Мартин Ингвар - Kontroliuokite svorį mintimis

Svoris paauglystėje

Vaikas gali vartoti daug cukraus ir kitų trumpųjų grandinių angliavandenių ir jo svoris galbūt pastebimai nekis tol, kol didesnę dienos dalį daug judės. Tačiau jei pagal tą patį modelį jis maitinsis imdamas bręsti, gali labai greitai užsikrauti antsvorio. Sunku tokią naštą tampytis audringu laikotarpiu su visais jo ieškojimais, nuovargiu, pasidygėjimais ir nuotaikos svyravimais. Šis laikas nelengvas išbandymas ir daugeliui tėvų. Kaip įsikišti į paauglio gyvenimą jo neprovokuojant? Nenorime tvirtinti, kad penkiolikmečiui neįmanoma padėti keisti kursą, vis dėlto lengviau tai padarysite, jei pradėsite, kai jūsų vaikui bus penkeri.

Miego, tokio svarbaus medžiagų apykaitai, paauglystėje dažnai ima trūkti. Apskritai mes mažiau miegame nei vos prieš keletą dešimtmečių, bet daugeliui vaikų ir jaunuolių miego trukmė itin susitraukė. Šiandien vaikų miegą vagia ne tik nerimas ir įtampa, bet ir tokios įdomybės kaip televizija, kompiuteriniai žaidimai. Nieko negerina ir tai, kad mokykla išverčia juos iš lovų jau septintą valandą ryte. Dauguma vaikų nesuvokia, kad mokykloje susiduriama su gyvenimo iššūkiu, ir dažnai stokoja toliaregiško tikslo užsibrėžimo jausmo. Tuomet už kampo tyko pasidygėjimas ir čia pat gali pasigydyti atlygio sistemą cukrumi, kompiuteriniais žaidimais.

Siaubo scenarijus prasideda, kai paaugliai ar paauglės peršoka pusryčius, priešpiet suvalgo saldumynų, paknibinėja pietus, po jų vėl suvalgo saldumynų, parėję namo susikemša šešis sumuštinius ir nevakarieniauja, – nes nėra alkani! Smarkiai šokinėjanti cukraus kreivė kartu su visais jausmus stiprinančiais brendimo hormonais duoda pašėlusį poveikį.

Tiek vaikų, tiek jaunuolių funkcionavimo visą dieną raktas yra pusryčiai. Jiems nereikia daug prisikimšti, bet būtina suvalgyti kokio nors protingai pasaldinto maisto. Tai ypač svarbu, jei vaikas jau turi antsvorio. Antraip per pietų pertrauką atlygio sistema visa gerkle reikalaus šokoladuko ar limonado.

Pareikalaukite, kad mokykloje nebūtų limonado automato ir nesiūlytų saldumynų. Prieinamumas svarbus veiksnys net namie: jei yra vaisių, didesnė tikimybė, kad vaikas juos valgys. Jei yra bananas ir apelsinas, vaikas valgys bananą, nes jį lengviau nusilupti. Jei šaldiklyje yra žuvų ir jų pirštelių, vaikas išsiims pirštelius, nes juos lengviau „pagaminti“. Kaip vienas iš tėvų galite daug pasiekti visą laiką šalindami patogiausią ir prasčiausią „mitybos grandinės“ alternatyvą.

Su paaugliais kalbėtis apie mitybą nelengva. Jiems įprastas nesveikas domėjimasis savo kūnu. Vis daugiau paauglių serga anoreksija arba bulimija, mergaitės dažniau už berniukus. Dabar gydymas duoda gerų rezultatų. Gali atrodyti paradoksalu, bet iš tikrųjų patarimai tėvams, turintiems per daug sveriančių vaikų, panašūs į tuos, kurie duodami mėginant susitvarkyti su valgymo sutrikimais. Reikia palaikyti stabilų kraujo cukraus kreivės lygį, pakankamai judėti ir rinktis tinkamą maistą.

Keturiolikmetės Emos tėvai buvo išsigandę, kai jų bręstanti duktė ėmė vis labiau storėti per pilvą. Tuo metu jie patys keitė gyvenimo būdą ir staiga suprato, kokius blogus įpročius įtvirtino savo dukteriai. Kol tėvai metė kilogramus bėgiodami ristele, Ema toliau „išaugdavo“ savo drabužius. Gerokai sublogusiai mamai atrodė, kad jai pasidarė dar sunkiau kalbėtis su Ema apie tai, kaip ir ką duktė valgo ir kodėl visiškai nejuda.

