• Пожаловаться

Кристиан Жак: Ramzis. Šviesos sūnus

Здесь есть возможность читать онлайн «Кристиан Жак: Ramzis. Šviesos sūnus» весь текст электронной книги совершенно бесплатно (целиком полную версию). В некоторых случаях присутствует краткое содержание. год выпуска: 2013, ISBN: 9986163277, издательство: Tyto alba, категория: Историческая проза / на литовском языке. Описание произведения, (предисловие) а так же отзывы посетителей доступны на портале. Библиотека «Либ Кат» — LibCat.ru создана для любителей полистать хорошую книжку и предлагает широкий выбор жанров:

любовные романы фантастика и фэнтези приключения детективы и триллеры эротика документальные научные юмористические анекдоты о бизнесе проза детские сказки о религиии новинки православные старинные про компьютеры программирование на английском домоводство поэзия

Выбрав категорию по душе Вы сможете найти действительно стоящие книги и насладиться погружением в мир воображения, прочувствовать переживания героев или узнать для себя что-то новое, совершить внутреннее открытие. Подробная информация для ознакомления по текущему запросу представлена ниже:

Кристиан Жак Ramzis. Šviesos sūnus

Ramzis. Šviesos sūnus: краткое содержание, описание и аннотация

Предлагаем к чтению аннотацию, описание, краткое содержание или предисловие (зависит от того, что написал сам автор книги «Ramzis. Šviesos sūnus»). Если вы не нашли необходимую информацию о книге — напишите в комментариях, мы постараемся отыскать её.

Šioje epopėjos apie faraoną Ramzį knygoje vaizduojamas XIII a. pr. Kr. klestintis Egiptas, valdomas faraono Sečio. Vyresnysis faraono sūnus Šenaras, tingus ir mėgstantis prabangą, įsitikinęs, kad atėjus laikui užims tėvo vietą. Tačiau, visų nuostabai, savo įpėdiniu ir Egipto valdytoju Setis paskelbia dar paauglį jaunesnįjį sūnų Ramzį. Eidamas į sostą šis turi tik keletą draugų – ištikimąjį raštininką Amenį, gyvačių kerėtoją Setau, moksladraugį hebrają Mozę... Į jaunuolio širdį pasibeldžia meilė: ką jis rinksis – gražiąją Izetę, ar paslaptingąją Nefertarę?.. Tuo metu klastingasis Šenaras kantriai rengia perversmą. Ar mirus tėvui Ramzis atsispirs rezgamoms intrigoms?

Кристиан Жак: другие книги автора


Кто написал Ramzis. Šviesos sūnus? Узнайте фамилию, как зовут автора книги и список всех его произведений по сериям.

Ramzis. Šviesos sūnus — читать онлайн бесплатно полную книгу (весь текст) целиком

Ниже представлен текст книги, разбитый по страницам. Система сохранения места последней прочитанной страницы, позволяет с удобством читать онлайн бесплатно книгу «Ramzis. Šviesos sūnus», без необходимости каждый раз заново искать на чём Вы остановились. Поставьте закладку, и сможете в любой момент перейти на страницу, на которой закончили чтение.

Шрифт:

Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Ramzis instinktyviai pažvelgė jam tiesiai į akis; šuo atsitūpė ir ėmė vizginti uodegą. Jaunuolis priėjo ir paglostė jį — draugystė užsimezgė akimirksniu. Raudonai dažytos odos antkaklyje buvo užrašytas šuns vardas: „Budrius“.

— Ar kartais manęs nepalydėtum?

Budrius pritariamai maktelėjo trumpu snukiu su drėgna juoda nosimi ir nuvedė savo naująjį šeimininką prie išėjimo iš dvaro, kur buvo auklėjami busimieji aukšti Egipto pareigūnai.

Nors buvo jau vėlu, daug žioplių dar vaikštinėjo Memfio, seniausios Egipto sostinės, gatvėmis. Nepaisant pietinių Tėbų turtų, Memfis išlaikė buvusį prestižą. Kaip tik čia buvo didžiosios mokyklos, kurias lankė karališkosios šeimos atžalos ir vaikai, laikomi verti ateityje užimti aukščiausius postus. Būtent Memfio mokyklose jie buvo griežtai ir nuodugniai rengiami būsimosioms pareigoms. Galimybė įstoti į Kap’ą — „uždarą, apsaugotą vietą maitintoją“ — sukeldavo daug pavydo, bet tie, kurie, kaip ir Ramzis, gyveno ten nuo pat ankstyvos vaikystės, norėjo tik vieno: kaip galima greičiau ištrūkti laisvėn!

