Люк Рейнхард - Kauliukų žmogus

— Sveiki atvykę į dar vieną tiesioginę, laisvą, nemokamą, spontanišką ir nė kiek nerepetuotą mūsų laidų ciklo apie mūsų laikų religiją diskusiją. Mūsų tema šiandien:

AR KAULIUKO RELIGIJA YRA ATSAKOMYBĖS VENGIMAS?

[Kamera rodo ponią Viplton.]

— Šios dienos laidai vadovaus ponia Sloun Viplton, buvusi kino ir televizijos aktorė, garsaus finansininko ir populiaraus diduomenės žmogaus Grego Vipltono žmona ir keturių mielų vaikų motina. Be to, ponia Viplton yra Pirmosios presbiterijonų bažnyčios Religinio pakantumo komiteto pirmininkė. Prašom, ponia Viplton.

Ji bemat nusišypso ir entuziastingai ima kalbėti.

— Ačiū. Labas vakaras, ponios ir ponai. Mums šiandien pasisekė, nes turime labai įdomią diskusijos temą: Kauliuko religija. Neabejoju, jūs visi norėjote daugiau apie ją sužinoti. Be to, diskusijoje dalyvaus labai solidūs svečiai. Daktaras Rainhartas [kamera stabteli ties daktaru Rainhartu. Apsirengęs vien juodai — storu megztiniu aukšta atlenkiama apykakle ir kostiumu — jis šiek tiek panėši į dvasininką. Per visą diskusiją jis kramsnoja didelės pypkės kandiklį, bet taip jos ir neuždega] yra viena prieštaringiausių praėjusių metų asmenybių. Jo straipsniai ir knygos apie kauliukų teoriją ir terapiją papiktino psichiatrijos pasaulį, o jo „Kauliuko knygos“ ištraukų skaitymai papiktino religijos pasaulį. Amerikos praktikuojančių psichiatrų asociacija oficialiai jį pasmerkė. Vis dėlto daktaras Rainhartas ir jo religija suburia nemažai žmonių, ir kai kurie jų nėra psichiatrijos ligoninių pacientai. Pernai daktaras Rainhartas ir jo sekėjai pradėjo steigti kauliukų centrus, pavadintus eksperimentų su visiškai atsitiktine aplinka centrais, ir tūkstančiai žmonių juose apsilankė. Kai kurie teigia patyrę stiprių religinių pojūčių, kitiems visiškai pakriko psichika. Kad ir kaip skiriasi nuomonės, visi sutaria, kad daktaras Rainhartas yra labai prieštaringa asmenybė.

Daktare Rainhartai, norėčiau pradėti mūsų diskusiją užduodama jums pagrindinį šios dienos klausimą, o paskui paprašysiu kiekvieno iš mūsų svečių pakomentuoti tą patį dalyką: „Ar Kauliuko religija yra atsakomybės vengimas?“

— Žinoma, — atsako daktaras Rainhartas patenkintas kramsnodamas savo pypkę ir užsičiaupia. Ponia V. iš pradžių žiūri į jį tikėdamasi išgirsti daugiau, paskui ima nervintis.

— Kodėl tai atsakomybės vengimas?

— Dėl trijų priežasčių.

R. vėl be žodžių kramto savo pypkę, ramus ir patenkintas.

— Dėl kokių trijų priežasčių?

R. palenkia galvą, ir kamera parodo, kaip jis kažką trina tarp delnų, paskui meta ant staliuko priešais save kauliuką; atsiverčia šešakė. Kai kamera stambiu planu parodo jo veidą, žiūrovai mato, kad R. tiesiai iš ekrano žvelgia į juos. Geraširdiškai švytėdamas jis spokso į žiūrovus ir nedrebančia ranka laiko nerūkstančią pypkę. Praeina penkios sekundės, dešimt. Penkiolika.

— Daktare Rainhartai? — pasigirsta ekrane nerodomos moters balsas. Kamera nukrypsta į surimtėjusią ponią V., paskui vėl į R. Tada į susiraukusią ponią V., dar kartą į R., pučiantį bedūmį orą iš pražiotos burnos. Tuomet operatorius dvejodamas parodo kunigą Volfą — atrodo, šis įtemptai mąsto, ką pasakyti.

— Rabine Fišmanai, gal jūs norėtumėte pradėti šios dienos diskusiją? — vėl pasigirsta ekrane nerodomos moters balsas.

Rabinas Fišmanas, žemas, tamsaus gymio kokių keturiasdešimties metų vyras, susikaupęs kreipiasi pirma į ponią V., paskui į R.

