Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

— Ar padeda?

— Dabar taip, — atsakė jis įžūliai nusišypsodamas, — bet išvargau keturiasdešimt aštuonias valandas be atvangos dirbdamas, — jis demonstratyviai užvertė akis.

— Kaip pavyko ištrūkti ryte? — paklausiau.

— Šiuo metu turėtume generuoti idėjas ir grįžti su pasiūlymų sąrašu. Vakar skambindamas tau pamaniau, kad mano smegenys veiks daug geriau, jei šiek tiek pailsės. Idėjas jau surašiau, taigi dabar laikas, skirtas man.

— Ir kaip dažnai pavyksta skirti sau laiko? Turiu omenyje tokį laiką, apie kurį nežino antroji pusė.

— Dieve, senokai to nebuvo, bet tikrai kartą ar du per metus, — rimtai atsakė jis. — Ak, prisiminiau, tavo pinigai ten, — jis parodė į banknotų krūvelę ant tualetinio staliuko.

— Ačiū, — nerūpestingai pasakiau. — Pasiimsiu juos po visko.

Pinigų perdavimas nebekėlė gėdos ir nebetrikdė. Kurį laiką varžiausi: nežinojau, ar suskaičiuoti ir įsidėti į rankinę, ar palikti iki susitikimo pabaigos. Tačiau tuo metu jau buvau įpratusi.

Mums beveik savaime pavyko patogiau įsitaisyti ant lovos ir dabar, smagiai plepant su juo, nurimo ir mano nervai. Mudu pusiaugula rymojome ant pagalvių. Buvome atsisukę vienas į kitą, ir galėjau nužvelgti jo išvaizdą. Jis atrodė vyresnis, nei sakė, bet lieknas, dailaus įdegusio veido, nors buvo tik vasaros pradžia.

— Buvai išvykęs, — pastebėjau.

— Ne, nors visi taip sako. Laisvalaikiu dažnai būnu lauke, be to, ir taip esu gana tamsaus gymio. — Įdegusi jo oda derėjo prie akių ir plaukų spalvos. Tikriausiai dėl buvimo lauke buvo atsiradę nemažai raukšlių, bet nugairinta, gamtai artima išvaizda man visada atrodė labai patraukli.

Jam nerūpestingai plepant pirštais apvedžiau jo veidą. Jis užsimerkė ir mėgavosi nepažįstamosios prisilietimo keliamu pojūčiu, kai planuose — tik trumpas susitikimas. Tai vien noras pabėgti — aš tai žinojau, jis tai žinojo. Pamaniau: šis klientas man patiks. Viskas jau klostosi maloniai. Aš kaip ir jis elgiausi atsižvelgdama į situaciją. Instinktyviai nujaučiau, kad, priešingai nei su kai kuriais vyrais, man nereikės vaidinti.

Kolinas toliau pliurpė apie įvairius dalykus. Nelabai klausiausi, bet mudu žvelgėme vienas kitam į lūpas, buvo aišku, kad netrukus prasidės susijaudinimo procesas. Taip pat žinojau, kad pabučiuosiu jį. Mes lėtai artėjome, abu žinodami, kokį žaidimą žaidžiame, abu ilgindami laukimą. Pažvelgėme kits kitam į akis, ir išvydome jose abiejų troškimą pabėgti. Pakako mūsų burnoms trumpą švelnią akimirką susiliesti, ir liežuviai bei lūpos akimirksniu karštligiškai susipynė. Sulėtinome tempą, susiderinome, abu jausdami vienas kito norus, poreikius, techniką. Nusileidau iki jo kaklo, ir jis atlošė galvą, kad man būtų lengviau prieiti. Lyžčiojau jam gerklę nuo marškinių apykaklės viršaus iki lūpų ir švelniai bučiavau kaklą, kol jis gulėjo ant nugaros visa tai priimdamas, užsimerkęs ir tyliai dejuodamas.

Neapgaudinėjau savęs: man patiko tai, kaip galėjau valdyti bet kurį vyrą, prie kurio priartėdavau. Žinojau, ką daryti, pasitikėjau savimi — galbūt todėl galėjau taikyti tokius įkainius. Sugebėjimas sukelti vyrui tokią būseną, kurioje jis taip susižadina ir atsipalaiduoja, kad atsiduoda tavo malonei, labai jaudina. Šią savybę įgijau pradėjusi dirbti. Nepamenu, kad asmeniniame lytiniame gyvenime būčiau buvusi tokia seksualiai dominuojanti, bet dabar taip elgiausi, nes man labai patiko. Buvęs mano vyras lovoje tikrai labiau dominavo nei aš, o pati, matyt, tiesiog sekiau jo pavyzdžiu, niekada taip ir neturėjusi progos vadovauti sekse. Manau, kad asmeniniame lytiniame gyvenime esu kur kas nedrąsesnė ir labiau lygiavertė partnerė, bet dominavimas, rodėsi, derėjo su susikurtu pasitikinčiu, kontroliuojančiu darbo įvaizdžiu. Kaip meilužė esu nuolankesnė, bet man buvo įdomu atrasti dominuojančią pusę ir ją išmėginti. Supratau, kad tai man padėjo išlaisvėti ir jutau didelį pasitenkinimą. Prisipažinsiu, pasitenkinimo jausmas nebuvo didesnis nei tas, kuris užplūsdavo sulaukus sėkmės kitose profesinėse srityse — tiesiog čia gaudavau gerokai daugiau pinigų.