Apsirengęs kuklia tunika su trumpomis rankovėmis ir dėl to nesiskiriąs nuo bet kurio praeivio, Ramzis nusigavo į garsiąją medicinos mokyklos kvartalo alinę, kur busimieji gydytojai mėgo kaip reikiant atsipalaiduoti po įtemptų mokslų. Kadangi Budrius dabar nuo jo nesitraukė, Ramzis nenuvijo šuns ir kartu su juo įėjo į užeigą, kur „Kap’o vaikams“ lankytis buvo draudžiama.

Bet Ramzis buvo nebe vaikas, ir jam pavyko pasprukti iš savo paauksuoto narvo.

Kalkėmis balintoje didžiojoje alinės salėje linksmų klientų, stipraus alaus, vyno ir palmių likerio mėgėjų laukė taburetės ir dembliai. Šeimininkas mielai rodė amforas, atkeliavusias iš Deltos, iš oazių ar iš Graikijos, ir gyrė gėrimų kokybę. Ramzis pasirinko ramią vietelę, iš kurios buvo galima stebėti laukujės duris.

— Ko norėtum? — pasiteiravo padavėjas.

— Kol kas nieko.

— Nepažįstami moka iš anksto.

Karalaitis ištiesė jam raudono chalcedono apyrankę.

— Šito tau užteks?

Padavėjas apžiūrėjo apyrankę.

— Tiks. Vyno ar alaus?

— Geriausio alaus.

— Kiek taurių?

— Dar nežinau.

— Atnešiu visą ąsotį... Taures gausi, kai žinosi, kiek jų tau reikia.

Ramzis susivokė, kad nieko neišmano apie gėrimų kainas; padavėjas tikriausiai jį apgavo, paėmęs per daug. Be abejo, pats laikas pasitraukti iš mokyklos, pernelyg uoliai saugomos nuo išorinio pasaulio.

Budrius gulėjo prie Ramzio kojų. Karalaitis nenuleido akių nuo įėjimo į alinę. Kas iš jo bendramokslių išdrįs ryžtis tokiam nuotykiui? Pabandęs įvertinti kiekvieną iš jų, Ramzis atmetė didžiausius silpnavalius ir karjeristus, tokiu būdu iš viso būrio išskyręs tris jaunuolius. Šitie tikrai nepabūgs pavojaus.

Jis šyptelėjo, kai pro alinės duris įėjo Setau.

Kresnas, vyriško sudėjimo, išsišovusiais raumenimis, tamsiaplaukis, matinio griežtų veido bruožų, Setau buvo jūreivio ir nubės sūnus. Jo mokytojo dėmesį patraukė ypatinga Setau ištvermė, taip pat jo gabumai chemijos ir augalų tyrinėjimo srityse; Kap’o dėstytojai niekada nesigailėjo atvėrę jam kelią į aukštąjį mokslą.

Nelinkęs plepėti, Setau tylomis atsisėdo šalia Ramzio.

Abiem vaikinams nebuvo kada šnekučiuotis, nes įėjo Amenis — mažiukas, liesutis, laibas it žolelė, išblyškęs ir jau praretėjusiais plaukais, nors buvo dar visai jaunas. Amenis nepajėgė sportuoti ar nešti sunkų krovinį, bet pralenkė visus savo laidos moksleivius hieroglifų rašymo mene. Dirbdamas be atvangos, jis miegodavo vos tris ar keturias valandas per parą ir buvo susipažinęs su didžiaisiais autoriais geriau nei jo literatūros mokytojas. Tinkuotojo sūnus, Amenis tapo šeimos pasididžiavimu.

— Man pavyko išeiti, kai atidaviau savo pietus sargybiniui, — išdidžiai pareiškė jis.

Jo atvykimu Ramzis taip pat neabejojo; jis žinojo, kad reikalui esant Setau panaudos jėgą, o Amenis — gudrybę.

Trečias atvykėlis karalaitį nustebino; Ramzis niekada nemanė, kad turtuolis Aša ryšis taip rizikuoti. Jis buvo vienintelis turtingų kilmingųjų sūnus, o mokymasis Kap’e buvo jo gyvenime savaime suprantamas ir būtinas etapas prieš pradedant aukšto pareigūno karjerą. Elegantiškas, smulkių kaulų, pailgo veido, Aša augino išpuoselėtus ūsiukus ir dažnai į kitus žvilgčiodavo su panieka. Jo švelnus, įtaigus balsas ir protingos akys tiesiog užburdavo pašnekovus.

Aša atsisėdo priešais trijulę.

— Stebiesi, Ramzi?

— Prisipažįstu, — taip.

— Aš nieko prieš pasitrainioti vieną vakarėlį su jumis — gyvenimas man atrodo toks nuobodus!

— Mes galime užsitraukti bausmę.

— Ką gi, tai bus žiupsnelis druskos naujam patiekalui. Ar jau visi susirinkę?

— Dar ne.

— Negi geriausias draugas tave išdavė?

— Jis ateis.