— Ačiū, ponia Viplton. Visa, ką šiandien pasakė daktaras Rainhartas, man pasirodė be galo įdomu, bet, matyt, jis neužsiminė apie svarbiausia: Kauliuko religija yra žmogaus statuso atsisakymas. Tai atsitiktinumo garbinimas, vadinasi, garbinimas to, kas visuomet buvo žmogaus priešininkas. Žmogus pirmiausia yra didis tuo, kad puoselėja damą ir vienybę, o kauliukų gyvenimas, mano galva, damą ir vienybę griauna. Tai bėgimas nuo žmonių gyvenimo, bet ne į atsitiktinės gamtos gyvenimą, kaip teigia kai kurie daktaro Rainharto kritikai. Ne. Gamta taip pat yra damos ir vienybės puoselėtoja, o Kauliuko religija tam tikra prasme yra griovimo, ardymo ir mirties garbinimas. Tai gyvenimo priešingybė. Man ji yra dar vienas požymis, kad gyvename nesveikais laikais.

[Kamera sklandžiai nukrypsta prie ponios V.]

— Labai įdomi mintis, rabine Fišmanai. Jūs tikrai davėte mums daug peno apmąstymui. Daktare Rainhartai, ar norėtumėte pakomentuoti?

— Žinoma.

R. vėl ramiai spokso į televizijos žiūrovus, geraširdiškai kramtydamas pypkės kandiklį. Praeina penkios sekundės, dešimt, dvylika.

— Kunige Volfai, — pasigirsta šaižus ponios V. balsas.

— Mano eilė?

[Ekrane pasirodo apkūnus raudonžandis, šviesiaplaukis kunigas Volfas. Iš pradžių jis dvejodamas žiūri į ponią V., paskui prokuroro žvilgsniu į kamerą.]

— Kad ir kaip šiandien kraipo uodegą daktaras Rainhartas, Kauliuko religija yra Antikristo garbinimas. Dievo sukurta visata turi moralinių įstatymų, ėėė moralinę tvarką. Laisvos valios atsisakymas ir jos pakeitimas kauliukų sprendimais yra baisiausias ir sunkiausias nusikaltimas ėėė Dievui, kokį tik galiu įsivaizduoti. Tai tolygu pasiduoti nuodėmei ir nepakelti kumščio. Tai ėėė bailio elgesys.

Atsakomybės vengimas — per švelnus posakis. Kauliuko religija yra nusikaltimas ėėė Dievui bei orumui ir didybei žmogaus, sukurto pagal ėėė Dievo atvaizdą. Laisva valia žmogus skiriasi nuo kitų ėėė Dievo padarų. Atsisakyti šios dovanos, ko gero, yra nedovanotina nuodėmė Šventajai Dvasiai. Galbūt daktaras Rainhartas yra išsilavinęs, galbūt jis medicinos daktaras, bet jo vadinamoji ėėė Kauliuko religija yra nuodingiausias, ėėė bjauriausias ir šėtoniškiausias dalykas, apie kurį esu ėėė girdėjęs.

— Ar galėčiau pakomentuoti šį pasisakymą? — pasigirsta fone R. balsas ir pasirodo jo veidas. Bežadis, ramutėlis, jis spokso priešais save, akivaizdžiai nė nesirengdamas ištarti daugiau nė žodžio. Gali pagalvoti, kad kaskart, kai jo veidas pasirodo ekrane, išjungiamas garso kanalas.

Praeina penkios, septynios, aštuonios, dešimt sekundžių.

— Daktare Dartai, — pasigirsta prislopintas moters balsas.

Ekrane pasirodo daktaras Dartas: jaunas, energingas, gražus, nervingas, rimtas, be galo išmintingas, rūkantis cigaretę.

— Daktaro Rainharto pasirodymas šiandien man atrodo ganėtinai juokingas ir jis tik dar kartą patvirtina klinikinį vaizdą, kurį susidariau apie jį skaitydamas jo veikalus ir kalbėdamasis su jį pažįstančiais žmonėmis. Negalime suprasti Kauliuko religijos ir šio savito atsakomybės vengimo būdo, jei nesuprasime jos kūrėjo ir jo sekėjų patologijos. Kaip yra prisipažinęs pats daktaras Rainhartas, iš esmės jis yra šizofrenikas. [Ekrane pasirodo geraširdiškai žvelgiančio į žiūrovus daktaro Rainharto atvaizdas; jis rodomas iki pat kitos daktaro Darto pasisakymo dalies pabaigos.] Matyt, daktaro Rainharto psichikos sutrikimas ir asmenybės skilimas pasiekė tokį lygį, kad jis prarado vienintelę tapatybę ir tapo daugialype asmenybe. Literatūroje gausu šio šizofrenijos tipo aprašymų; nuo klasikinio atvejo jis skiriasi tik tuo, kad, matyt, sugeba persikūnyti į daugybę asmenybių. Kauliukų naudojimas ir nesuprantamų vapalionių pilna Kauliuko religija, sukurta jam pateisinti, maskuoja tą faktą, kad šis vaidmenų kaitaliojimas yra kompulsyvaus pobūdžio. Tokia psichikos sutrikimo ir asmenybės skilimo patologija dažnai pasitaiko mūsų visuomenėje, o nemenkas skaičius žmonių, kuriems daro įtakos Kauliuko religija, rodo, kad žmonės mielai pasitelkia į pagalbą verbalinius elementus jau įvykusiam psichologiniam nuopuoliui paslėpti ir pateisinti. [Ekranuose vėl pasirodo daktaras Dartas.]