Кэндзабуро Оэ: Asmeninė patirtis

Šiaip ar taip, nesutikdamas nusileisti dėl paskutinės scenos, aš turėjau savų jaunatviškų priežasčių ar, teisingiau, įsitikinimų, kaip turi būti rašoma knyga, ir norėjau išsaugoti pirminį romano sumanymą, tai yra per pakartotinį tų jaunuolių ir Paukščio Berdo susitikimą atskleisti daug išgyvenusio herojaus pasikeitimą ir brandą.

Dabar, žvelgdamas į šį romaną kaip rašytojas, jau senokai sulaukęs vidutinio amžiaus ir sukaupęs atitinkamos patirties, aš manau, kad jėgos ir svorio turėjo pakakti jau šiuose sakiniuose: „Jeigu dabar aš žūsiu avarijoje nespėjęs išgelbėti vaiko, visas mano ligšiolinis dvidešimt septynerių metų gyvenimas neteks jokios prasmės, — Paukštį Berdą apėmė niekada anksčiau nepatirtas bedugnis siaubas“. Galbūt tolesnis epizodas tinkamai papildė tekstą, tačiau nutraukus romaną šioje vietoje, manding, vis tiek būtų pavykę perteikti tai, ką norėjau pasakyti, o atomazgą geriausia būtų buvę atiduoti visiškon skaitytojo žinion. Bet kai rašiau šią knygą, po dviejų žvaigždučių einanti scena man atrodė būtina, todėl ir dabar, suvokdamas, kad anomis jaunystės dienomis kitaip mąstyti negalėjau ir kad būtent dėl šios priežasties apgyniau savo sumanymą nepasidavęs kritikai, aš jo neatsižadu ir palaikau save tokį, koks buvau anuomet.

1981 sausis

Keletas Kenzaburo Oe gyvenimo datų

1935 Sausio 31 gimė septynių vaikų šeimoje Ose kaimelyje, vienoje iš keturių didžiųjų Japonijos salų — Šikoku. Kelis šimtmečius miškingas Ehime prefektūros slėnis buvo Oe giminės namai.

1941 Japonija įsitraukia į Antrąjį pasaulinį karą. Militaristinės nuotaikos apima visus valstybės sluoksnius. Imperatorius, kaip monarchas ir kaip dieviškos kilmės asmuo, viešpatauja tiek politikoje, tiek kultūroje. Kenzaburo Oe auga veikiamas savo šalies istorijos ir savo kaimo tradicijų, kurių pagrindinė reiškėją yra jo senelė, pašaipiais ir kritiškais pasakojimais dažnai polemizuojanti su vyraujančiomis to meto pažiūromis.

1944 Miršta senelė ir tėvas. Pagrindinį sūnaus auklėtojos vaidmenį perima motina. Mamos nupirktos knygos Heklberio Fino nuotykiai ir Stebuklingosios Nilso kelionės palieka vaikui įspūdį, kurį, anot paties rašytojo, jis „nusineš į kapą“.

1945 Japonija pralaimi Antrąjį pasaulinį karą. Absoliutinę imperatoriaus valdžią keičia demokratiniai šalies pertvarkymai. Vidurinėse mokyklose, vienoje iš kurių mokosi ir Kenzaburo Oe, imamos diegti pažangios idėjos. Visuomeninį ir politinį pokario valstybės gyvenimą kontroliuoja sąjungininkų vardu į Japoniją įvestos JAV pajėgos. Visi šie kardinalūs pokyčiai padaro didžiulę įtaką Oe savimonei.

1950 Penkiolikametis Sikoku salos moksleivis Kenzaburo Oe mokyklos žurnale išspausdina esė „Apie Dostojevskio Nusikaltimą ir bausmę“, o po kelių mėnesių — esė „Žmogaus ir likimo kova. Mano požiūris į Hamletą“.

1953 Palikęs protėvių kaimą ir šeimyninį miškininkų verslą, Kenzaburo Oe pirmą kartą iškeliauja traukiniu tolimon kelionėn į sostinę. Čia, dideliame mieste, kuriame tikisi atrasti visas išsvajotos demokratijos ir laisvės teikiamas galimybes, jaunam vaikinui tenka įveikti kompleksus dėl savo tarmiškos šnekos ir fizinio trūkumo — mikčiojimo.

1954 Kenzaburo Oe priimamas į vieną prestižiškiausių Japonijos aukštojo mokslo įstaigų — Tokijo universitetą, kuriame nuo antro kurso pasirenka studijuoti prancūzų literatūrą. Jam dėsto profesorius Kazuo Watanabe, Francois Rabelais kūrybos specialistas. Rabelais įvaizdžiai, groteskinis realizmas išmoko Kenzaburo Oe suteikti literatūrinį pagrindą savo gimtojo kaimo legendoms. Rugsėjo mėnesį jis parašo pjesę studentiškam spektakliui Dangaus aimana.

1957 Kelerius metus kūręs pjeses ir apsakymus, laimėjęs ne vieną literatūrinį konkursą, Oe paskelbia novelę Negyvėlių išdidumas, kuri realiai pretenduoja į aukščiausią literatūrinį Japonijos apdovanojimą — Akutagawa’os premiją.

