Мартин Ингвар - Kontroliuokite svorį mintimis

Jei senatvės sulauksite turėdami daug antsvorio, anksčiau ar vėliau judėti pasidarys per sunku. Juk klubai nelinkę tarnauti visą gyvenimą, ypač jei tampote antsvorį. Klubų sąnarių ir kelių artrozė vyresniems antsvorio turintiems žmonėms kelia daug kančių ir labai silpnina sveikatą. Kas neatsimena buvusio premjero Görano Perssono krypuojančios eisenos ir šypsenos pro sukąstus dantis atliekant oficialias pareigas? Siekiant sumažinti komplikacijų riziką šiandien dažnai reikalaujama, kad pacientas sublogtų prieš darant, pavyzdžiui, klubo sąnario operaciją. Tokiais atvejais itin svarbu sėkmė – ir tada aplinkinių žmonių parama gali daug ką lemti.

Gerai, kad yra daugybė įvairių treniruoklių ir taip galite išsijudinti, pasiekti reikiamą formą neapkraudami skaudamų sąnarių. Įdomiausia, kad daugeliui žmonių sąnarių skausmai sumažėja pagerėjus bendrai organizmo būklei. Paskui kuo greičiau turite didinti krūvį kasdien vaikščiodami.

Fizinis aktyvumas taip pat labai gerai skatina virškinti. Tada galėsite atsisakyti vidurius laisvinančių vaistų, kurie irgi pasižymi šalutiniu poveikiu.

Žmogui senstant silpsta ir uoslė. Todėl maistas ima mažiau dominti, be to, jis ir prasčiau sukramtomas. Valgiaraštis ilgainiui gali gerokai suvienodėti ir tapti nenaudingas. Toks smegenų atlygio sistemos stimulo praradimas, regis, žmogų gali pastūmėti į depresiją (Slotkin ir kt., 1999). Tuomet dar svarbiau maistu skatinti džiaugtis gyvenimu. Tačiau nereikia trikdyti atlygio sistemos vartojant per daug cukraus.

Panašiai kaip uoslė, bėgant metams kinta ir insulino atsakas, vis įprastesnis darosi II tipo cukrinis diabetas. Tada iki pat galo turite būti fiziškai aktyvūs ir taisyklingai maitintis. Yra vaistų nuo padidėjusio cukraus kiekio kraujyje, bet jie pasižymi šalutiniu poveikiu. Pakeistas gyvenimo būdas daugeliu atvejų gali ne mažiau padėti kontroliuojant cukraus kiekį ( Wing ir Marquez , 2008). Be to, jums pasitaisys nuotaika ir atsiras daugiau jėgų. Uždegiminės sistemos irgi menkiau prisidės, todėl ne taip varginsite imunitetą.

Yra daugybė gudrybių, kaip maistą padaryti įdomesnį ir keliantį apetitą. Iš tikrųjų pageidautina, kad sukauptos žinios ir kūrybingumas būtų pritaikyti sveikatos apsaugos ir senelių priežiūros įstaigose (Ingvar, 1976).

Turėti per mažai svorio seniems žmonėms taip pat negerai. Apvaloki senukai gyvena ilgiau nei liesi kaip šaukštas. Tuo atveju reikia irgi vadovautis glikeminiu indeksu, tik priešinga kryptimi:

• Pradėti valgyti išgeriant stiklinę saldaus gėrimo arba vyno.

• Žiūrėti, kad valgis būtų patrauklios konsistencijos ir skonio.

• Iš pradžių nesuvalgyti visų riebalų, antraip greičiau juntamas sotumas.

• Nešykštėti kalorijų.

• Nesidėti į lėkštę per didelių porcijų, tik po trupučiuką. Matydami lėkštėje daug maisto pasijuntate sotūs.

• Valgyti maloniai ir nejaučiant įtampos.

• Nevengti vaisių ir saldumynų, bet nevartoti jų likus dviem valandoms iki pietų ar vakarienės.

• Pradėti valgyti alkaniems.

• Valgyti tiek laiko, kiek reikia.

• Pasišildyti maistą, jei bevalgant atšąla.

Džiaukitės aktyviu gyvenimu!Jums nereikia šokti visą naktį, bet „truputis geriau nei nieko“ ir tai ypač svarbu senstant. Tinka viskas: dailidžiauti, nerti vąšeliu, žaisti kamuoliu, buriuoti, keliauti, skalbti, grėbti, pjauti žolę, žaisti boulingą, pirkti, plaukti – visu kūnu ar tik jo dalimi. Tai geriausiai stiprina judėjimo aparatą, imunitetą, atsparumą širdies ir kraujagyslių ligoms, demencijai ir depresijai.

Geras valgis ir judėjimas taip pat mažina riziką susirgti dviem įprasčiausiomis vėžio formomis. Rizika susirgti krūties vėžiu padidėja po menopauzės, ypač jei turite antsvorio. Judėjimas gali ir apsaugoti nuo šios ligos, ir sumažinti atkryčio riziką toms, kurios jau serga (Ballard-Barbash, 2009).

