Phil Stutz - Išsilaisvink

Šie žmonės gali pasigirti rečiausia vertybe – tikra laime. Daugelis mūsų jos taip ir neras, nes ieškome laimės išoriniame pasaulyje. Mūsų laivas niekada neatplauks, nes laukiame jo ne tame uoste.

Tikra laimė įmanoma tik tada, kai mūsų gyvenime nuolat veikia aukštesnės jėgos. Pasaulis sukurtas taip, kad aukštesnės jėgos galėtų ateiti į pagalbą kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Mes paprasčiausiai turime taikyti metodus, kad nuolat palaikytume su jomis ryšį.

Kada taip elgsis pakankamai daug žmonių, naujasis dvasingumas taps daugiau nei idėja. Jis taps gyvu organizmu, kurio likimas priklausys nuo kiekvieno individo, tokio kaip jūs, pastangų. Ši knyga – tai tik įžanga į būsimą procesą. Naujajam dvasingumui reikia, kad jūs pažengtumėte toliau nei ši knyga, kad užduotumėte sau naujų klausimų apie žmogiškąją dvasią ir rastumėte naujus atsakymus. Be jūsų indėlio mirs ir naujasis dvasingumas. Ateitis yra jūsų rankose.

Mes rašėme šią knygą ne vartotojams, kurie ją tuoj pat suvirškins ir pašalins kaip greitąjį maistą. Rašėme ir ne tam, kad pritrauktume naujų pasekėjų ar šalininkų. Rašėme tam, kad jūs, kaip kūrėjas, taptumėte dar viena varomąja naujojo dvasingumo jėga ir praturtintumėte jį unikalia patirtimi, kad ir kokios aplinkybės susiklostytų. Jei jums tai pavyks, mes susijungsime amžiams, nors galbūt niekada nesusitiksime.

PADĖKA

Pirmiausia noriu padėkoti savo bendraautoriui ir draugui Bariui Michelsui. Tik dėl jo užsidegimo buvo įgyvendintas šis projektas, tik jo tikėjimas neleido mums nuleisti rankų pačiomis juodžiausiomis akimirkomis. Jis visuomet žvelgė į mano idėjas su meile ir rūpestingumu ir remdamasis jomis pažengė daug toliau, nei aš kada būčiau įstengęs. Mano bičiulis – retas dorumo, jautrumo ir entuziazmo derinys. Aš patikėčiau jam savo gyvybę.

Taip pat noriu padėkoti Džoeliui Saimonui, savo gyvenimo draugui, kurio su mumis jau nebėra. Jis parodė man, kas yra tikroji drąsa. Ir galiausiai noriu išreikšti dėkingumą grupei draugų ir kolegų, kurie mielai perskaitė knygos rankraštį. Aš ypač vertinu jų indėlį, nes jie jau buvo susipažinę su idėjomis ir metodais, su didžiausiu vargu mano išguldytais popieriuje. Neįkainojamas indėlis yra ir šių žmonių: Maiklo Baigreivo, Nensės Dan, Vanesos In, Barbaros Maknali, Šeron O’Konor ir Marijos Sempl.

Filas Štucas

Žmonės, kuriems noriu padėkoti širdingiausiai iš visų, yra knygos bendraautoris ir draugas Filas Štucas ir mano žmona Džudė Vait. Be jųdviejų aš nebūčiau jos parašęs. Filas išties yra labiausiai apdovanota asmenybė, kokią esu sutikęs. Jis žvelgė į pačią daiktų esmę išmintingai, taip giliai, kad buvau tikras, jog sugebės atsakyti į visus mano klausimus, ir jo įžvalgūs atsakymai visuomet apstulbindavo, kartu jie spinduliavo didžiulį entuziazmą ir šilumą. Lygiai taip pat man sunku rasti padėkos žodžių savo žmonai. Ji visada buvo ir yra ištikima mano bendražygė, kurios parama niekada nesuabejojau, myliu ją visa širdimi.

