Кэндзабуро Оэ - Asmeninė patirtis

1968 Asmeninė patirtis išverčiama į anglų kalbą. Ta proga Oe vyksta į JAV, skaito paskaitas garsiausiuose universitetuose, duoda interviu.

1973 Oe parašo romaną Vandenys man sielą siekia. Kalbėdamas apie kūrinio pavadinimą, autorius sakė: „Aš netikintis, tačiau Bibliją skaitau, ir pirmiausia todėl, kad joje yra žodžiai: „Vandenys man sielą siekia“. Iš tiesų potvynio vandenys, didžiulio potvynio, kuris gali reikšti pasaulio pabaigą, jau pakilo mums iki krūtinės...“ Ši mintis apie žmonijai gresiančią katastrofą persmelkia visą romaną.

1976 Nuo balandžio iki liepos mėnesio Kenzaburo Oe kaip vizituojantis profesorius Meksikos valstybiniame universitete Colegio de Mexico angliškai skaito paskaitas apie pokario Japonijos visuomeninės minties raidą. Spalio mėnesį „Shinchosha“ išleidžia romaną Atsarginio žaidėjo protokolas.

1979 Pasirodo romanas Amžininkų žaidimai, kuriame brolis dvynei seseriai kaip šeimyninę legendą pasakoja istoriją apie griaunančių ir kuriančių jėgų susidūrimą milžiniškoje laiko erdvėje, pradedant senove ir baigiant nūdiena. Šį siužetą, supintą su padavimais, kuriuos girdėjo iš senelės, Oe panaudos ir 1986 m. epine maniera rašytame romane M/T ir miško keistenybių sakmė .

1983 Oe grįžta prie sūnaus temos ir parašo Naujasis žmogau, pabuski — kūrinį, kuriame, panaudodamas Williamo Blake’o Pranašysčių knygų įvaizdžius, kalba apie Hikari, iš kūdikio išaugusį į muzikalų dvidešimtmetį jaunuolį. To paties pavadinimo apsakymų rinkinį, tarsi vainikuojantį visus Kenzaburo Oe darbus apie savo nesveiką vaiką, japonų kritikai pavadino metų knyga. Autoriui buvo paskirta Jiro Osaragi premija už dokumentinę prozą. Rugsėjo mėnesį miršta profesorius Nobuo Moriyasu, operavęs ir gydęs Hikari.

1987 Romanas Laiškai mieliesiems metams priklauso kitos teminės grupės kūriniams, kurių veikėjus autorius apgyvendina iš jo paties gimtojo kaimo mitologijos ir istorijos sukurtame mikrokosme.

1989 Vasario mėnesį leidykla „Bunshun bunko“ išleidžia apsakymą Apkandžiotas hipopotamo, už kurį 1984 m. Oe buvo įteikta Yasunari Kawabata’os premija. Balandžio mėnesį pasirodo romanas Gyvenimo gentainiai. Spalio mėnesį Oe dalyvauja Maskvoje surengtame žurnalo „Inostrannaja literatūra“ simpoziume ir vyksta į Briuselį atsiimti Europalia apdovanojimo. Gruodžio mėnesį parašo esė „Į Afriką iš čionykštės aplinkos“. Tais pačiais metais Kenzaburo Oe yra pasakęs: „Mano dukra universitete įstojo į neįgaliesiems skirtą draugiją [...]. Gyvendama su savo vyresniojo brolio negalia, ji visados sakydavo norinti patekti į tokį universitetą“.

1990 Gegužės mėnesį išleidžiamas mokslinis fantastinis romanas Gydymo bokštas, beveik metus publikuotas periodikoje pavadinimu Vėl susitikus, arba paskutinė taika. Birželio mėnesį už romaną Gyvenimo gentainiai Oe apdovanojamas Sei Ito literatūros premija. Rugpjūtį dalyvauja televizijos pokalbyje su Rusijos, Amerikos ir Pietų Korėjos intelektualais „Ar pasaulis prisimena Hirosimą?“ (muzikinis laidos apipavidalinimas — Oe sūnaus Hikari).

