Том Перротта - Maži vaikai

K: Ar tau nebaisu, kad tavo verslo partneriai ras šią svetainę?

A: Ką aš veikiu laisvalaikiu (šioje svetainėje), yra mano asmeninis reikalas, neturintis nieko bendra su profesine veikla.

K: Kokios sekso rūšys tau labiausiai patinka?

A: Visokiausios! Normalus, bi, grupinis, telefoninis, masturbacija. Taip pat man patinka į sekso žaidimus integruoti namų apyvokos reikmenis, žaislus bei daržoves.

K: Ar tu šią svetainę sukūrei dėl smagumo, ar dėl pinigų?

A: Dėl abiejų priežasčių! Argi tai ne amerikietiškoji svajonė?

Kai Rėjus, klausdamas, ką užsakyti pietums, pabeldė į duris, Ričardas buvo įpusėjęs katekizmą. Ramiai, bet skubiai Ričardas išmetė pasileidėlę Kei iš ekrano ir toliau tęsdamas dienos darbus Rėjui pasakė norįs mažos Cezario salotų su vištiena porcijos. Jis kelis mėnesius negalvojo ir nesilankė Kei svetainėje, bet jo galvoje sėkla jau buvo pasėta. Vyras žinojo, kad ji egzistuoja, kur ją rasti.

Kaip ir daugelio vyrų, Ričardo požiūris į pornografiją buvo dvilypis. Viena jo dalis buvo atsakingas žmogus, kuris dėl moralinių paskatų nepritarė pornografijos kūrimui. Ši dalis puikiai suprato, kad pornografijos pramonė išnaudoja ir žaloja jaunas moteris. Kita jo dalis buvo susijaudinęs paauglys, kuris manė, kad žiūrėti, kaip nuogos moterys daro neįprastus dalykus, yra nuostabu.

Kai sugriuvo jo pirmoji santuoka, Ričardas išgyveno periodą, kurio metu buvo daugiau ar mažiau priklausomas nuo pornografinių filmų. Kaip tūlas pilietis į mikrobangų krosnelę deda pakelį spragėsiu, taip Ričardas naktimis, sėdėdamas savo mažame niūriame name, į vaizdo grotuvą dėdavo Nešvankių debiutančių 3 vaizdajuostę. Daug gyvenimo valandų praleido stebėdamas nepažįstamų besikrušančių žmonių porą. Jis buvo pornografijos aistruolis, puikiai sugebantis prie šaldytuvo diskutuoti apie atitinkamus Ninos Hartli ir Heter Hanter privalumus bei skirtumus. Žinoma, į pokalbį šia tema jis neįpainiojo nė vieno žmogaus.

Po kurio laiko vyriškis nuo tokios veiklos pavargo. Siužeto panašumas, teatrališkas dejavimas, siautulinga muzika. Ką aš darau? — paklausė jis savęs. — Ar toks mano gyvenimo tikslas? Varomas staigaus moralinio užsidegimo, jis visas vaizdajuostes išmetė į šiukšlių dėžę, nuvažiavo į už kelių kvartalų esančią statybvietę ir išmetė visas jas į šiukšlių konteinerį. Šis savęs išvalymo maištas leido jam jaustis žvaliam ir teisingam.

Prasidėjo neįprastai geros fizinės bei psichologinės sveikatos laikotarpis. Ričardas pradėjo lankyti sporto klubą, pradėjo mokytis jogos, vėl ėmė skaityti knygas. Kai nebeblaškė fantazijų moterys iš televizijos ekrano, jis ėmė pastebėti moteris, kurias sutikdavo dieną. Tarp jų buvo ir surūgusi, bet aiškiai protinga užkandinės kasininkė, kuri, jo nuostabai, pirmąkart pakvietus ją į pasimatymą, sutiko.

Tačiau pastaruoju metu pasileidėlė Kei tapo problema. Jis per dažnai apie ją galvojo, kelis kartus per dieną lankėsi jos svetainėje. Netgi apleido darbą ir šeimą ir iki ankstyvo ryto sėdėdavo prie kompiuterio, rašydamas lyriškus elektroninius laiškus, kurių niekaip neprisivertė išsiųsti. Atrodė, kad jis būtų grįžęs į vidurinę mokyklą ir įsimylėjęs mergaitę iš chemijos klasės, tačiau žinojęs, kad niekuomet neišdrįs su ja pasikalbėti. Tiesa, šįkart jam visai nereikėjo kurstyti savo fantazijos. Ji buvo lengvai pasiekiama kompiuterio ekrane. Šios fantazijos buvo suglaustos ir tvarkingai saugomos kompiuterio kietajame diske.

