Phil Stutz - Išsilaisvink

Tuomet pasijusite laisvi ir sugebėsite susitelkti į dabartį, nes tik čia galėsite parodyti savo drąsą – veikdami. Apie „buvimą čia ir dabar“ buvau skaitęs dar prieš susitikimą su Filu, bet tada pamaniau, kad tai tik banali Naujojo amžiaus1 frazė. Tačiau kada jis išmokė mane, kaip tiksliai, žingsnis po žingsnio užvaldyti dabarties galią, aš savo nuomonę pakeičiau.

Pirmas žingsnis – išmokti žiūrėti į baimę, nesiejant jos su įsivaizduojamu baugiu ateities įvykiu. Pabandykite išgyventi tą baimę šiuo metu, dabartyje. Kada atsiesite baimę nuo nemalonaus ateities įvykio, ji taps tik dar viena skausmo atmaina, ir galėsite ją nugalėti taikydami priešingo noro metodą.

Metodas veikia lygiai taip, kaip išmokote anksčiau. Galite pakeisti žodį „skausmas“ žodžiu „baimė“ ar tiesiog galvoti, kad baimė – tai viena iš skausmo atmainų. Bet kuriuo atveju priešingo noro metodo energija paskatins jus imtis veiksmų. Įgiję praktikos, pamatysite, kad visiškai nesvarbu, ko bijote, kiekvieną baimę galima nugalėti tuo pačiu būdu.

Jei jums atrodo, kad tik beprotis gali trokšti baimės, žinokite, kad jūs netrokštate ne paties siaubingo įvykio, o tik baimės, kurią sukelia to įvykio numatymas. Tai paradoksas, tačiau tik trokšdami baimės sugebėsite imtis veiksmų jos akivaizdoje – štai tokia yra drąsos esmė.

Bet jūs negalite prikaupti drąsos. Baimė greitai grįžta kartu su bauginamo ateities įvykio paveikslu ir vėl ištraukia jus iš dabarties. Jei rimtai pasiryžote gyventi drąsiai, išmokite taikyti priešingo noro metodą tą akimirką, kai tik pajuntate baimę. Nustebsite pamatę, kad vos tai virs refleksu, – ir jūs visai nebegalvosite apie ateitį, – imsite veikti su tokia drąsa, kokios dar niekada neišgyvenote.

Filas pavadino tai „išsikovoti kelią atgal į dabartį“. Buvimas dabartyje nėra kokia nors mistinė pasyvumo būsena, tai aktyvus procesas, reikalaujantis pastangų. Tikslas yra susigyventi su baime taip, kad ji netrukdytų jums veikti. O jei norite pamatyti bebaimį antžmogį, visuomet galite nueiti į kiną.

DAŽNIAUSI KLAUSIMAI

1. Tai, ką jūs vadinate metodu, pavadinčiau pasikeitusiu požiūriu. Ar aš teisus?

Ne. Kiekvienas gali pareikšti, kad jis pakeitė požiūrį, dažniausiai žmonės ir patys tuo patiki. Tačiau tai, ką jūs kalbate ar galvojate, nesukels jokių pokyčių. Žmonės atsisako keistis iracionaliame, primityviame lygmenyje, tame, kuriam mąstymas neturi įtakos. Tiesiog prisiminkite, kiek naujamečių pasižadėjimų įvykdėte.

Kad įvyktų pastebimų pokyčių, reikia jėgų, galinčių paveikti pirminę mūsų esybės dalį. Metodai sukurti pabudinti jėgoms, kurios yra anapus žmogaus suvokimo ribų. Šios jėgos pakeičia ne tik jūsų įsitikinimų sistemą, bet ir jus: jūsų mąstymą, elgseną ir intuityvų pasaulio suvokimą.

2. Iš manęs tikimasi, kad taikysiu priešingo noro metodą kaskart, kai imsiuosi to, ko norėčiau išvengti, arba kaskart, kai galvosiu apie tai, ko norėčiau išvengti, ir kaskart, kai atsitiks kas nors bloga. Tad kaip užsiimant įprasta veikla rasti laiko dar ir metodui?

Visi metodai, kuriuos aprašome šioje knygoje, reikalauja daug pastangų. Tam tikru metu veikiausiai pajusite, kad jums viso to jau per daug. Kartais ir mes nerandame laiko taikyti metodus.

Tačiau nepamirškite, kad gyvename visuomenėje, kur įprasta tikėtis gauti daug, įdėjus labai mažai pastangų. Mes ketiname paskirti šiai temai visą šeštą skyrių. O kol kas pamėginsiu atsakyti trumpai, gal tai padės suprasti keistą metodų paradoksą: nors iš pradžių jie pareikalaus daug energijos, ilgainiui energijos jums padaugės . Taigi jei atrodo, jog prašome jus padaryti daugiau, nei iki šiol darėte, tai dėl to, kad mes matome rezultatą: kada taikote metodus, gyvenimas palengvėja .

Jei esate sąžiningi su savimi, suprantate, kad be priešingo noro metodo taip ir liksite įstrigę komforto zonoje ir tenkinsitės tik maža dalele energijos. Kad ir kaip sunku jums atrodo taikyti metodus, jei išsivaduosite iš šios dvasinio paralyžiaus būsenos, jums bus atlyginta dešimteriopai. Taikykite metodus ir pasijusite daug geriau.

