Mark Johnson - Apkvaitę

Pasiimu mašinos raktelius, sėdu į surūdijusią dėžę ir kažkaip pasiekiu Londoną. Daugiau ji tikrai nebūtų nuvažiavusi. Sustoju prie gražaus namo Naitsbridže, permetu raktelius per sodo tvorą ir nueinu.

Randu telefono būdelę ir paskambinu savo darbdaviui į Keningtauną.

— Taip, furgonas tebėra su visais tavo daiktais, — sako jis.

— Man dabar geriau, — meluoju. — Esu švarus po reabilitacijos netoli Bristolio. Galiu dirbti. Noriu dirbti. Ar jums manęs reikia?

Jis atsidūsta:

— Tiesą sakant, man labai trūksta laipiotojų. Mokėsiu už dieną.

Sėdu į traukinį ir važiuoju. Jis abejodamas mane apžiūri.

— Ar tu tikrai švarus?

— Taip. Tikrai, — meluoju.

— Gerai. Rytoj pradėsi, — sako neįsitikinęs.

Vagonėlis šlykštus. Mano laipiojimo įranga vis dar čia. Kai atidarau stalčius, randu adatas. Spintoje irgi adatos. Daugiau beveik nieko nėra.

Dvi dienas laužiuosi, bandydamas kontroliuoti savo įprotį alkoholiu ir tuo, kas pakliūva į rankas. Bandau nebevartoti narkotikų, nes nuo šiol ketinu valdyti potraukį heroinui. O kai tai įvyks, tapsiu normalus ir galėsiu susitikti su vaikais. Bet kad galėčiau dirbti, turiu ko nors imtis. Nusiperku plastikinį buteliuką žalio lipnaus metadono, kurį paslepiu vagonėlio rate. Mano išgyvenimui jis gyvybiškai svarbus. Jei jo nevartosiu, dėl laužimosi negalėsiu nei galvoti, nei dirbti. Tai gyvybės eliksyras. Naktį išgirstu, kad prie furgono kažkas yra. Išsigąstu, bet paskui atidarau duris. Einu patikrinti, ar buteliukas vis dar čia. Noriu tarp pirštų pajusti jo raminantį plastikinį paviršių. Turiu pajusti, kitaip mirsiu. Bet nieko nepajuntu. Jo nebėra.

Iššoku iš furgono, bėgu per kiemą, šunys pradeda loti ir šokinėti. Lekiu į jų būdą, o ten, tarp ilgų, liesų keršų vilkšunių kojų, randu šunų pergraužtą buteliuką, o tai, kas buvo viduje — šiauduose. Baigta. Normalus nebebūsiu. Mano gyvenimas baigėsi šuns būdoje. Prakeiktieji šunpalaikiai!

Kai iš ryto atvažiuoja bosas, aš neįgalus. Per smarkiai sergu, kad galėčiau dirbti. Jis žino, kad nebegali man duoti darbo. Ir aš žinau. Jausdamas neviltį, antrą kartą palieku apšnerkštąjį kiemą. Vėl sėdu į Jubilee liniją ir važiuoju į Vaterlo. Vėl važiuoju į Vestendą susiveikti, nes daugiau neturiu, kur eiti. Išbandžiau viską, ką galėjau, bet niekas, visai niekas nepadėjo. Vestende viskas taip pat. Tai į čia visą laiką važiavo traukinys...

Grįžtu į savo gyvenimą ir vėl viskas po senovei. Vietos, žmonės, narkotikų prekeiviai. Niekas manęs nepasitinka, tik utėlės džiaugiasi mano sugrįžimu. Niekas, išskyrus Deivį ir Džindžą, net nepastebėjo, kad manęs porą savaičių nebuvo...

TRISDEŠIMT ANTRAS SKYRIUS

Praeina porą dienų, kol vėl priprantu prie gatvės. Vogimo įgūdžius reikia patobulinti, nes vos neįkliuvau. Akies kampučiu pastebiu, kaip pardavėjas tyliai šnekasi su administratoriumi, o tas, pasižiūrėjęs tiesiai į mane, skambina telefonu. Tuoj būsiu įspraustas į kampą. Atsargiai, greitai visus DVD, kurie buvo mano krepšyje, padedu į vietą. Išeinant iš parduotuvės, jie bando mane sulaikyti ir labai nustemba, kai pas mane nieko neranda, bet vis tiek įtaria.

— Tu labai pasistengei, kad atrodytum kaip švedų turistas, — sako parduotuvės apsauginis, — ir esi, aišku, profesionalas, bet mes manome, kad seniai čia darbuojiesi, o dabar mes tave įsidėmėjome, taip kad geriau čia nebesirodyk.

Norėčiau padėkoti už komplimentą apie švedų turistą, bet vietoj to einu į Brodviko gatvės tualetą, su kažkuo pasikeičiu drabužiais, o po penkiolikos minučių sėkmingai iš jų pavagiu DVD.

