Таммара Веббер: Lengvai

Jai dirstelėjus į mane, pavarčiau akis. Mano kambario draugė – padavėja prašmatniame restorane miesto centre ir, viršijusi savo drabužių biudžetą, ji dažnai teisinasi darbu. Tris šimtus dolerių kainuojantys batai būtini darbui, kuriame už valandą moka devynis dolerius? Erina mirktelėjo, vos nesusijuokiau. Jos tėvas visada nusileisdavo, ypač kai Erina ištraukdavo iš savo žodyno T žodį – tėveli.

Nesitikėjau greito atsakymo iš Landono Maksfildo. Jis aukštesnių kursų studentas ir dar konsultuoja daugybę daktaro Helerio studentų, tikriausiai yra užsiėmęs. Be to, įtariau, kad jį ne itin sužavės mintis padėti antrakursei, nelaikiusiai įskaitos, dvi savaites nelankiusiai paskaitų ir nė karto nebuvusiai jo konsultacijose. Buvau pasiruošusi jį patikinti ir jam įrodyti, kad uoliai stengsiuosi visus pasivyti ir kuo greičiau nulipti jam nuo sprando.

Išsiuntus laišką mano pašto dėžutė dzingtelėjo praėjus vos penkiolikai minučių. Jis atrašė tokiu pat formaliu tonu, kurį pasirinkau ilgokai padvejojusi, kaip kreiptis – vardu ar pavarde, ir pagaliau nusprendusi pradėti laišką „pone Maksfildai“.

Panele Volas,

daktaras Heleris man pranešė, kad atsilikote iš makroekonomikos ir norite įveikti spragas, jis atsiuntė darbo, prie kurio turėsite padirbėti norėdama atsiskaityti už įskaitą, aprašą. Kadangi jis leido jums rašyti šį darbą, neprivalote man aiškintis, kodėl taip atsilikote. Aš pasamdytas konsultuoti, tai įeina į mano pareigybes.

Galime susitikti ir aptarti darbo apmatus universitete, geriausia būtų bibliotekoje. Darbas turi būti išsamus ir nuodugnus, jums teks padaryti nemažai papildomų tyrimų. Daktaras Heleris man nurodė, kiek galiu jums padėti. Iš esmės jis nori pamatyti, kiek gebėsite būti savarankiška. Savaime suprantama, aš atsakysiu į bendrus klausimus.

Grupės konsultacijos vyksta PirTrčKtv 13–14 val., bet jose nagrinėjame dabar paskaitose dėstomas temas. Manau, jums reikės daugiau pagalbos, kad perprastumėte medžiagą, kurią praleidote per pastarąsias dvi savaites. Praneškite, kada galėtumėte susitikti asmeninėms konsultacijoms, tada spręsime, kaip dirbsime toliau.

LM

Sukandau dantis. Nors laiškas buvo mandagus, konsultanto žodžiai dvelkė globėjiškumu… išskyrus parašą pabaigoje: LM. Jis elgiasi draugiškai ar kasdieniškai, ar šaiposi iš mano pastangų pasirodyti rimta, subrendusia studente? Laiške užsiminiau apie išsiskyrimą tikėdamasi, kad jis nekamantinės smulkmenų. Dabar man atrodė, jog Landonas Maksfildas ne tik nenorėtų sužinoti daugiau, bet ir šiek tiek manim nusivylė, kad leidau žlugusiems santykiams paveikti savo mokslus.

Perskaičiau jo laišką antrą kartą ir suirzau dar labiau. Jis mano, jog esu per kvaila, kad pati suprasčiau kurso medžiagą?

Pone Maksfildai,

į jūsų konsultacijas ateiti negalėsiu, nes PirTrč 13–14:30 man meno istorija, o ketvirtadienį apie pietus konsultuoju vidurinėje mokykloje. Gyvenu universiteto miestelyje ir galiu susitikti vėlyvomis popietėmis nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, taip pat daugumą vakarų. Savaitgaliais irgi esu laisva, jeigu pati neturiu pamokų ir nekonsultuoju. Jau skaitau apie BVP, vartotojų kainos indeksą ir infliaciją, taip pat ėmiausi devinto skyriaus pabaigoje pateiktų klausimų. Jei jums būtų patogu, galime susitikti aptarti darbo reikalavimų, o kurso medžiagą, esu tikra, sugebėsiu perprasti ir pati.

Žaklina

Paspaudžiau „siųsti“ ir kokias dvidešimt sekundžių jaučiausi pranašesnė. Po teisybei, į devintą skyrių vos spėjau dirstelėti. Kol kas jis visai nepriminė suprantamų pasiūlos ir paklausos lentelių, atrodė kaip makalynė, negana to, lyg tyčiojantis dar prikaišiota dolerių ženklų ir painių kreivių. O ką reiškia BVP ir vartotojų kainos indeksas, žinojau… lyg ir.

