Платон - Dialogai

Kritonas.Kaipgi kitaip.

7. Sokratas.Na, gerai. O ką mes atsakytume į tokį klausimą: ar vyras, lavindamas109 savo kūną, turi atsižvelgti į kiekvieno žmogaus pagyrimą, papeikimą ir apskritai nuomonę, ar tik privalo rūpintis vien gydytojo ir gimnastikos mokytojo nuomone?

Kritonas.Tik jo vieno.

Sokratas.Ir ar nereikia bijoti papeikimo ir džiaugtis pagyrimais jo vieno, o ne minios?

Kritonas.Tai aišku.

Sokratas.Tad reikia elgtis, lavinti kūną, valgyti ir gerti taip, kaip rodosi geriau jam vienam, vadovui, nusimanančiam apie tuos dalykus, o ne taip, kaip atrodo visiems kitiems?

Kritonas.Tiesa.

Sokratas.Gerai. Bet nepaklausęs vieno, paniekinęs jojo nuomonę ir pagyrimus, o nusilenkęs nieko neišmanančios minios šnekoms, ar toks neturės nuostolio?

Kritonas.Kaipgi ne.

Sokratas.O koks gi tas nuostolis? Kaip jis pakenks ir kaip palies neklaužadą?

Kritonas.Aišku, kad palies jo kūną, — juk jis kūną ir žudo.

Sokratas.Teisingai kalbi. Vadinasi, Kritonai, tai tinka ir visiems kitiems atvejams, kad nereikėtų minėti po vieną? Ir visame, kas teisinga ir neteisinga, kas gražu ir bjauru, kas gera ir bloga, — apie tai mes dabar ir kalbame, — ar mums reikia sekti minios nuomone ir bijoti jos, ar vieno nusimanančio, kurio reikia ir gėdintis, ir bijoti daugiau, kaip visų kitų iš karto? Jei mes neseksim juo, pražudysim ir sužalosim tai, kas nuo teisybės darosi geresnis, o nuo neteisybės žūsta. Argi ne taip?

Kritonas.Ir aš taip manau, Sokratai.

8. Sokratas.Na, o jei mes, klausydami neišmanėlių nuomonės, sunaikintume tai, kas nuo sveikos tvarkos gerėja, o nuo liguistos genda, tad ar verta, tam kai kam sugedus, begyventi mums? Juk tai yra žmogaus kūnas. Ar ne taip?

Kritonas.Taip.

Sokratas.Tad ar verta mums gyventi su netikusiu ir sugedusiu kūnu?

Kritonas.Nieku būdu.

Sokratas.Bet jei yra pagedus toji mūsų dalis, kuriai kenkia, kas neteisinga, o kas teisinga eina į naudą, ar beverta mums gyventi? O gal manome, kad toji mūsų dalis, kur yra neteisybės ir teisybės būstas, menkesnė už kūną?

Kritonas.Niekados!

Sokratas.Tai vertesnė?

Kritonas.Daug vertesnė.

Sokratas.Todėl, mano bičiuli, nereikia taip labai žiūrėti, ką sakys apie mus minia, bet ką sakys tasai, kuris išmano, kas teisinga ir kas neteisinga, — tik jis vienas ir pati teisybė. Taigi, iš pat pradžios nuėjai ne tuo keliu, manydamas, kad mums reikia rūpintis minios nuomone, kalbant apie tai, kas teisinga, gražu, gera ir kas tam priešinga. Beje, gal vienas kitas pasakys, kad ši minia gali atimti mums gyvybę.

Kritonas.Aišku, Sokratai, pasakys.

Sokratas.Tiesą kalbi. Bet, mano mielas, tas dėsnis, kurį dabar išnagrinėjome, rodos, visai panašus į pirmesnįjį. Ir štai dar pasižiūrėk: manome ar ne, kad ne gyvenimą iš viso, bet tik gerą gyvenimą reikia labiausiai vertinti.

Kritonas.Žinoma, manome.

Sokratas. O ta nuomonė, kad gėris, grožis ir teisybė yra tas pat, teisinga ar ne?

Kritonas.Teisinga.

