Tačiau mūsų visuomenės dvasia nėra sveika. Mes praradome tikėjimą savo ateitimi, nesame atviri naujoms idėjoms, nemėgstame rizikuoti, nenorime leisti ar skolinti pinigų. Praradome tikėjimą bendruomene, o su juo – tarpusavio ryšio pojūtį. Kiekvienas žmogus gyvena sau, neprisiimdamas atsakomybės už visuomenę kaip visumą.
Kada kiekvienas jaučiasi atsakingas tik už savo paties gerovę, civilizacija supūva iš vidaus ir galiausiai žlunga. Ryškiausias to pavyzdys – Romos imperijos žlugimas. Štai kaip tai aprašė žymus Amerikos istorikas Luisas Mamfordas:
„Visi siekė saugumo, niekas neprisiėmė atsakomybės. Ko iš tikrųjų trūko daug anksčiau iki barbarų antpuolių... daug anksčiau iki ekonominio nuopuolio... tai vidinės energijos. Romos gyvenimas tuo metu buvo tik apgailėtina gyvenimo imitacija... Saugumas buvo pagrindinis šūkis – tarsi gyvenimas būtų žinojęs kokį kitą stabilumą nei per nuolatinius pokyčius, ar kokią kitą saugumo formą, išskyrus nuolatinį ryžtą rizikuoti.“
Ką L. Mamfordas pavadino vidine energija, mes apibrėžėme kaip visuomenės dvasią. Tai varomoji jėga, kuri suteikia visuomenei gyvybės ir ragina drąsiai žengti į ateitį.
Mūsų dvasia buvo stipri, pakankamai stipri, kad laimėtume Antrąjį pasaulinį karą net po dešimtmetį trukusios Didžiosios ekonominės krizės. Tą stiprybę davė įsipareigojimas tų žmonių, kuriuos mes vadiname didžiąja karta. Ir visiškai pelnytai. Jų didybė buvo tai, kad jie turėjo jėgų paaukoti savo asmeninę gerovę dėl aukštesnės gerovės ir sumokėjo už tai pačią didžiausią kainą.
Mes esame pajėgūs atlikti tokius pat didžius žygdarbius kaip jie. Tačiau negalime pasikliauti pasauliniu karu ar kokiu kitu išoriniu įvykiu, kad atskleistume savo stiprybę. Kaip jau aiškinome, dabar evoliucija reikalauja atiduoti geriausią dalį savęs ne dėl to, kad išorinis įvykis verčia mus taip pasielgti, bet todėl, kad tai pasirenkame patys, laisva valia .
Laisva valia turi prasidėti nuo individo. Tačiau ar gali vieno žmogaus dvasinis gyvybingumas paveikti likusią visuomenę? Taip, gali, ir ne tik – tik šis vienintelis veiksnys yra pajėgus tai padaryti . Aukštesnės jėgos visados buvo, yra ir bus, ir tai svarbiausias dalykas norint, kad visuomenė klestėtų. Tačiau anksčiau tarp jų ir žmogaus nuolat kas nors įsiterpdavo: Bažnyčia, dvasiniai lyderiai, šventos ceremonijos ir apeigos, tradiciniai ryšiai, kur nedalyvaudavo eilinis žmogus. Dabar evoliucija kelia sąlygą: aukštesnės jėgos gali patekti į visuomenę tik per individą. Štai kodėl tradiciniai ryšiai – su sava korupcija, sąstingiu ar neprieinamumu – praranda įtaką. Kol individai neperims šios misijos, mes būsime visuomenė, stokojanti tikėjimo ir tikslo.
Kad įgaliojimus perimtų individai, reikia revoliucijos, tačiau revoliucijų tikslas – kovoti prieš išorinius engėjus. Dabar priešas vidinis, jis nukreipia kiekvieno tikėjimo sistemą prieš save patį. Šis priešas, pasitelkęs mokslą, mėgina įrodyti kai kuriems iš mūsų, kad aukštesnių jėgų nėra, vadinasi, niekas mums nepadės. Kitiems jis aiškina, kad aukštesnės jėgos egzistuoja, tačiau atkakliai teigia, jog su jomis susijungti galime tik nustoję mąstyti ir perėmę kokio nors išorinio autoriteto pažiūras.
Tikimasi, kad nugalėsime šį vidinį priešą. Tačiau reikia savų ginklų, kurie padėtų susijungti su aukštesnėmis jėgomis neaukojant laisvės. Jūs jau naudojote juos savo reikmėms nesuvokdami jų galios paveikti visą visuomenę. Šie ginklai – tai mūsų knygoje aprašyti metodai.
Kiekvieną kartą, kai pritaikote metodą ir pabudinate aukštesnes jėgas dirbti jūsų labui, atveriate joms kelią į visą visuomenę. Kada tai suvoksite, svarbiausios jums bus jūsų problemos. Galvodami apie jas, pamiršite save ir imsite mąstyti apie visą žmoniją. Metodai įtrauks jus į tylią revoliuciją – kūrėjų revoliuciją. Tik kūrėjas – keisdamasis pats – gali patenkinti evoliucijos reikalavimą keisti visuomenę.