1958 Akutagawa’os premija Kenzaburo Oe skiriama už apsakymą Galvijų auginimas. Beveik kas mėnesį pasirodantys nauji jo kūriniai publikuojami žurnaluose ir leidžiami atskiromis knygomis. Tapęs rašytoju, Oe nepajėgia apsiprasti su pasikeitusiu gyvenimo būdu ir tampa priklausomas nuo dideliais kiekiais vartojamų migdomųjų vaistų.

1959 Baigia Tokijo universitetą. Diplominio darbo tema — „Apie įvaizdžius Jeano Paulio Sartre’o kūryboje“. Pirmąkart be išankstinio pristatymo periodinėje spaudoje išleidžiamas Oe romanas Mūsų epocha. Atskira knyga pasirodo ir sausio mėnesį dalimis publikuotas romanas Naktie, ženk iš lėto.

1960 Veda Yukari, 1946 m. mirusio japonų kino režisieriaus Mansaku Itami dukterį ir savo paauglystės draugo, 1997 m. mirusio garsaus pastarųjų dešimtmečių kino režisieriaus Juzo Itami seserį. Kaip oficialios japonų literatų delegacijos narys, kartu su kitais žymiais to meto rašytojais vyksta į Kiniją. Susitinka su Mao Dzedungu. Birželio mėnesį leidykla „Tsukuma shobo“ išleidžia Kenzaburo Oe raštus. Periodikoje pradedamas skelbti romanas Pavėlavęs jaunimas, 1975 m. pasirodęs ir lietuvių kalba.

1961 Tokijuje sušaukiamas neeilinis Azijos ir Afrikos rašytojų kongresas, kuriame Oe dalyvauja kaip organizacinio komiteto narys. Vėliau pasitraukia iš kongreso veiklos protestuodamas prieš Kinijos branduolinius bandymus. Rugpjūčio mėnesį Bulgarijos ir Lenkijos vyriausybių kvietimu išvyksta į kelionę po Europą. Iki gruodžio mėnesio aplanko Bulgariją, Graikiją, Italiją, Lenkiją, SSRS, Prancūziją, Angliją. Paryžiuje susitinka su Sartre’u.

1963 Sausio mėnesį pasirodo romanas Šauksmas. Skelbiami straipsniai, apysakos, gegužės mėnesį spaudoje publikuojama novelė Seksualinis žmogus. Kitą mėnesį išleidžiama Kenzaburo Oe apsakymų rinktinė tokiu pat pavadinimu. Birželį gimsta sūnus Hikari (japoniškai hikari reiškia „šviesa“). Kūdikiui padaroma pirmoji deformuotos kaukolės operacija. Vasarą Oe išvyksta į Hirošimą, kur tyrinėja nuo atominio bombardavimo nukentėjusių žmonių likimus ir suvokia negalįs priimti brendusio sprendimo atsisakyti savo neįgalaus vaiko. Spalio mėnesį pasirodo jo esė „Hirošima — 1963 metų vasara“.

1964 Sausio mėnesį Oe parašo apsakymą Dangaus pabaisa Agvis apie sugriuvusį gyvenimą žmogaus, kuris leidžia gydytojams numarinti su galvos smegenų išvarža gimusį savo sūnų, o po skrodimo sužino, kad šiam tebuvo gerybinis auglys. Rugpjūčio mėnesį leidykla „Shinchosha“ išleidžia naują Kenzaburo Oe romaną Asmeninė patirtis. Lapkritį Asmeninė patirtis gauna „Shinchosha“ literatūrinę premiją.

1965 Išvyksta skaityti paskaitų į Okinavą pietiniame Japonijos Riukiu salyne ir ilgam susidomi senovine, unikalia Riukiu karalystės, kuri tik XIX amžiaus pabaigoje tapo viena iš Japonijos prefektūrų, kultūra ir okinaviečių gyvenimu žemėje, paverstoje JAV karinių bazių teritorija. Balandžio mėnesį Oe parašo esė „Afrika, Afrika, arba kaip aš su šeima norėčiau leistis į kelionę autobusu“. Liepos mėnesį važiuoja į Harvardo universitetą, keliauja po Ameriką ir lapkritį sugrįžta į tėvynę.

1966 Pradedamas leisti Kenzaburo Oe raštų šešiatomis.

1967 Paskelbiamas ir prestižine japonų rašytojo Jun’ichiro Tanizaki premija apdovanojamas romanas 1860 metų futbolas — daugiasluoksnis pasakojimas, kuriame dabartis siejama su šimtmečio senumo įvykiais, pabrėžiamas situacijų ir net paties žmogaus nekintamumas. Liepos mėnesį gimsta duktė Natsumiko. Oe vėl iškeliauja į Okinavą. Gruodžio mėnesį spaudoje pasirodo jo straipsniai: „Okinava visiems japonams“ ir „Pasidalyti Okinavos sielvartu ir pykčiu“.