Phil Stutz - Išsilaisvink

PRIEŠINGO NORO METODO SANTRAUKA

Kam skirtas metodas

Taikykite metodą tada, kai norite imtis veiksmų, kurių vengiate. Mes dažniausiai vengiame daryti tai, kas mums kelia didžiausią skausmą. Geriau renkamės gyventi komforto zonoje, bet ji stipriai apriboja tai, ką galime gauti iš gyvenimo. Metodas moko jus veikti nepaisant skausmo. Jūs vėl pradėsite judėti į priekį.

Su kuo kovojate

Vengti skausmo – giliai įsišaknijęs įprotis. Atidėliojant tai, kas jums kelia skausmą, trumpam palengvėja. Be to, bausmė – kada tegalėsite tuščiai apgailestauti dėl iššvaistyto gyvenimo – jūsų laukia tik tolimoje ateityje. Štai dėl ko daugelis nejuda į priekį ir negyvena visaverčio gyvenimo.

Ženklai, kada taikyti metodą

1.Kada reikia atlikti ką nors nemalonaus ir jus apima baimė arba pradedate priešintis. Prieš imdamiesi nemalonių darbų, pritaikykite metodą.

2.Antrasis ženklas randasi jūsų mintyse: imate be perstojo galvoti, kad reikės padaryti ką nors sunkaus ar skausmingo. Jei kaskart, kada galvoje ima suktis panašios mintys, pritaikysite metodą, sukaupsite energijos, ir ji pastūmės jus veikti, kai ateis tam laikas.

Apie metodą glaustai

1.Susitelkite į skausmą, kurio vengiate, įsivaizduokite, kaip jis iškyla priešais jus it debesis. Kad prisišauktumėte skausmą, nebyliai sušukite: „Ateik!“, jūs trokštate jo, nes jis didelė vertybė.

2.Judėdami pirmyn, be žodžių sušukite: „Aš myliu skausmą!“ Giliai pasinerkite į skausmą, kol kartu su juo tapsite nedaloma visuma.

3.Pajuskite, kaip debesis jus išspjauna ir užsiveria jums už nugaros. Ištarkite sau: „Skausmas mane apleido!“ Palikę debesį įsivaizduokite, kad virtote tyra šviesa ir skriejate į priekį, savo tikslo link.

Aukštesnė jėga

Aukštesnė jėga, viso pasaulio varomoji jėga, pasireiškia kaip nepaliaujamas judėjimas pirmyn. Vienintelis būdas susijungti su šia jėga – pačiam judėti į priekį. Bet tam turite išmokti nepaisyti skausmo, peržengti per jį. Priešingo noro metodas jus to išmokys. Kada taikydami metodą susijungiate su judėjimo į priekį jėga, pasaulis jau nebe taip baugina, jūsų energija sustiprėja ir ateitis atrodo kupina vilčių.

1 Vakarų kultūros socialinis ir dvasinis judėjimas, atsiradęs XX a. antrojoje pusėje.

3 SKYRIUS

Metodas:

gyvybinga meilė

Aukštesnė jėga:

meilės banga

Per pirmąjį seansą Amanda, įpusėjusi trečią dešimtį ambicinga, ryškiai apsirengusi moteris, įsiveržė į mano kabinetą tarsi visa užkariautojų armija. Jos santykiai su širdies draugu klostėsi nekaip, ir ji reikalavo, kad nedelsiant pasiūlyčiau jai sprendimą. „Kartu buvome pobūvyje ir jis, kaip čia pasakius, per visą vakarą nesiteikė su manim pasikalbėti, net nežiūrėjo į mano pusę. Visą laiką prasėdėjo kampe flirtuodamas su mergina, dirbančia „Macy’s“ prekybos centre už kosmetikos prekystalio ! – tai sakydama ji sužaibavo akimis. – Kokiuose padebesiuose jis skrajoja, jei mano, kad visa taip ir paliksiu!“ – paniekinamai išspjovė.

Mus pertraukė jos mobilusis, Lady Gagos balsu uždainavęs „Bad Romance“. Amanda išsitraukė telefoną ir viauktelėjo: „Negaliu kalbėti, aš susirinkime“, paskui nė nemirktelėjusi atsisuko į mane. „Tuoj viską paaiškinsiu: aš įkūriau bendrovę, kuri užsiima elitinių moteriškų drabužių kūrimu – nuo dizaino iki pasiuvimo. Dabar mums žūtbūtinis etapas: arba gausime krūvą pinigų, arba aš vėl eisiu dirbti padavėja, – išpoškino užrietusi nosį. – Kas vakarą suplanuotas vis kitas susitikimas su galimais investuotojais. Bleikas – tai mano vaikinas – Bleikas žino, kad jis privalo eiti kartu, kad jo pareiga palaikyti mane, o ne žeminti flirtuojant su kažkokia mergše pardavėja!“

Kada įsikalbėjome apie jos santykius, mano nuostabai, paaiškėjo, kad daugeliu aspektų Bleikas buvo puikus partneris Amandai: dailus, manieringas, malonus ir mokėjo pasirodyti viešumoje. Tačiau jis nesusijęs su mados pasauliu (Bleikas dirbo mokslinį darbą medicinos srityje), todėl pernelyg nesidomėjo jos karjera. Jis taikstėsi su valdingu Amandos būdu ir nuotaikų kaita. Tiesą sakant, jis taip puikiai atitiko jos reikalavimus, kad vos jiems susitikus Amanda įtikino jį, jog jie turi būti kartu.

