūros kritikai teigs, esą atskiro skyriaus stilius turi atitikti žmogų, kurio gyvenimas aprašomas, — visai logiškas nurodymas, todėl jo reikia nuolatos nepaisyti. Komiškas gyvenimas vaizduojamas kaip didžiulė tragedija, beprotis aprašinėja kasdienius įvykius, įsimylėjėlį apibūdina mokslininkas. Taigi daugiau nesiginčykime dėl stiliaus. Jei kuriame iš šių skyrių stilius netyčia dera su turiniu, tai tik laimingas atsitiktinumas, tikėkimės, negreit pasikartosiantis.
Pikantiška sumaištis — tokia turėtų būti mano autobiografija. Laikysiuosi chronologinės sekos — šiais laikais retas išdrįsta pritaikyti tokią naujovę. Bet mano stilius bus be jokios tvarkos, pagrįstas Kauliukų išmintimi. Aš nepatenkintas raukysiuos ir džiugiai sklandysiu padangėse, liaupsinsiu ir šaipysiuos. Kalbėsiu čia pirmuoju asmeniu, čia trečiuoju. Pirmasis asmuo bus visažinis — tokį pasakojimo būdą paprastai pasitelkia Jis. Kai mano gyvenimo istorijoje pasitaikys iškraipymų ir nukrypimų nuo tiesos, aš džiaugsiuos, nes sumaniai suregztas melas yra dievų dovana. Tačiau tikri Kauliukų Žmogaus gyvenimo įvykiai yra įdomesni negu mano įstabiausi pramanai, taigi tikrovė dominuos dėl savo linksminamosios vertės.
Pasakoju savo gyvenimo istoriją dėl tos kuklios priežasties, kuri įkvėpė visus, pasitelkiančius autobiografijos žanrą: norėdamas įrodyti pasauliui, kad esu didis žmogus. Aišku, kaip ir visiems kitiems, man tai nepavyks. „Būti didžiam — vadinasi, būti nesuprastam“, — kadaise sakė Elvis Preslis, ir niekas negali jam paprieštarauti. Aš pasakosiu apie vieno žmogaus pastangas naujaip panaudoti visas savo galimybes ir būsiu palaikytas pamišėliu. Tebūnie. Jei būtų kitaip, žinočiau, kad tikslo nepasiekiau.
Mes nesame savimi. Tiesą sakant, nebėra nieko, ką galėtume vadinti savastimi. Esame daugialypiai, turime tiek savasčių, kiek yra grupių, kurioms priklausome. [...] Neurastenikas akivaizdžiai serga liga, nuo kurios kenčia visi...
J. H. VAN DEN BERG
Mano tikslas — sukelti psichikos būklę, kurios būdamas mano pacientas ima eksperimentuoti su savo paties prigimtimi — nestabilumo, pokyčio ir augimo būseną, kai niekas nėra amžinai nekintama ir beviltiškai sustabarėję.
KARLAS JUNGAS
Maišaties ir abejonių deglas — štai kuo pasišviečia kelią išminčius.
ČŽUAN-CZI
Aš esu bedievis Zaratustra: aš vis dar verdu kiekvieną galimybę savo puode.
NYČĖ
Kiekvienas gali būti bet kuo.
KAULIUKŲ ŽMOGUS
Pirmas skyrius
Aš stambus vyras. Mano rankos didžiulės kaip mėsininko, šlaunys sulig didžiuliais ąžuolais, o smakras it uolos luitas. Nešioju masyvius akinius storais lęšiais. Esu metro devyniasdešimties centimetrų ūgio, sveriu beveik šimtą penkis kilogramus. Aš panašus į Supermeną, tik kai nusirengiu kostiumą, būnu ne ką greitesnis už žmoną, jėga vos pranokstu dvigubai už mane žemesnius vyrus ir nenušoksiu nuo vieno namo stogo ant kito, kad ir kiek kartų man leistų bandyti.
Читать дальше