Be to, pritaikyti metodą jums užtruks tris sekundes. Net jei taikysite jį dvidešimt kartų per dieną, sugaišite tik minutę. Sutikite, už tokią neįtikėtiną naudą tai išties maža kaina.

3. Taikiau priešingo noro metodą laikydamasis visų nurodymų, tačiau nieko nepajutau.

Metodų mokomasi kaip bet kurio kito gebėjimo. Kad įgustumėte, reikia laiko. Juk nesitikite pirmąkart paimtu į rankas smuiku iškart pradėti griežti.

Šiuolaikinėje visuomenėje mes reikalaujame greitų rezultatų. Jei negauname, esame linkę viską mesti. Kaip tik šiomis akimirkomis – kada norime viską mesti – ir yra svarbiausia nepasiduoti . Tiesą sakant, turite išmokti taikyti priešingo noro metodą tada, kai labiausiai juo abejojate. Ne tam, kad įrodytumėte, jog metodas veikia, o tam, kad suformuotumėte teisingą požiūrį: „Kada negaunu greitų rezultatų, mano ryžtas taikyti metodą tik sustiprėja.“ Tuomet turėsite laiko tapti pačiu tikriausiu metodo praktiku. Jei ir toks pasižadėjimas neduos naudos taikant metodą, galite liautis, bent jau žinosite, kad padarėte viską, ką galėjote.

4. Ar taikydamas metodą neprisišauksiu nelaimių?

Tai dažniausias, bet lengviausiai paneigiamas nuogąstavimas. Pagalvokite, kas prisišaukia nelaimių – žmogus, kuris taiko priešingo noro metodą, kad išmoktų valdyti skausmą, ar žmogus, kuris nesugeba ateiti į susitikimą, galintį pakeisti jo gyvenimą?

Tačiau vis tiek žmonės bijo, kad trokštant negatyvios situacijos metodas gali iš tikrųjų prišaukti tą nelaimę. Mes vadiname tai „Pietų Kalifornijos protestu“, mat krašte, kur abu gyvename ir dirbame, žmonės itin linkę viską mistifikuoti.

Šis protestas kyla iš neteisingo suvokimo. Metodai moko jus trokšti ne paties įvykio, o skausmo , susieto su tuo įvykiu. Štai kodėl nurodymuose sakome, kad „reikia pamiršti pačią situaciją ir susitelkti į patį skausmą“. Tikslas – išsilaisvinti, kad galėtumėte imtis veiksmų. Jei ėmęsi metodo ir nulemsite ateitį, tai tik savo aktyviais veiksmais.

Aišku, labai paranku galvoti, kad jūsų mintys gali tiesiogiai paveikti ateities įvykius, tačiau pacientai, kurie karščiausiai tuo tiki, dažniausiai tiesiog stengiasi išsisukti nuo veiksmo.

5. Gyvenime patyriau gana daug skausmo. Kada tai liausis?

Tokia jau žmogaus prigimtis: mes linkę galvoti, kad jau išgyvenome pakankamai skausmo, taip tarsi vildamiesi atsikvėpti nuo nelaimių. Deja, gyvenimas eina visai kitu keliu. Ateityje jūsų dar laukia daug gerų dalykų – ir džiaugsmo, ir laimės valandų. Gyvenimas niekada neatribos mūsų nuo skausmo . Kada tai suvoksite, jūsų tikslas bus ne sustabdyti skausmą, o padidinti jūsų pakantumą jam. Ir tada jums kaip tik padės priešingo noro metodas.

Tai moko teigiamai žvelgti į skausmą. Skausmas – universalus dalykas, užtikrinantis, kad nesiliausite mokęsi. Kuo daugiau skausmo sugebėsite iškęsti, tuo daugiau išmoksite. Šiame skyriuje jus mokome JUDĖTI Į PRIEKĮ nepaisant kliūčių. Kiekvienas skausmingas įvykis yra tarsi mokomosios programos dalis. Tik šitai suvokę galėsite atskleisti savo gebėjimus iki galo. Jei susidarysite tokį požiūrį į gyvenimą, daugiau nebenorėsite, kad skausmas liautųsi, nes tai reiškia, kad baigsite mokytis.

6. Argi trokšti skausmo nėra mazochistiška?

Priklauso nuo to, koks skausmas. Jis būna dvejopas: reikalingas ir nereikalingas. Reikalingas tas, kurį reikia išgyventi, kad pasiektumėte tikslus. Jeigu jūs prekybininkas, privalote išmokti išgyventi, pavyzdžiui, nepavykusį sandorį. Nereikalingas skausmas yra tas, kurį mes paprastai vadiname mazochistiniu. Jis ne tik neskatina jūsų judėti į priekį – jo tikslas laikyti jus vienoje vietoje. Mazochistas sukelia sau skausmą savo noru ir daro tai nuolat. Jis pasinaudoja skausmu, kad vėl išgyventų tai, kas jam gerai pažįstama, vadinasi, taip jis siekia atsidurti savo komforto zonoje.