Марианн Кейс - Sušis pradinukams

Ešling paspaudė abiem rankas, dar kartą pasinaudodama proga stipriai paliesti Džeko Divaino žaizdą.

— Ei, ji man patiko, — nusijuokė Kalvinas Karteris.

— O man ne, — be ūpo suniurzgė Džekas.

— Pasakiau, kad ji man patiko, — pakartojo Kalvinas. Jis nebuvo pratęs, kad kas nors jam prieštarautų. — Ji patikima, sumani ir išradinga. Priimk ją į darbą.

4

Kloda pabudo anksti. Nieko nauja. Visados anksti prabunda. Prie šito ją pripratino vaikai. Jeigu jie nestaugdavo iš alkio, nesibraudavo į lovą, kad įsitaisytų tarp jos ir vyro, šeštadienio rytą pusę septynių dumdavo į virtuvę ir imdavo grėsmingai tarškinti puodais.

Šįryt jie ir vėl triukšmavo. Vėliau Kloda sužinos, kad penkiametis Kreigas dvejų su puse metų Molę mokė, kaip išsikepti omleto. Iš miltų, vandens, alyvuogių aliejaus, kečupo, rudojo padažo, acto, kakavos, gimtadienio žvakučių ir, žinoma, kiaušinių. Devynių kartu su lukštais. Kloda, išgirdusi baisų triukšmą, suprato, kad kambaryje apačioje dedasi siaubingi dalykai, bet buvo pernelyg pavargusi, tad neįstengė atsikelti ir įsikišti.

Akys buvo įsmeigtos į nieką. Ji gulėjo klausydamasi, kaip velkamos grindimis, išklotomis naujomis kalkakmenio plytelėmis, kėdės, trinkčioja prieš mėnesį pakeistos SieMatic spintelės ir iš visos sveikatos daužomi Le Creuset puodai.

Šalia jos apsivertė vis dar giliai įmigęs Dilanas ir užmetė ant jos ranką. Ieškodama paguodos, ji akimirką prisiglaudė prie jo. Tada sustingo, nes apėmė pažįstamas nenoras, ir pamažu atsitraukė — pajuto kylantį jo susijaudinimą ir užčiuopė jo daikto sukietėjimą pilvo apačioje.

Jokio sekso. Ji to neištvers. Norėjo meilės ir švelnumo, bet vos pasislinkdavo prie vyro, kad būtų jaukiau ir ramiau, jis kaipmat susijaudindavo. Ypač rytais. Kaskart nusigręždama nuo jo, pasijusdavo kalta. Bet ne tokia kalta, kad padarytų jam paslaugą.

Jis stengdavosi rasti tinkamesnę progą vakarais, ypač tada, kai ji būdavo šiek tiek išgėrusi. Kloda prisileisdavo jį ne dažniau kaip kartą per mėnesį, nes pernelyg baiminosi padarinių. Taigi grėsmingai priartėjus tam metui, surengdavo šiokį tokį nugėrimą ir ištesėdavo pažadą, o jos aistra ir išradingumas būdavo tiesiogiai proporcingi išgerto džino kiekiui.

Dilanas vėl ištiesė ranką, bet ji mikliai nušliaužė per paklodę tolyn, nes to buvo išmokusi per daugybės mėnesių praktiką.

Iš apatinio kambario atsklido itin isteriško tarškesio banga.

— Maži nenaudėliai, — mieguistai sumurmėjo Dilanas. — Jie ant mūsų užvers namą.

— Eisiu ir aprėksiu juos, — atsikelti buvo saugiau.

Kai vėliau tą rytą pasirodė Ešling, omleto debacle 4buvo seniai pamirštas, nes jį pakeitė baisybės prie pusryčių stalo.

Kloda, prieš eidama atidaryti durų, buvo įsivėlusi į sudėtingas derybas su angeliškos išvaizdos geltonpūke Mole dėl megztinio. Molė užsispyrė vilktis oranžinį nertinį.

— Sveika, Ešling, — išsiblaškiusi tarė Kloda, paskui prikišo veidą prie Molės veidelio ir suirzusi toliau atkakliai nenusileido: — Tu jau išaugai iš jo, Mole. Jis tinka tik kūdikiui. Gal geriau apsivilk šį mielą rausvą?

— Neeeeeee! — Molė stengėsi ištrūkti į laisvę.

— Bet tu sušalsi, — Kloda buvo stipriai suspaudusi Molei ranką.

— Neeeeeee!

— Eik į virtuvę, Ešling, — Kloda tempė Molę per holą. — KREIGAI! LIPK NUO KARUSELĖS!

Virtuvėje tokio pat angeliško veidelio geltonplaukis Kreigas buvo užsiropštęs į kampinę spintelę ir sūpavosi ant lentynėlės, įsitaisęs ant ryžių ir makaronų pakelių lyg ant pagalvių.

Ešling nuėjo prie elektrinio virdulio ir įjungė. Ešling ir Kloda užaugo vienoje gatvėje ir tapo geriausiomis draugėmis nuo to laiko, kai Ešling pasijuto saugiau Klodos namuose nei savuosiuose.