Nors DVD vogimas pagrindinis mano pajamų šaltinis, bet turiu ir daugybę kitų sumanymų. Pabuvęs Vesteride keletą savaičių, pradedu pasitikėti savimi. Per tas beprotiškas kalėdines savaites jaučiausi kaip žuvis be vandens. Čia mano namai, nes čia aš klesčiu. Turbūt uždirbu daugiau, nei bet kuris kitas gatvės žmogus. Ir gyvenu už kitus geriau. Vestende yra daugybė gangsterių ir aš didžiuojuosi, kad jaučiuosi panašus į juos.

Instrukcija, kaip su vienu šokoladiniu batonėliu Snikers ir dideliu kiekiu narkotikų išgyventi gatvėje savaitę

Atsiminkite, kad tai nusikaltimai, už kuriuos sodina į cypę

1. Eik į internetinę kavinę su draugu. Draugui iškyla internetinių problemų ir jis prašo kokios nors merginos, kad jam padėtų. Kol ji jam padeda, nuknisk iš po stalo jos rankinę.

2. Pirk narkotikus. Didžiąją dalį suvartok, bet šiek tiek parduok.

3. Vok narkotikus. Didžiąją dalį suvartok, bet šiek tiek parduok.

4. Kai parduotuvių apsauga įsidėmi tavo veidą, rask gatvėje naujoką ir nusiųsk jį į parduotuvę. Lauk lauke, kol jis tau atneš DVD. Parduok, o 10% pelno atiduok jam.

5. Būk narkotikų prekeivių kurjeris.

6. Kai beviltiškai nori susiveikti, įsiveržk į parduotuvę ir čiupk prekę. Jei greitai įbėgsi, pagriebsi, ką nori, o paskui spruksi, tai, ko gero, pavyks. O jei ne, tai pateksi į gražią, šiltą kamerą, kur tave legaliai aprūpins narkotikais. Taigi, nėra ko prarasti.

7. Iššniukštinėk, kurie paprastais drabužiais apsirengę žmonės yra persirengę policininkai, kad galėtum juos parodyti stambiems narkotikų prekeiviams.

8. Kai uždaro kokį nors naktinį klubą, pasisiūlyk iš jo išėjusiems vyrukams palydėti į kitą, veikiantį visą naktį. Gauk už tai komisinius iš to klubo durininko, o pakeliui papasakok tiems, kuriuos vedi, savo graudžią istoriją. Jie galbūt ištrauks iš piniginės dvidešimt svarų.

9. Tave kankina alkis? Norėtum vištienos, avokado, kumpio su šaukšteliu majonezo ant itališkos duonos? Atsistok prie prašmatnaus sumuštinių baro, garsiai uostyk, kasykis ir jie labai greitai tau išneš kavos ir skanų sumuštinį, kad tik pasišalintum.

10. Neįgaliųjų tualetai prie universitetinės ligoninės suteiks šiltą nakvynę žiemą. Žinoma, tai ne pūkinė lova. Be to, žinok, kad valytojai atvyksta anksti.

11. Žiurkės nėra tavo kailiniai draugai: tai parazitai, kurie trukdo miegoti. Jei miegosi už šiukšliadėžių, jos tikrai per tave laipios. Statybvietėse dar blogiau. Pagalvok apie tai, prieš susisukdamas į kamuoliuką kokiam sandėliuke.

12. Vok mobiliuosius, nes yra puiki perpardavimo rinka. Jei jie suskamba pardavimo metu, įtikink pirkėją, kad skambina tavo draugas.

13. Prastai sekasi kišenvagiauti? Negaišk laiko, praktikuokis. Rask gerą kišenvagį ir būk komandos nariu. Pasistenk pastebėti visas galimybes, o paskui nukreipk aukos dėmesį, kad tavo partneris galėtų atlikti darbą.

14. Naktį glaustykis nišose netoli bankomatų. Kai klientas išsiima kortelę ir įdeda ją į bankomatą, atsistok už jo į eilę, o kai jis suspaudo PIN kodą ir angoje pasirodo pinigai, atsitrenk į jį ir čiupk pinigus greičiau nei jis.

15. Girtuokliavimas mūsų gatvėse pasiekė kulminaciją. Parodyk naktiniams girtuokliams jų paklydimą juos pargriaudamas, kai jie klupinėdami eina iš klubų. Geriau tai daryk naudodamas antklodę. Tada atrodys, kad jiems padedi, o ne vagi jų piniginę.

16. Visada būk pasiruošęs. Visada būk budrus. Londono gatvėse yra daugybė būdų užsidirbti apgaudinėjant, vagiant, meluojant. Tik turi nuolat būti pasirengęs.

Būna, žinoma, ir niūresnių akimirkų. Vis sunkiau atsigaunu po kreko, nes vartoju tiek daug, kad beveik nevalgau. Tiesą sakant, sveriu mažiau nei aštuonis stonus22, o tai labai mažai, nes mano ūgis šešios pėdos. Deivis sako, kad atrodau išsekęs.

— Nueik pas daktarą, bičiuli, — sako jis.