„Pernai semestro pradžioje buvo labai aišku, kad jos dienos bėga medžiojant cukrų. Mes gyvenome vasarnamyje, per keletą mylių iki artimiausio kiosko ir picerijos. Jai teko valgyti tai, ką nusipirkdavome. Pamačius, kad tarp mūsų pirkinių nėra produktų, reikalingų tortui, bandelėms, blynams kepti, ir net paprasčiausių makaronų, mergaitę apimdavo neviltis. Pavyzdžiui, ji valgė pernykštes razinas, atrastas spintelėje. Jai baisiai pagedo nuotaika. Bemaž atrodė, kad gyvename su alkoholike, – pasakoja Emos tėtė. – Pirmąsias savaites turėjome kovoti, bet paskui ji nurimo. Ema liovėsi įkyriai galvojusi vis apie tą patį, tapo nebe tokia tingia surūgėle, o iš tikrųjų linksmesne mergaite.“

Tam, kas patiria malonumą nuo cukraus, mieste pilna pagundų, bet Emos tėvams atrodo, kad ji tarytum geriau joms atsispiria: „Dabar jai aiškiai lengviau judėti, ji dviračiu nuvažiuoja į mokyklą ir pas drauges, kartą per savaitę eina šokti. Šiaip ar taip, rytais valgo jogurtą su javų dribsniais ir kiek anksčiau atsigula, bent jau kelis vakarus per savaitę.“

Kaip vienam iš tėvų, auginančių antsvorio turintį vaiką, jums reikėtų gerai pamąstyti, kaip pasiekti rezultatą. Paaugliams pilvai dažniausiai užauga dėl bendrų šeimos įpročių ir lengvai prieinamo blogo maisto. Kaip žinoma, vaikai ir jaunuoliai ne visada elgiasi taip, kaip jiems liepiama. Jie mieliau mėgdžioja mus, suaugusiuosius, vyresnius brolius ir seseris, savo dievaičius. Jei mėginsite pakeisti savo vaiko mitybos įpročius nepateikdami gero pavyzdžio, jo ar jos smegenys pasakys „ne“. Jūs negalite nusipirkti šokolado manydami, kad vaikas jo neras. Jūs negalite užsisakyti į namus picos ir penktadienio vakare leisti lietis vynui bei tuo pat metu sakyti „ne“ dideliems plastikiniams vaikų limonado buteliams, milžiniškiems bulvių traškučių pakams.

Prisiliesti prie korumpuotos savo paauglio atlygio sistemos galbūt dar didesnis iššūkis, nei reabilituoti savąją. Geriausiai padėsite paaugliui mėgindami perlaužti blogio ratą: šokinėjančią kraujo cukraus kreivę, judėjimo stoką, sotumo signalizacijos klaidas ir rezistenciją insulinui ( Mietus-Snyder ir Lustig , 2008).

Vaikai elgiasi kaip jūs – ne taip, kaip jiems liepiate!

Pasirūpinkite, kad jūsų vaikas sočiai papusryčiautų valgydamas visadalių grūdų dribsnius arba skaidulingą duoną. Išmeskite iš virtuvės atsargų patogiausias ir prasčiausias „mitybos grandinės“ alternatyvas. Pasidomėkite, ką vaikai valgo mokykloje, pavyzdžiui, ar valgykloje yra salotų.

Pamėginkite su vaikais atlikti eksperimentą – išmesti iš maisto cukrų ir dvi savaites per dieną nueiti ne mažiau kaip 10 000 žingsnių. Kuo anksčiau užsiimsite vaikų įpročiais, tuo lengviau juos pakeisite. Bet neužmirškite, jog gali prireikti mažos gudrybės, kad vaikas persiristų per slenkstį.

Prisiminkite, kad svoris ir sveikata priklauso ne tik nuo maisto ir judėjimo. Ar jūsų vaikas užtektinai miega? Ar jis (ji) šeimoje ir / arba mokykloje nepatiria ilgalaikės įtampos? Ar galite kaip nors padėti?

Jeigu jūsų vaikas turi didelių svorio problemų, kreipkitės pagalbos į profesionalus. Jūsų rajono vaikų priežiūros ir globos centrai žinos, kur reikia kreiptis.

15 S K Y R I U S

Tinkamiausias pagyvenusių žmonių svoris

Daugėja antsvorio turinčių pagyvenusių žmonių. Kadangi medžiagų apykaita senstant lėtėja, laikydamiesi įpročių jie kasmet priauga keletą šimtų gramų. Senų žmonių nutukimas susijęs su smukusia gyvenimo kokybe ir įvairiomis ligomis ( Hauser ir Neumann , 2005). Jis ne taip dažnai kaip jaunų žmonių baigiasi ankstyva mirtimi, bet vis tiek kelia tokių pat nepatogumų. Nėra priežasčių, dėl kurių senyviems žmonėms būtų pavojinga mažinti antsvorį, bet dažnai jiems rekomenduojama elgtis atsargiai. Kadangi seni žmonės prasčiau pakelia vaistus nei jauni, vartodami įvairias liesėjimo priemones jie patiria daugiau ir sunkesnių šalutinių poveikių. Taip pat tokiems žmonėms pavojingiau atlikti svorio mažinimo operacijas. Tačiau jiems, kaip ir jauniems žmonėms, patariama daugiau judėti ir taisyklingai maitintis (Chapman, 2008).

Senstant silpnėja rezervinė organizmo apsauga. Todėl svarbiau gyventi gerai ir tausoti savo kūną. Vadinasi, būtina palaikyti fizinį aktyvumą kone bet kuria kaina. Fizinis aktyvumas išsaugo ir sustiprina pusiausvyrą, teigiamai veikia griaučių mineralus, raumenis, širdies veiklą ir visuomeninius santykius. Kol įstengiate aktyviai džiaugtis gyvenimu, galite ir daugmaž savarankiškai gyventi.