Taip pat noriu padėkoti mano (suaugusiems) vaikams Hanai ir Džesiui. Jų pagalba – nuo tam tikrų pastabų knygai iki nuoširdžios meilės ir geros valios apskritai – man reiškia visą pasaulį. Džesis ypač susidomėjo daug platesniu metodų taikymu – poveikiu visuomenei ir paskatino šį aspektą aprašyti.

Daugybė draugų – Džeinė Garnet, Vanesa In, Stivas Kivelsonas, Stivas Motenko, Alison ir Deividas Vaitai – nuoširdžiai palaikė mane. Dėkoju už jūsų nepalaužiamą tikėjimą manimi net tada, kai aš pats savimi nebetikėdavau.

Ir galiausiai noriu padėkoti savo pacientams. Nebuvo dienos, kad nesijausčiau pagerbtas ir didžiai nuolankus bei dėkingas už tai, kad patikėjote man save. Ryšiai, mūsų seansų metu užsimezgę tarp manęs ir kiekvieno iš jūsų, yra vieni stipriausių mano gyvenime. Ačiū jums už tai, kad patikėjote man slapčiausias savo širdies kerteles. Ir ačiū už tą akivaizdžią pagalbą, be kurios ši knyga vargu ar būtų pasirodžiusi.

Baris Michelsas

Mes abu dėkojame Ivonai Viš už pagalbą tvarkant nesuskaičiuojamą daugybę smulkmenų, susijusių su šia knyga. Jos stropumas, toliaregiškumas ir atidumas išgelbėjo mus begalę kartų. Taip pat dėkojame Maiklui Džendleriui ir Džeisonui Slounui, tik jų dėka sudėtingą derybų procesą baigėme neprarasdami mandagumo ir teisingumo. Be jų patirties ir nuojautos mums būtų reikėję kreiptis į psichoterapeutą. Leidykla „Random House“ buvo labai dosni: skyrė mums laiko ir lėšų, suteikė mūsų knygai nuostabų prieglobstį. Mūsų redaktorė Džulė Grau – viena iš geriausių, ji tikra profesionalė ir kartu tolerantiška, pajutome, kad ji iš karto perprato būsimos knygos esmę. Iš Teresos Zoro ir Sanju Dilon ir visos jų komandos sulaukėme neįtikėtinos pagalbos, susijusios su atsiliepimais, šie žmonės visu kuo padėjo mums įgyvendinti šį projektą.

Taip pat norime padėkoti savo agentei Dženiferei Rudolf Volš. Pačią pirmą dieną supratome, jog sutikome artimą sielą. Ji iškart suvokė, ką mes norime pasakyti, kokie mūsų tikslai ir vertybės, ir ėmėsi remti mūsų projektą su nenuilstama energija ir neišsemiamais gebėjimais. Ir mes niekada nebūtume susitikę su Džule Grau ar Dženifere Volš, jei Deina Gudjer, nepaprastai talentinga žurnalistė, nebūtų nusprendusi apie mūsų darbą parašyti „New Yorker“. Ji stengėsi rašyti ypač atidžiai ir su pagarba, už tai būsime jai dėkingi visą gyvenimą.

Filas Štucas ir Baris Michelsas

APIE AUTORIUS

FILAS ŠTUCAS baigė Niujorko miesto universiteto koledžą, vėliau Niujorko universitete įgijo medicinos daktaro laipsnį. Dirbo kalėjimo psichiatru pagrindiniame Niujorko kalėjimų komplekse Rikerso saloje, paskui užsiiminėjo privačia praktika Niujorke, o nuo 1982 metų Los Andžele.

BARIS MICHELSAS Harvarde įgijo humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį, vėliau teisininko išsilavinimą Berklio universitete Kalifornijoje ir socialinių mokslų magistro laipsnį Pietų Kalifornijos universitete. Verčiasi privačia psichoterapeuto praktika nuo 1986 metų.