Kai kurie Kei pomėgiai jam atrodė labai keisti, netgi atgrasūs. Pavyzdžiui, Kei mėgo virtuvės įrankius: menteles, kepsnių šakutes ir panašius dalykus. Kai kurie jos pomėgiai, kaip kad persirengimas maža mergaite ir žaidimas su balionais, buvo nepaaiškinami. Tačiau kas gi toks buvo Ričardas, kad turėtų teisę smerkti pasileidėlę Kei? Kei keliavo po nacionalinius parkus ir istorines vietas — Redvudo mišką, Pilietinio karo mūšių vietas, kur ji be apatinių bei su aukštai užkeltu sijonu pozuodavo prie paminklo ar ženklo. Ji turėjo gausią sekso žaisliukų kolekciją, kurią naudodavo visais įmanomais būdais. Svetainėje mirgėjo tūkstančiai Kei atvaizdų — vienos ar su įvairiausiais gerbėjais. Kolekcijoje buvo serija įsimintinų „karštos vonios atsitikimo”, kurį ji patyrė su aštuoniais pasileidėlės Kei fanų klubo vyriškosios lyties nariais, nuotraukų. Jauniausias vyras atrodė lyg ką tik baigęs vidurinę, vyriausias — lyg trumpam pabėgęs iš senelių prieglaudos. Kei neprieštaravo; ji lygiai taip pat draugiškai, linksmai ir tiesiai pasirūpino visais aštuoniais vyriškiais. Ji atrodė labai puikiai — derėjo paradoksalus dalykas — rujojančios kalės ir mielos moters samplaika.

Malonumas — Ričardo nuomone, svyravo ties nekaltumo riba-tiesiog spinduliavo jos veide. Kai žmonės būdavo paniurę ar savanaudžiai, tai aiškiai išduodavo jų šypsenos. Todėl kiekvienam, be abejonės, buvo aišku, kad Kei yra labai maloni. Netgi tada, kai ji su šampano buteliu išdarinėjo neįmanomus dalykus. Ji tiesiog darė tą, ką norėjo, ir nesigėdydama bei neatsiprašinėdama savo malonumu dalijosi su visu pasauliu. Ričardas svajojo turėti jos lygio moralės ir proto aiškumą. Tokiu būdu išvengtų klaidų, o jo veidas neatrodytų nuolat įsitempęs bei pasalūniškas. Jei Ričardas būtų atviresnis bei sąžiningesnis, jo šypsena būtų panašesnė į Kei. Kupina gerumo, laiminga, pasitikinti savimi.

Tačiau, kad ir koks artimas jai būtų jautęsis, kad ir kaip gerai manė j ą pažįstąs, jis niekaip negalėjo peržengti vienos kliūties — ji egzistavo tik kaip skaitmeninis vaizdas. Ričardas niekuomet negirdėjo moters balso, niekada nelietė odos, niekada jos neprajuokino. Kuo ilgiau jis svarstė nelygybės klausimą, tuo mažiau jį patenkino Kei nuotraukos. Kartais, siekiant susijaudinti, jam tekdavo peržiūrėti keletą, kartais net šimtus nuotraukų, kai anksčiau užtekdavo vienos. Galiausiai Kei užvaldė beveik visą Ričardo laiką.

Kelnaitės buvo skirtos šiai padėčiai ištaisyti. Jis manė, kad jos gali suteikti ryšį su tikrąja moterimi ir jos fiziniu kūnu, išlaisvinti jį iš nuotraukų monotonijos. Galbūt pora šniukštelėjimų viską paskubintų, ir jis galėtų leistis apačion pas nekantraujančią žmoną ir dukrelę.

Nepaisant to, kad pirmoji Ričardo santuoka truko beveik dvidešimt metų, iš pat pradžių buvo aišku, kad ji nesėkminga. Jos pagrindas buvo rimtas nesusipratimas. Pegė pastojo koledže paskutinio semestro metu, tai buvo 1975 metai, dveji metai po Rou ieškinio prieš Veidą, tačiau jie, paveikti žalingos paskutinio kurso studentų drąsos, nusprendė pasirinkti „sunkų, bet teisingą bei garbingą vietoj gėdingo ir lengvo sprendimo”. Iš tiesų tai buvo Pegės mintis. Ričardas tenorėjo, kad ji pasidarytų abortą, tačiau pasakyti taip ir neišdrįso.

Tyla ir pasyvumas — taip gyvenimą keičiantis įvykis jį stipriai sutrikdė. Jis Pegės nemylėjo ir nenorėjo tapti tėvu, tačiau, nepaisant to, nesipriešindamas vedė ir susitaikė su tėvystės našta. Negana to, „kūdikis” tapo dvynukėmis. Užauginti dvynukus buvo sunki užduotis. Net Pegė neįsivaizdavo tokių sunkumų. Susiklosčiusios šeimyninės aplinkybės buvo chaotiškos ir negailestingos, kad, tik įpusėjęs trečią dešimtį, Ričardas suprato, kaip stipriai jį piktino šeima. Jis pyko dėl to, kad tapo savotiškai įkalintas korporacijų nuobodulio rate, kai tuo metu kurso draugai keliavo po Aziją, uostė kokainą madinguose klubuose bei šoko su moksleivėmis, kurios atrodė vyresnės nei buvo.

Šiame gyvenimo kelio kilometre Ričardas turėjo vakarinės mokyklos verslo magistro laipsnį ir keletą profesinių pergalių, kurių dauguma buvo greito maisto srityje. Du žymiausi jo pasiekimai buvo Mažoji sūrio bombos pica™ ir Dvigubas mėsainis ™. Jis gana daug laiko praleisdavo verslo kelionėse ir nevengdavo trumpų viešbučio romanų bei ilgų santykių su priimamojo sekretore Čikagoje. Deja, šis romanas iširo, kai jis antrus metus iš eilės pamiršo merginos gimtadienį. Ji atsiuntė Pegei ilgą informatyvų laišką. Prie laiško buvo pridėtos kelios stebėtinai smulkiai parašytos dienoraščio ištraukos.