Pradėjusi sagstyti jo marškinius, glamonėjau lūpomis kaklą. Dabar mudu sėdėjome ir aš žinojau esanti padėties šeimininkė, bet jutau, kad jis būtent to ir nori. Patys sprendžiame, kada atiduoti kontrolę, taigi jei jis tai leido, vadinasi, to ir norėjo. Jei tikėtume tuo, kas vaizduojama pornografiniuose filmuose, būtent tie, kurie darbe yra valdingi, asmeniniame gyvenime nori pasiduoti arba paklusti. Visuose sadomazochistiniuose pornofilmuose, kuriuos esu mačiusi, yra rodomi sėkmės lydimi vyrai, norintys, kad juos kontroliuotų ryžtingesnė moteris. Net į klasifikuotus skelbimus mestas žvilgsnis atskleis, kad daugiausia vyrai profesionalai nori būtent to. Šis vyrukas tetroško, kad kas nors kitas nudirbtų darbą, o jis galėtų atsigulti ir pasimėgauti. Aš tai galėjau.

Glamonėdama apnuogintą jo krūtinę intuityviai supratau, kad atėjo metas leisti jam pajusti mano odą. Nusitraukiau megztuką, ir mūsų odos švelniai susilietė, sukeldamos neįtikėtiną besitrinančių kūnų pojūtį — ar jis kada nors netenka kerinčios ypatybės? Jis suėmė mano krūtis ir pažvelgė tiesiai į akis. Aš sutikau jo žvilgsnį, mėgindama perprasti išraiškos slepiamą prasmę. Ar ką nors praleidau? Ar kaip nors suklydau? Pajutau, kad ne. Apžergiau jį ir klynu pajutau, kad jis sukietėjęs. Nulipau nuo lovos, kad jis matytų, kaip nusimaunu kelnes. Liemenėlės ir kelnaičių nenusivilkau — paliksiu tai jam. Leisiu jam pasimėgauti, nes jis, kaip ir dauguma vyrų, milijoną kartų apie tai fantazavo: apie jam pasiduodančių moterį, suteikiančią privilegiją ją apnuoginti, atidengti krūtis ir putytę.

Vėl atsiklaupiau ant lovos priešais jį ant klubų uždėjusi rankas. Tai galią rodanti poza — abu tai žinojome, bet aš taip pat žinojau esanti labai susijaudinusi ir galinti iškrėsti bet ką. Jis taip pat atsisėdo ir apglėbęs mane rankomis ieškojo liemenėlės sagties. Aš pasilenkiau į priekį ir akimirką prigludau prie jo lūpų. Jis rado užsegimą, atsegė liemenėlę ir nusviedė šalin. Kaip galėdamas giliau įsiurbė mano tamsius sukietėjusius spenelius. Dieve, kaip man patinka, kai čiulpia spenelius. Stebėjau jį ir žavėjausi tuo, ką daro. Jis pakėlė žvilgsnį į mane lyžčiodamas spenelį, rankomis liesdamas krūtis. Norėjo pažiūrėti, ar man tai patinka. Man nė nereikėjo apsimesti, kad tuo mėgaujuosi. Man patiko stebėti. Jis paleido krūtis ir nykščiu perbraukė spenelius.

— Tavo speneliai tokie kieti, ar jiems tai patinka? — paklausė puikiai žinodamas, koks bus atsakymas.

— Mėgstu, kai man liečia krūtis, jos labai jautrios, — sumurmėjau.

Kolino pirštai lėtai nuslydo mano klubais kelnaičių link. Jis privers mane laukti stebėdamas, kaip jo pirštai vis labiau artėja prie rausvų nėrinių juostos kelnaičių viršuje. Bet galia buvo mano rankose, iš pat pradžių nustačiau, kad jis nori būtent to, todėl švelniai brūkštelėjau nagais jo nugarą, kad atitraukčiau nuo to, ką darė su manimi. Mėgaudamasis pasikeitusiu dirgikliu, jis vėl atkragino galvą ir tyliai sudejavo.

Atsiguliau ant nugaros. Velniop, jei jis nori tikro sekso, jį ir gaus. Nebegalėjau ilgiau laukti.

— Noriu, kad numautum mano kelnaites, — ištariau valdingai, nors iš tiesų tiesiog norėjau atsiduoti aistrai.

Man patinka tas pirmasis prisilietimas prie sudrėkusios vietelės. Paskui — numaunamos kelnaitės, po ko kiekvienas vyras, išvydęs, kokia esi susijaudinusi, išleidžia aimaną. Faktas, kad tave taip sujaudino, byloja, kokie jie nuostabūs, tai jų vyriškumo liudijimas — iš tiesų taip nėra, bet vyrai taip mano. Jis pakluso ir atsisėdo man tarp kojų, pamažu smaukdamas kelnaites žemyn. Gulėdama ant pagalvių, kilstelėjau klubus.