1992 Liepos mėnesį pradedama pardavinėti kompaktinė plokštelė su Hikari Oe kūriniais fleitai ir fortepijonui „Hikari Oe muzika“, kurios įdėklui Kenzaburo Oe parašo pristatymą „Manojo Hikari muzika“. Per pirmąjį mėnesį parduodama dešimt tūkstančių plataus atgarsio sulaukusios plokštelės egzempliorių. Spalio mėnesį Švedijoje, Suomijoje, Estijoje, Danijoje Kenzaburo Oe skaito paskaitų ciklą „Šiaurės Europai apie Japonijos kultūrą“ ir Tokijo „Yamaha Hali“ salėje sako kalbą per pirmąjį sūnaus koncertą.

1993 Birželio mėnesį Kenzaburo Oe gauna Italijos Mondello premiją už 1969 metais išleistą apsakymų rinktinę Išmokyk, kaip pergyventi mūsų pamišimą. Pasitelkęs W. B. Yeatso poetines metaforas, Oe pradeda rašyti trilogiją Liepsnojantis žalias medis, kurios pirma dalis Kol bus smogta „Gelbėtojui “ išleidžiama lapkričio mėnesį.

1994 Rugpjūčio mėnesį pasirodo kita trilogijos dalis Svyruojant (Vacillation). Rugpjūčio 6 dieną NHK televizija transliuoja laidą „Hirosimos sonata — Hikari Oe muzika ir tėvo žodžiai“. Rugsėjo mėnesį pradedama pardavinėti kompaktinė plokštelė „Dar kartą Hikari Oe“ su kūriniais fortepijonui, fleitai ir smuikui, per televiziją rodoma laida „Tėvo ir vaiko sąskambiai — trisdešimt Kenzaburo Oe ir jo sūnaus Hikari gyvenimo metų“. Spalio 13 dieną Švedijos akademija paskelbia Kenzaburo Oe Nobelio premijos laureatu. Oe tampa antruoju Nobelio premija apdovanotu japonų rašytoju po Yasunari Kawabata’os, gavusio ją 1968 metais. Spalio 14 dieną Oe atsisako priimti tą pačią dieną jam suteiktą vieną aukščiausių Japonijos apdovanojimų — Ordiną už nuopelnus kultūrai, taip išreikšdamas nepasitikėjimą savo šalies vyriausybe. Gruodžio mėnesį Stokholme, atsiimdamas Nobelio premiją, angliškai pasako kalbą Dvilypė Japonija ir aš (Japan, the Ambiguous, and Myself).

1995 Sausio mėnesį gauna Asahi premiją ir tampa „Asahi“ laikraščio nuolatinio forumo „Dvidešimt pirmojo amžiaus Japonija“ komiteto nariu. Vasarį „Kodansha“ leidykla išleidžia Kenzaburo Oe esė „Išgijusi šeima“, iliustruotą rašytojo žmonos Yukari. Kovo mėnesį pasirodo paskutinė trilogijos Liepsnojantis žalias medis dalis Didžioji diena .

1996 Balandžio mėnesį išleidžiama knyga Laisvi saitai su Kenzaburo Oe tekstu ir Yukari Oe iliustracijomis. Gegužę „Shinchosha“ leidykla pradeda spausdinti dešimties tomų rinktinę Kenzaburo Oe romanai. Pavadinęs Liepsnojančio žalio medžio trilogiją savo „baigiamuoju romanu“, Oe paskelbė ieškosiąs naujų literatūros formų. Toks žingsnis liudija rašytojo įsitikinimą, kad jis baigė daugelio metų darbą išsamiai pristatęs knygose savąją pasaulio sampratą, gimtojo Sikoku salos slėnio mitologiją ir pateikęs unikalų šiuolaikinės realybės modelį. Kurti grožinę literatūrą jį skatinęs ir noras kalbėti pasauliui apie savo sūnų, tačiau dabar, pasak rašytojo, jo sūnus su pasauliu galįs kalbėti pats. Kenzaburo Oe tebeskelbia esė ir straipsnius, skaito paskaitas, dalyvauja visuomeninėje veikloje.

Parengė Dalia Švambarytė