Марианн Кейс - Sušis pradinukams

— Tave slegia įtampa? — Džekas priėjo ir atsisėdo ant jos stalo.

Ji buvo mirtinai įžeista.

— Ne tik, supranti, — atsiduso ji, — tos sumautos garsenybės.

— Tu niekados nepasiduodi, — jo žavėjimąsi buvo galima fotografuoti. — Gal tau reikia šiek tiek atsipūsti? Ką manai apie sušį priešpiečiams? Vaišinu.

— Norėčiau, — žodžiai ištrūko greičiau, nei būtų galėjusi juos sulaikyti, mat juos paskatino vaizdas, kaip ji valgo sušius nuo nuogo jo kūno.

— Hm, ką sakei? — jo juokas buvo maloniai nepadorus.

— Nieko, — ji tūžmingai pasižiūrėjo į jį, bet vis dėlto buvo patenkinta ir negalėjo sutvardyti gudrios šypsenos. Jie ilgai nenuleido vienas nuo kito akių, tačiau flirto įtampą nutraukė kvatojimas.

— Taigi nori mane išsivesti? — paklausė ji.

— Ak, ne, atleisk, neturiu tam laiko. Bet gal užsisakykime, kad atneštų čia, kaip aną sykį?

— Tą jūsų nešvarų darbą paveskit padaryti kam nors kitam, — atšovė Triks.

— Aš nueisiu, — nustebino visus Džekas. — Ar dar kas nors norėtų? Kaip tu, Ešling?

— Ne, ačiū, — pyktelėjo Ešling, jai buvo kilęs įtarimas, kad yra jo globojama.

— Tikrai?

— Taip.

— Net jeigu atneščiau mažiausiai bauginančius gabalėlius ir padėčiau suvalgyti?

— Ne.

— Gerai, išeinu, — pranešė Džekas. — Ir atsipalaiduok, — patarė Lizai. — Viskas puikiai klostosi.

Nors Liza buvo sakiusi, kad jų darbas — šlamštas ir nesąmonė, o tas žurnalas — šūdo gabalas, ji negalėjo nuneigti, kad reikalai nebuvo pajudėję į priekį. Jau buvo sutvarkyti knygų, filmų, muzikos ir vaizdajuosčių puslapiai. Taip pat horoskopai, Triks paprastos merginos straipsnis, straipsnis apie seksualiausius viešbučių miegamuosius, Ešling reportažas apie salsą, nuostabus Džaspero Frenčo puslapis apie valgius, apybraiža apie airių aktorę, vaidinusią daug ginčų sukėlusioje erotinėje pjesėje, romanisto skiltis „Mano diena“ ir Marko „Vyro pasaulis“, labai patikęs visiems. Ir dar, žinoma, tas madų puslapis.

Pirmuosiuose aštuoniuose žurnalo puslapiuose buvo pristatomos keturios labai šiuolaikiškos kylančios airių žvaigždės: rankinių dizainerė, didžėjus, asmeninis treneris ir spalvingas gamtosaugininkas — skambių frazių karalius. Beveik parengtas sąrašas „Kas madinga ir kas ne“. Kone visą Liza sugalvojo per penkias minutes ir davė Ešling užbaigti. Pasak Lizos sąrašo, vaikščiojimas po kalnus yra „madingas“, o Hilfigeris ne.

— Ar vaikščioti po kalnus madinga? — nustebo Ešling.

Liza gūžtelėjo pečiais:

— Neturiu nė menkiausio supratimo. Bet tai gražiai derinasi su Hilfigeriu 12.

Kaip ir turinys, žurnalas buvo puikus . Spalvos, nuotraukos ir šriftas mažai skyrėsi nuo kitų moteriškų žurnalų, bet „Kolin“ atrodė, regis, šiuolaikiškiau ir madingiau. Liza išvedė iš kantrybės Gėrį, kol jis padarė žurnalą tokį, kokio ji norėjo.

— Kur buriuoji? — pasidomėjo Liza, Džekui išrikiavus ant jos stalo sušius.

— Dun Lieryje, kur įplaukia laivai.

— Dun Lieris, — reikšmingai sumurmėjo ji. — Nesu tenai buvusi.

— Tau patiktų.

— Kada nors reikėtų nuvažiuoti.

— Reikėtų.

Ak, po velnių! Kiek mergina dar gali daryti užuominas?

Matyt, jis atsargiai žiūri į jos dinamiškumo ir puikios išvaizdos derinį, toptelėjo jai. Tai būtų ne pirmas kartas. O viskas dar sudėtingiau todėl, kad jie kartu dirba. Ir jos santuoka. Ir jo nusivylimas...

Gerai! Ji suprato, kad neturi kitos išeities, išsižiojo ir tarė:

— Kai kitąkart važiuosi buriuoti, gal pasiimtum ir mane?

— Ar norėtum? — jo užsidegimas buvo toks, na, toks didelis , kad Liza tučtuojau sumojo nesuklydusi, imdamasi iniciatyvos. — Ar penktadienio vakaras tiktų? — pasiūlė jis. — Pasivaikščiotume molu, parodyčiau tau laivus. Tai puiku, pralindėjus kontoroje kiauras dienas.