9. Sokratas.Taigi, remdamiesi tuo, apie ką sutarėme, turime ištirti, ar bus teisinga, jei mėginsiu iš čia išeiti, nors atėniečiai neleidžia, ar neteisinga; ir jei pasirodytų teisinga, tai mėginkime išeiti, o jei ne, tai liaukimės. O ką tu kalbi apie išlaidas, šlovę, vaikų auklėjimą, tai kad tik čia nebūtų, Kritonai, tų žmonių samprotavimai, kurie lengva širdimi smerkia mirti ir kurie vėl paskui gaivintų mirusius, jei, žinoma, valiotų; kitaip sakant, tos pačios daugumos samprotavimai. Bet mums, kadangi šitaip rodo sveikas protas, nereikia nieko kita žiūrėti, kaip vien to, apie ką dabar kalbėjome: ar teisingai pasielgsime, jei duosim pinigų ir dar dėkui pasakysim tiems, kurie apsiima mane iš čia išvesti, arba jei patys išeisim ar kitus išvesim, — ar gal, nuoširdžiai kalbant, nusižengsime teisingumui, visa tai darydami? Ir jeigu pasirodytų, kad taip daryti neteisinga, tai verčiau čia pasilikti ir nieko nedaryti, nors tektų ir mirti ar kaip kitaip nukentėti, negu pasielgti blogai.

Kritonas.Man rodos, kad kalbi tiesą, Sokratai, bet pažiūrėk, ką mums daryti.

Sokratas.Žiūrėkime, mano drauge, kartu, ir jei tu, man kalbant, turėsi ką prieš, sakyk, o aš tavęs paklausysiu; o jei nieko neturi, liaukis kartojęs man vis tą patį, kad man reikia iš čia išeiti, nors atėniečiai to nenori. Man labai svarbu, kad tu pritartum mano elgesiui ir kad nieko nedaryčiau prieš tavo valią. Žvilgterėk į mūsų svarstymo pradžią, ar visa pakankamai įrodyta, ir pamėgink kuo tiesiau atsakyti į mano klausimus.

Kritonas.Mėginsiu.

10. Sokratas.Ar sakome, kad jokiu būdu nedera savo noru neteisingai elgtis; o gal vienur dera, kitur — ne? Ar gal niekuomet nebus gera ir gražu neteisingai elgtis, kaip ir pirmiau ne sykį abu su tuo sutikdavom? Juk ir dabar apie tai kalbėjome. O gal visi ankstyvesnieji susitarimai per tas kelias dienas jau išgaravo? Ir mes, Kritonai, jau nebejauni vyrai, taip ilgai vienas su kitu, sakytum, rimtas kalbas kalbame, o nepastebėjome, kad niekuo nesiskiriame nuo vaikų? Bene bus greičiausiai taip, kaip tada buvo mūsų kalbėta, kad neteisingai elgtis visuomet yra negražu ir bloga tam, kurs taip elgiasi, nesvarbu, pritaria minia, ar ne, daugiau ar mažiau nukentėsim kaip dabar. Patvirtinsim tai ar ne?

Kritonas.Patvirtinsim.

Sokratas.Taigi niekuomet nereikia neteisingai elgtis?

Kritonas.Žinoma.

Sokratas.Todėl ir atsimokėti neteisybe už neteisybę, kaip mano minia, negalima, nes iš viso nevalia elgtis neteisingai.

Kritonas.Aišku, kad nereikia.

Sokratas.Tai kaipgi, Kritonai? Ar daryti bloga reikia, ar ne?

Kritonas.Niekuomet nereikia, Sokratai.

Sokratas.Kaipgi? Jei kas patiria pikta, piktu ir atsilygina, ar tai teisinga, kaip sako minia, ar neteisinga?

Kritonas.Visiškai neteisinga.

Sokratas.Juk žmonėms daryti pikta yra tas pat, kaip neteisingai elgtis?

Kritonas.Sakai teisybę.

Sokratas.Todėl nereikia nei piktuoju atsiteisti, nei pikta daryti nė vienam žmogui, nors ir kažin ką tektų iš jų patirti. Žiūrėk, Kritonai, kad, sutikdamas su tuo, nesutiktum prieš savo nuomonę, nes žinau, kad tik nedaugelis taip mano ir manys. Kai vienas mąsto taip, o kitas ne, tai santarvės tarp jų nėra; tad jie neišvengiamai kits kitą niekina už skirtingą nuomonę. Todėl ir tu pagalvok gerai, ar dedies su manim, ar sutinki su mano pažiūra ir ar galima pradėti tartis, kad niekada nedera nei neteisingai elgtis, nei už neteisybę atsilyginti neteisybe, nei už piktą atsimokėti piktu. O gal atsisakai ir nebepritari tam dėsniui? Mano nuomonė kaip nuo seno buvo tokia, taip ir dabar tebėra. Jei tau kaip kitaip atrodo, pasakyk ir paaiškink man. Bet jei tebesilaikai ankstyvesnės nuomonės, tai klausyk toliau.

Kritonas.Žinoma, tebesilaikau, ir man visa atrodo taip, kaip ir tau. Na, kalbėk toliau.

Sokratas.Taigi, pasakysiu, kas iš to išeina, arba, teisingiau, paklausiu. Jei pripažinai ką nors esant teisinga, ar privalai to laikytis, ar galėtum ir nesilaikyti?