Ironiškai kilstelėjęs antakius, Aša liepė išpilstyti alų... Ramzis net nepalietė savo taurės: nerimas ir nusivylimas gniaužė jam gerklę. Nejaugi jis būtų taip smarkiai apsirikęs?

— Štai jis! — sušuko Amenis.

Aukštas, plačiapetis, vešliais plaukais ir smakrą juosiančia barzdele, penkiolikmetis Mozė atrodė esąs daug vyresnis. Darbininkų izraelitų, kurių jau kelios kartos praleido savo gyvenimą Egipte, sūnus, jis dar ankstyvoje jaunystėje buvo priimtas į Kap’ą, nes pasižymėjo puikiais protiniais gabumais. Kadangi fizine jėga jis prilygo Ramziui, abu berniukai nedelsdami ėmė aiškintis santykius įvairiausiose dvikovose, kol sudarė nepuolimo paktą ir susijungė prieš savo mokytojus.

— Senas sargybinis norėjo sutrukdyti man išeiti; kadangi aš neketinau smūgiu jo apsvaiginti, teko įtikinti žmogelį, kad mano išvykimą pateisina daugybė priežasčių.

Bičiuliai pasveikino vienas kitą sėkmingai įvykdžius savo planą ir ištuštino taures. Uždraustojo vaisiaus skonis buvo išties nepakartojamas.

— Atsakykime į vienintelį svarbų klausimą, — pareikalavo Ramzis. — Kaip įgyti valdžią?

— Naudojantis hieroglifais, — tučtuojau atsakė Amenis. — Mūsų kalba — dievų kalba; išminčiai ja perteikė mums savo priesakus. Juk parašyta: „Sek savo protėviais, nes jie pažino gyvenimą anksčiau už tave. Valdžią suteikia pažinimas, o nemirtingumą — tik raštas“.

— Mokslinčių kvailystės, — paprieštaravo Setau.

Amenis nukaito.

— Argi tu imsi neigti, kad raštininkas tikrai turi valdžią? Gražus elgesys, mandagumas, taktas, punktualumas, duoto žodžio laikymasis, atsisakymas nedorybės ir pavydo, savitvarda, sugebėjimas tylėti atiduodant pirmenybę parašytam žodžiui — štai savybės, kurias aš noriu ugdyti savyje.

— To nepakanka, — nusprendė Aša. — Aukščiausia valdžia priklauso diplomatijai. Kaip tik dėl to aš netrukus išvyksiu užsienin mokytis mūsų sąjungininkų ir mūsų priešų kalbų, kad suprasčiau, kaip vyksta tarptautinė prekyba, ir suvokčiau tikruosius kitų kraštų valdovų ketinimus — tada galėsiu jais manipuliuoti kaip tinkamas.

— Štai ko siekia miestelėnas, praradęs bet kokį ryšį su gamta, — liūdnai ištarė Setau. — Miestas — štai tikrasis pavojus, kuris mums gresia!

— Ko gi mums nesakai, kaip pats ketini užkariauti valdžią? — kandžiai pasiteiravo Aša.

— Tėra tik vienas kelias, kur nuolat susiduria gyvybė ir mirtis, grožis ir siaubas, vaistas ir nuodas: gyvačių kelias.

— Juokauji?

— Kur yra gyvačių? Dykumoje, laukuose, pelkėse, Nilo pakrantėse ir kanaluose, klojimuose, piemenų palapinėse, gyvulių aptvaruose ir net tamsiose bei vėsiose namų kertelėse! Gyvačių yra visur, ir jos saugo Sutvėrimo paslaptį. Aš skirsiu savo gyvenimą, kad išgaučiau iš jų tą paslaptį.

Читать дальше

Шрифт:

Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Похожие книги на «Ramzis. Šviesos sūnus»

Представляем Вашему вниманию похожие книги на «Ramzis. Šviesos sūnus» списком для выбора. Мы отобрали схожую по названию и смыслу литературу в надежде предоставить читателям больше вариантов отыскать новые, интересные, ещё не прочитанные произведения.


Хербьёрг Вассму: Laimės sūnus
Laimės sūnus
Хербьёрг Вассму
Тони Парсонс: Mūsų istorijos
Mūsų istorijos
Тони Парсонс
Кристиан Жак: Ramzis. Milijonų metų šventykla
Ramzis. Milijonų metų šventykla
Кристиан Жак
Boleslav Prus: La faraono
La faraono
Boleslav Prus
Отзывы о книге «Ramzis. Šviesos sūnus»

Обсуждение, отзывы о книге «Ramzis. Šviesos sūnus» и просто собственные мнения читателей. Оставьте ваши комментарии, напишите, что Вы думаете о произведении, его смысле или главных героях. Укажите что конкретно понравилось, а что нет, и почему Вы так считаете.