Tai Kloda pranešė Ešling žinią, kad ši neturi talijos. Taip pat Kloda išklojo Ešling kitas savo gyvenimo problemas:

— Tu labai laiminga, nes esi asmenybė. O aš turiu tik išvaizdą.

Ešling niekados neįsižeisdavo. Kloda nebuvo pikta ir pagiežinga, tiesiog kalbėjo tiesiai ir atvirai. Tik veltui gaištum laiką, jei bandytum neigti, kad ji nepaprastai graži. Kloda buvo nedidelio ūgio, nepriekaištingai sudėta, jos oda buvo puikios skandinaviško tipo spalvos, ilgi žvilgantys šviesūs plaukai supinti į kasas. Jai žingsniuojant gatve, tiesiog sustodavo eismas. Turiu galvoje ne tik Dubliną, kuriame buvo tokia automobilių spūstis, kad jie retai kada pajudėdavo iš vietos.

Ešling pranešė svarbią naujieną:

— Gavau darbą!

— Kada?

— Sužinojau prieš savaitę, — tarė. — Bet kiekvieną vakarą iki vidurnakčio triūsiau sename darbe, tvarkydama visą tą jovalą žmogui, kuris bus priimtas į „Moters namus“.

— Pagalvojau, keista, kad nepasirodei. Taigi klok viską.

Bet vos Ešling prasižiodavo, Kreigas primygtinai užsinorėdavo jai paskaityti iš knygos, apverstos aukštyn kojomis. Kai tik dėmesys trumpam nukrypdavo nuo jo, tučtuojau stengdavosi jį susigrąžinti.

— Eik pažaisti į lauką, pasisupk ant sūpynių, — meilikaudama ragino Kloda.

— Bet juk lyja.

— Tu — airis, tad pratinkis prie lietaus. Nagi, į lauką!

Kreigui dar nespėjus išbėgti, dėmesio ėmė reikalauti Molė.

— Noriu! — pareiškė ji, rodydama į Ešling kavą.

— Ne, tai Ešling kava, — sudraudė Kloda. — Negali jos gerti.

— Ji gali, jei nori... — Ešling atrodė, kad bus geriau, jei šitaip pasakys.

— NORIU! — neatstojo Molė.

— Ar tu neprieštarauji? — paklausė Kloda. — Išvirsiu tau kitą puodelį.

Ešling pastūmė puodelį per stalą, bet Kloda perėmė jį, kol šis nepasiekė Molės. Toji ėmė garsiai kaukti.

— Aš tik papūsiu, — aiškino Kloda. — Kad neišsiplikytum burnos.

— NORIU! NORIU! NORIU!

— Ji per karšta! Nusideginsi.

— NORIU JOS. NORIU JOS DABAR!!!

— Gerai jau, gerai. Neskubėk ir neišlaistyk.

Molė priglaudė lūpas prie puodelio krašto, atstūmė puodelį ir pradėjo klykti:

— Karšta! Skauda! Aaaaaaaai!

— Ak, po velnių, — sumurmėjo Kloda.

— Po velnių, — labai aiškiai pakartojo Molė.

— Teisingai, — tarė Kloda taip žiauriai, kad Ešling buvo priblokšta. — Po velnių.

Išgirdęs Molės riksmą, į virtuvę įpuolė Dilanas.

— Ešling! — nusišypsojo jis, stambia ranka nusibraukdamas nuo veido prinokusių kukurūzų spalvos plaukus. — Puikiai atrodai. Ar darbo fronte yra naujienų?

— Gavau darbą!

— Mulingare su kilpavirve gaudysi pabėgusius eržilus?

— Žurnale. Žurnale jaunoms moterims.

— Žaidimas pagal taisykles! Ar daugiau pinigų?

Ešling išdidžiai linktelėjo galva. Ne toks jau milžiniškas šuolis, bet geriau nei menkas indeksuotas atlyginimas, kurį gaudavo pastaruosius aštuonerius metus „Moters namuose“.

— Ir daugiau jokių laiškų iš tėvo Beneto? Beje, ar žinai, kad „Katalikų nuomonė“ žlugo? Apie tai rašė laikraštis.

— Iš tiesų, viskas išėjo tik į gera, — nušvito Ešling. — Ponia O’Salivan iš Voterfordo galbūt geriausia, kas galėjo nutikti!

Dilanas atrodė patenkintas, paskui sunerimo, nes sode kilo baisus triukšmas. Kreigas nukrito nuo sūpynių. Iš klyksmo ir plyšavimo buvo aišku, kad jam labai skauda. Ešling jau rausėsi rankinėje, ieškodama greitosios pagalbos priemonių.

Sau.

— Ar nueisi? — Kloda metė Dilanui pavargusį žvilgsnį. — Visą savaitę grumiuosi su jais. Tik pasakyk man, kokios jo žaizdos, man reikia žinoti.

Dilanas iškėblino.