Koks jausmas būti šios revoliucijos dalimi? Netrukus sužinosite. Kituose penkiuose skyreliuose jūs taikysite metodus, kad pažadintumėte aukštesnes jėgas savo problemoms spręsti. Mes parodysime, kaip tai darant patirti, kokį poveikį šios aukštesnės jėgos gali turėti visai visuomenei.
TYLIOS REVOLIUCIJOS GINKLAI
Priešingo noro metodas
Sveika dvasia jaučiasi užtikrinta tinkamai pasitikti ateitį. Nors tiksliai žinoti, kas bus, neįmanoma, vis tiek ateityje laukia daugiau ar mažiau skausmo. Mūsų atveju skausmas beveik visuomet reikš tam tikrą ekonominę (ir galimai fizinę) grėsmę jūsų gerovei, sudėtingus pasirinkimus, kolektyvinius pasiaukojimus. Nė viena visuomenė nepasieks savo tikslų, kol nebus pasirengusi stoti akis į akį su šiomis negandomis.
Gebėjimas drąsiai pasitikti skausmą priklauso nuo judėjimo į priekį jėgos. Mes kalbėjome apie ją antrame skyriuje. Tai jėga, kuri leidžia individui gyventi visavertį gyvenimą ir įgyvendinti savo galimybes, nes jis nebijo skausmo. Gebėjimas judėti pirmyn į savo ateitį ne mažiau svarbus ir visuomenei.
Jei individas liaujasi žengęs į priekį, jį apima sąstingis. Tas pats atsitinka ir visuomenei. Jos nariai nebenori matyti tikrovės ir kolektyviai užsidarę komforto zonoje guodžia save svajonėmis, kad nieko nepaaukoję gali gauti viską, ko nori. Pavyzdžiui, vartotojų visuomenė užstato bankams savo ateitį, kad įsigytų daiktų, kurių kitaip neįstengtų turėti.
Kada nėra judėjimo į priekį jėgos, visuomenė išklysta iš tikrojo kelio. Vietoj tikrų troškimų mums lieka tušti, beprasmiai šūkiai, ir mūsų idėjos miršta.
Mūsų lyderiai negali padėti. Jie nori, kad tikėtume, jog mums nereikia stoti akistaton su tikrove – tuomet jų darbas lengvesnis. Taigi jie mums meluoja. Tačiau prieš pradėdami juos kaltinti, prisiminkite, kad tam tikra prasme jie panašūs į mus: irgi negali pakęsti skausmo. Negalime tikėtis, kad jie džiaugdamiesi priims skausmingą tiesą, kol neįrodysime, jog ketiname susigrumti su tiesa patys.
Antro skyriaus metodas moko nebijoti skausmo. Mes pavadinome jį priešingo noro metodu. Šis metodas pažadina galingą jėgą, ir ji padeda įveikti įprastą skausmo baimę, pastūmėja jus žengti į priekį. Nešami šios jėgos jūs nesustabdomi. Kada taikydami metodą priverčiate save judėti, tai paveikia ne tik jūsų gyvenimą. Dauguma žmonių niekada nepalieka savo komforto zonos, todėl tie, kurie iš jos išsiveržia, daro teigiamą įtaką visiems kitiems. Judėdami į priekį ilgainiui pastebėsite teigiamą savo poveikį jus supantiems žmonėms. Kai jie mato ir jaučia, kad jūs pasikeitėte ir galite tai, ko negalėjote anksčiau, kitaip ima suvokti ir savo galimybes. Taip keičiama visuomenės dvasia.
Pabandykime įsivaizduoti, kaip tai vyksta.
Užsimerkite ir pradėkite taikyti priešingo noro metodą, nukreiptą į tai, ko paprastai vengiate. Pajuskite, kaip pradedate judėti pirmyn. Dabar išvyskite aplinkinius, įkvėptus jūsų judėjimo į priekį ir taikančius metodą, kad įveiktų savo problemas. Pamatykite milijonus žmonių, nebijančių skausmo ir dėl to judančius pirmyn savo gyvenimo keliu. Kaip skiriasi jūsų įsivaizduojama visuomenė nuo tos, kokia yra dabar?
Kada milijonai individų liausis bijoję ir pradės judėti į priekį, nebus tokių socialinių problemų, kurių jie negalėtų išspręsti. Tik visuomenė, nevengianti skausmo, parodys kelią visam likusiam pasauliui.
Gyvybingos meilės metodas
Sveika dvasia formuoja teigiamą požiūrį į ateitį ir nuolat stengiasi tokią ateitį kurti. Tai reikalauja atvirumo naujoms idėjoms, naujų būdų problemoms spręsti. Jei aplinkybės tokios, kad naujos idėjos neišgirstamos ar neteisingai suvokiamos, visuomenės dvasia ima nykti.
Читать дальше