O Dieve. Ką tik išdidžiai atsisakiau dėstytojo man maloniai priskirto konsultanto – dėstytojo geranoriškai man suteiktos antros progos.

Vėl skimbtelėjo pašto dėžutė, prieš ją atidarydama nurijau seiles. Dėžutės viršuje buvo nauja žinutė iš Landono Maksfildo.

Žaklina,

jei norite pasivyti pati, savaime suprantama, turite tokią teisę. Surinksiu daugiau žinių apie darbą ir galėsim susitikti, sakykim, trečiadienį šiek tiek po dviejų?

LM

P. S. Kokiais klausimais konsultuojate?

Jo atsakymas neatrodė piktas. Jis rašė mandagiai. Net maloniai. Pastaruoju metu taip leidausi valdoma jausmų, kad nebepasitikėjau pati savim.

Landonai,

turiu keletą kontraboso pamokų orkestro mokiniams – žemesnių ir aukštesnių klasių. Ką tik prisiminiau, kad šio trečiadienio popietę sutikau padėti dviem savo mokiniams pervežti instrumentus. (Įsigijau visureigį, kad turėčiau kaip vežiotis savąjį kontrabosą, todėl man nuolat kas tik nori zyzia padėti pervežti didelius muzikos instrumentus, sofas, čiužinius…)

Ar esate laisvas kurį vakarą? Arba šeštadienį?

ŽV

Kontrabosu griežiu nuo dešimties. Ketvirtoje klasėje vienas iš dviejų orkestro kontrabosininkų antrą mokslo metų savaitgalį žaisdamas futbolą susidaužė su priešininku ir susilaužė raktikaulį. Mūsų orkestro mokytoja, ponia Pibodi, nužvelgė smuikininkų jūrą ir paprašė, kad kas nors jį pakeistų. „Kas norėtų?“ – sucypė ji. Kadangi niekas neatsiliepė, ranką pakėliau aš.

Net prie vidutinio dydžio instrumento tada atrodžiau kaip neūžauga; turėjau atsistoti ant suoliuko, kad galėčiau griežti kontrabosu – orkestro draugams buvo daug gardaus juoko. Pašaipos mokykloje nesiliovė.

„Brangute, ar šis instrumentas merginai nėra kiek neįprastas?“ – paklausė manęs ir mama. Ji vis dar buvo įsižeidusi, kad atsisakiau mokytis skambinti pianinu, jai labiausiai patinkančiu instrumentu, ir pasirinkau smuiką, todėl nuo pat pradžių nepalaikė mano naujo sprendimo. „Nė kiek“, – išsišiepiau mamai, o ji nutaisė grimasą. Ji taip ir neatsikratė paniekos instrumentui, kurį aš pamažu pamilau, jis įžemindavo ir nukreipdavo visą orkestrą. Man patikdavo skeptiškos apygardos konkursų dalyvių išraiškos, kad dėl savo lyties negalėsiu jiems prilygti, – laiminga galėdavau jiems įrodyti esanti geresnė.

Sulaukusi penkiolikos jau buvau dabartinio ūgio, beveik metro septyniasdešimties, ir be jokių pakylų galėjau griežti trijų ketvirčių instrumentu, bet vis tiek būdavo sunku jį nulaikyti.

Pastaraisiais metais mokiau vietos moksleivius – visi buvo berniukai, ir iš pradžių visi pasipūtę ar įžūlūs, kol išgirsdavo mane griežiant.

Žaklina,

kontrabosas? Įdomu.

Šią savaitę vakarais ir beveik visą savaitgalį būsiu užsiėmęs. Nenoriu, kad gaištumėte laiką, todėl šiandien atsiųsiu jums darbo reikalavimus, o kol suderinsim tvarkaraštį, toliau bendraukime per elektroninį paštą. Ar jums tinka?

LM

P. S. Reikės jus prisiminti, jei nusipirksiu baldų ar reikės persikraustyti.

Landonai,

ačiū, taip – būtų puiku. (Re: turiu omeny, kad siųstumėte informaciją, o ne begėdiškai išnaudotumėte mane dėl mano visureigio bagažinės. Jūs ne geresnis už mano draugužius! Jie vengia nuomotis sunkvežimį ar mokėti už gabenimo paslaugas, jiems geriau atsilyginti alumi.)

ŽV

Žaklina,

darbo reikalavimus atsiųsiu grįžęs namo, tada juos ir aptarsime.

Beje, mainų sistema tėra primityvi ekonomika. (Ir ar jūs jau galite gerti alų?)

LM

Landonai,

nesu nusistačiusi prieš veiksmingai pritaikytą priešistorinės ekonomikos atmainą. Be to, alumi mokantys draugai yra geriau už draugus, kurie išvis neatsilygina. (Re: Dėl mano amžiaus – kažin, ar ekonomikos konsultanto pareigos suteikia jums teisę į tokią asmeninę informaciją.)