Sveikas gyvenimo būdas vengiant antsvorio ir pakankamai judant šiandien taip pat yra vienintelis svarbus patarimas norintiems sumažinti riziką sirgti prostatos vėžiu ( Jayachandran ir Fredland , 2008). Jei vis dėlto susirgote ir turite operuotis, komplikacijų rizika bus mažesnė, jei nenešiosite didžiulio pilvo.

16 S K Y R I U S

Kodėl turime rūpintis

Kai kalbame apie gero gyvenimo ligas, JAV pirmauja kaip gąsdinantis pavyzdys, nors ir Didžioji Britanija jas vejasi. Mitybos kultūra, kuriai būdinga blynų kalnas su klevų sirupu, automobilio padangos dydžio picos, itin dideli mėsainiai ir litriniai limonado puodeliai, nutukino 30 procentų gyventojų. Jei neįvyks permainų, 2030 metais 50 procentų JAV gyventojų bus nutukę (Wang ir kt., 2008).14

Kaip ir Švedijoje, vienas nutukimo rizikos veiksnių yra ekonominės sąlygos. Kadangi po pajamų eina lytis ir etniškumas, rizika didžiausia, jei esate afroamerikietė. Į šią grupę patenka kone visi asmenys, nutukę per dvidešimt metų.

Šiandien idealas yra kitoks nei prieš 200 metų, kai antsvoris buvo turto ženklas. Dabar antsvoris įprastesnis menko išsilavinimo ir nedideles pajamas gaunantiems suaugusiesiems, ypač jų vaikams. Smarkus nutukusių vaikų daugėjimas kelia itin skaudžių tautos sveikatos padarinių. Kuo ilgiau tampomi pertekliniai kilogramai, tuo ilgiau pasireiškia neigiamas poveikis sąnariams ir kraujagyslėms. Kartu padidėja ir rizika susirgti chroniškomis ligomis. JAV vaikai yra viena iš gyventojų kategorijų, kurioje labiausiai daugėja nutukėlių. Švedija vis dar atsilieka, bet pastaraisiais metais daugėjimas kėlė nerimą, nors dabar galbūt jis lėtesnis. Šiandien per daug svorio turi kas šeštas švedų vaikas (Sjoberg ir kt., 2008).

II tipo cukrinis diabetas dabar yra gero gyvenimo liga. Ji tuo daugiau žalos padaro, kuo anksčiau prasideda. Kadaise ši liga buvo vadinama senatviniu cukriniu diabetu, bet šis pavadinimas tapo netinkamas, kai pasirodė, kad ja suserga vis daugiau paauglių ir vaikų. JAV manoma, kad iki 45 procentų visų naujai vaikams iki 18 metų nustatytų cukrinio diabeto atvejų tenka II tipui (Peterson ir kt., 2007). Švedijoje šio lygio dar nepasiekėme.

Baikeriai labai dideliais pilvais ir išsipūtusiomis rankomis itin mėgsta marškinėlius su šūkiu: „Šį kūną suformavo alus ir bandelės.“ Tekstas galėtų skambėti ir taip: „Aš esu riedantis rizikos veiksnys.“

Kad antsvoris ir riebalai jų nešiotojams sukelia kaskadą blogų padarinių, rodo gąsdinantys itin specialios amerikiečių grupės – Niujorko valstijos Bafalo miesto policininkų korpuso – tyrimai. Jų KMI vidurkis yra apie 30, tai reiškia, kad vienam asmeniui vidutiniškai tenka apie 25 kilogramus antsvorio. Palyginkite šį skaičių su 15 kilogramų kroviniu, kokį paprastai nešioja dauguma kalnų turistų! Nemaža dalis policininkų serga II tipo cukriniu diabetu, daugumos per didelis kraujospūdis, visiems sutrikęs nakties miegas su trūkinėjančiu kvėpavimu, daugeliui nustatyti liūdesys ir depresija (Luenda ir kt., 2008).

Antsvoris, kaip matėme, pasirodė esąs daugelio skirtingų vėžio formų, tarp jų ir krūties, rizikos veiksnys. Be to, manoma, kad yra didelio antsvorio ir sumažėjusio vaisingumo ryšys. Vienas iš mechanizmų, galinčių slypėti už šio reiškinio, yra nutukimo poveikis kepenims. Jis sutrikdo lytinių hormonų pusiausvyrą, todėl sunkiau pastoti (Eden, 2003).

Anė Kristinė ir Tomas mėgino susilaukti vaikų pustrečių metų, kol pagaliau jiems pavyko. „Mes padarėme šešis nėštumo testus, kad įsitikintume, jog tai tiesa!“ Kažkur jie buvo girdėję, kad antsvoris mažina tikimybę pastoti. „Bet tik atlikę vaisingumo tyrimą gavome aiškų atsakymą, kad kitų problemų nėra. Tai mus paskatino mesti svorį.“