– Regis, šie santykiai jums labai svarbūs, – pagaliau įsiterpiau.

– Aišku. Dėl šitų santykių paaukojau daug daugiau nei kada nors anksčiau.

– Tikrai? O kaip ilgai jūs esate kartu?

– Keturis mėnesius.

Aš ėmiau juoktis, bet paskui supratau, kad ji nejuokauja.

– Mados industrija nepalieka daug laiko santykiams, – atšovė ji gindamasi.

Tačiau kalta buvo ne madų industrija, o Amanda. Moteris, kuri įsiveržė į mano kabinetą kaip generolo Patono2 armija, neabejotinai turėjo turėti bėdų dėl santykių. Deja, pirmiausia dėl to kentėjo ji pati.

Uždaviau klausimą stengdamasis jos nesupykdyti.

– Ar nemanote, kad jūsų taip greit pasibaigiantys santykiai turi dėsningumų?

– Man nerūpi dėsningumai, – purkštelėjo Amanda. – Mano draugė, taip pat jūsų pacientė, patikino, kad jūs negaišite laiko kapstydamasis po praeitį. Tenoriu, kad padėtumėte man susigrąžinti vaikiną ir kad vėl galėčiau jį kontroliuoti.

Iš paskutiniųjų stengiausi nenusišypsoti.

– Galiu jums padėti, bet tik ne ką nors kontroliuoti... Tačiau apie tai vėliau. Kodėl jums nepapasakojus, kas vyko vėliau?

Paaiškėjo, kad važiuojant iš vakarėlio Amanda automobilyje užkūrė Bleikui tikrą pirtį – už tai, kad elgėsi kaip nepritinka kukliam jos palydovui. Tačiau šį kartą, užuot nusileidęs, Bleikas mandagiai atrėžė: „Ar supranti, kaip aš aukojuosi vaikščiodamas į šiuos nuobodžius susitikimus? Einu tik todėl, kad taip nori tu. Vienintelį kartą per mūsų draugystės mėnesius aš ištrūkau iš tavo priežiūros ir gerai praleidau laiką! Ir dėl to tu dabar ketini mane prikalti prie kryžiaus?“

Amanda apstulbo. Toliau jie važiavo tylėdami, tačiau jai virė kraujas. Ji nesiliovė galvojusi, kaip bjauriai jis elgiasi. Mintyse vis kartojo tarsi užsikirtusi plokštelė: „Aš plušu iki devinto prakaito, kuriu verslą dėl mūsų abiejų, ir dar tokioje sunkioje srityje, o jis negali bent jau elgtis taip, kad jausčiausi moterimi?“ Ir ji ėmė kurti keršto planus. Įsivaizdavo, kaip atsiduria lovoje su pažįstamu „GQ“3 modeliu ir Bleikas užtinka juos pačiame įkarštyje. Kada grįžo namo, jautėsi visiškai išsekusi, tačiau kerštingos mintys, regis, gyveno savo gyvenimą. Amanda nemiegojo visą naktį, galvoje virte virė.

Ryte Bleikas labai stengėsi ištaisyti padėtį. Nustebino ją atnešdamas į lovą pusryčius ir šviežiai skintų gėlių. Bet Amandai nieko nereikėjo. Ji nesikalbėjo su juo, net nepažvelgė į tą pusę. Šiaip ar taip, jos kerštingos mintys per naktį tik sustiprėjo. Dabar ji jau matė visas jo ydas, net pačias mažiausias, pavyzdžiui, kaip bjauriai jis kosti. Ši neapykanta ėmė reikštis net fiziškai.

– Kai jis prieidavo arti, man oda pašiurpdavo. Aš nebegalėdavau būti su juo vienam kambary.

– Ar bendraudama su kitais vaikinais esate patyrusi tokią kraštutinę reakciją? – paklausiau.

Ji pakėlė akis.

– Tik kada jie to nusipelnydavo.

– Ar dažnai taip nutikdavo?

Amanda apsipylė ašaromis. Paaiškėjo, kad šitaip baigdavosi visi jos santykiai. Vaikinas padarydavo ką nors, kas išvesdavo ją iš pusiausvyros, kaip dabar atsitiko su Bleiku. Ji gūžtelėjo.