Hmmmm. Pasivaikščiojimas molu. Pasivaikščiojimas molu. Ji abejojo, ar iš tiesų yra „vaikščiotojos“ tipo moteris.

— Labai norėčiau!

48

Kloda įbedė kulnus jam į sėdmenis, kad jis įeitų į ją giliau. Kaskart, jam pasistūmėjus jos viduje, jai iš krūtinės ištrūkdavo kimus šnabždesys.

— Dieve!

Jis vėl įsiskverbė į ją.

— Stipriau!

Dar vienas stumtelėjimas.

Lovos galvūgalis ritmingai bilsčiojo į sieną, o jos plaukai buvo susivėlę ir šlapi nuo prakaito. Ji prisispaudė dar arčiau, vis kylant ir kylant pasitenkinimo bangelėms, ir įsisuko į malonumo verpetą. Sulig kiekvienu pasitenkinimo siūbtelėjimu ji manė, jog tai jau arti, kol ją perliedavo kitas, dar nuostabesnis virpulys. Paskui, pasiekusi viršūnę, ji sudrebėjo ir pajuto malonumą savo pirštų galiukuose, plaukų folikuluose, pėdose.

— Dieve, — aiktelėjo ji.

Jis, matyt, taip pat baigė, nes švokšdamas ir šlapias gulėjo ant jos ir visu svoriu spaudė ją prie lovos. Juodu ramiai tysojo, dūsuodami ir pailsę, kol ji pajuto, kad prakaitas ima vėsti. Tada išsilenkė po juo ir šiurkščiai nustūmė nuo savęs.

— Renkis, — paliepė. — Paskubėk, nes iš darželio turiu pasiimti Molę.

Tai buvo trečias jų kartas. Po kiekvieno pasimylėjimo ji tapdavo šiurkšti, kone šalta.

— Ar galėčiau palįsti po dušu?

— Tik greitai, — atžariai atsakė Kloda.

Kai jis išlindo iš vonios kambario, ji jau buvo apsirengusi ir vengė žiūrėti jam į akis. Paskui sustingo, pauostė orą ir negalėdama tuo patikėti sušuko:

— Ar užuodžiu Dilano odekoloną po skutimosi?

— Regis, taip, — sumurmėjo jis, širsdamas dėl tokios klaidos.

— Ar tau negana, kad dulkini jo žmoną jo lovoje? Ar turi nors kiek pagarbos?

— Atsiprašau.

Tyliai atgailaudamas, jis šmurkštelėjo į drabužius, jos nuplėštus nuo jo vos prieš valandą.

— Kada vėl tave pamatysiu? — jam nepatikdavo toks klausimas, bet ką padarysi. Buvo pametęs dėl jos galvą.

— Paskambinsiu.

— Galiu išeiti iš darbo, kada tik panorėsi.

— Aplinkui kaimynai, — Kloda kietai sučiaupė lūpas. — Jie tikrai pastebės.

— Na, tada gali ateiti pas mane.

— Nemanau, kad tai gera mintis.

Stojo tyla.

— Tu elgiesi taip, tarsi jaustum man neapykantą, — ėmė pulti jis.

— Aš ištekėjusi, — ji pakėlė balsą. — Turiu vaikų. Tu griauni viską.

Prie durų, kai jis pasilenkė ją pabučiuoti, ji suirzusi tarė:

— Dėl Dievo meilės, kas nors gali pamatyti.

— Atsiprašau, — burbtelėjo jis.

Bet kai jis nusisuko, ji griebė jam už marškinių ir prisitraukė prie savęs. Juodu ėmė godžiai ir pašėlusiai bučiuotis. Kai atsiplėšė vienas nuo kito, jo ranka buvo palindusi po jos palaidinuke ir minkė krūtis. Jos speneliai buvo išbrinkę ir kieti kaip vyšnios, o jam — ir vėl erekcija.

— Paskubėk, — ragino ji, grabaliodama jo kelnių užsegimą, ištraukdama vyrišką pasididžiavimą ir delne jausdama šilkinį jo švelnumą. Ji susmuko ant holo grindų, nusitraukė džinsus ir pasiguldė jį ant savęs. — Greičiau, mudu turim mažai laiko.

Ji išrietė sėdmenis, pasikėlė jį pasitikdama, beprotiškai jo geisdama. Jis įėjo į ją ir ėmė baksnoti trumpais smarkiais dūriais. Akimirksniu ją užplūdo pulsuojantis malonumas, jis vis stiprėjo, sklido po visą kūną ir baigėsi beveik nepakeliamu pasitenkinimu.

Kai jie pasimylėjo, jis pravirko, įsikniaubęs į auksinius jos plaukus.

49

Penktadienio vakarą Liza su sportiniais batais, šilkinėmis plačiomis kelnėmis ir Prados viskozine berankove palaidinuke stoviniavo prie lauko durų. Ji buvo susiruošusi į pasimatymą su Džeku, jausdama tvinkčiojant dar nepatirtą šilumą.