Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Jei su sunkiai sukalbamu žmogumi elgsimės ramiai ir su meile, dažnai išvysime žmogišką stebuklą: pamatysime, kaip keičiasi jo požiūris ir elgesys, sunkiai sukalbamas žmogus suminkštėja, šviesėja jo asmenybė. Be to, mes, taip elgdamiesi, išlaikome savo asmeninį bei emocinį vientisumą. Jaučiamės gerai. Neabejojame, kad už vidinio ir išorinio pasaulio įvykius atsakome tik mes patys.

Paprastas klausimas

Prieš kelerius metus Amerikoje pasirodė ir labai išpopuliarėjo knyga Jo pėdomis ( In His Steps ). Ji pasakoja apie mažą Amerikos miestelį, kuriame visi ėmė gyventi vadovaudamiesi aukščiausiomis jiems žinomomis vertybėmis. Prieš ką nors sakydamas ar darydamas kiekvienas miestelio gyventojas užduodavo sau tokį klausimą: „Ką mano vietoj darytų Jėzus?"

Kitaip tariant, ką šioje situacijoje darytų tikrai sąžiningas, tikrai geras, tikrai mylintis, tikrai kantrus, visus užjaučiantis ir išties išmintingas žmogus?

Tai buvo puikus pasakojimas. Įveikę iš pradžių iškilusias bėdas (nes vis būdavo ne taip suprasti), visi miestelyje tapo ramūs ir laimingi, netgi turtingesni, nes jiems pradėjo geriau sektis verslas. Visame miestelyje įsiviešpatavo džiaugsmas, laimė bei ramybė.

Pakeiskime savo pasaulį

Pasaulio pakeisti negalime, bet galime jam padovanoti vieną geresnį žmogų – save . Galime tobulėti, tapti sektinu pavyzdžiu, etalonu kitiems. Galime drausminti save ir išgyvendinti iš savo elgesio visą negatyvumą. Mes kiekvienoje situacijoje, kad ir kokia ji būtų, galime elgtis vedami meilės.

Kad protas liktų ramus ir apie aplinkinius mąstytume teigiamai, galime taikyti kognityvinės kontrolės metodą. Galime numaldyti pyktį, jei apie savo tariamus ar tikrus skriaudėjus galvosime su meile. Pamirškime skriaudas ir tarkime sau: „Telaimina jį Dievas!" arba „Telaimina ją Dievas!" Taip žengsime dar vieną žingsnį savo asmeninio tobulėjimo keliu.

Gyvenimo tikslas

„Kad ir ką pelnytum, pelnyk meilę."Visa, ką esame kada nors skaitę apie gyvenimo prasmę bei tikslą, grąžina mus prie minties apie meilės svarbą. Visa kas, ko imamės, kad labiau save mylėtume ir gerbtume, padeda karščiau mylėti kitus. Kaskart, kai padarome ar pasakome ką nors gera ar su meile kitam žmogui, pamilstame labiau ir save. Veiksmas abipusis. Viena sukuria kita.

Kiekvienas meilės įkvėptas poelgis daro pasaulį geresnį. Jis kelia gyvenimo kokybę – ir mūsų, ir kitų žmonių. Pereiname į angelų pusę. Mūsų gyvenimas ima teikti palaimą kitiems – ne tik patys jaučiamės laimingi.

Vienas iš puikiausių kūrinių meilės tema yra airių kilmės amerikiečių rašytojo Emeto Fokso Aukso vartai (Emmet Fox, 1886–1951, The Golden Gate). Daugelį metų ši knyga buvo mano įkvėpimo šaltinis.

Meilė pergali baimę,

Ir begalinę gausybę sunkumų.

Nėra tokios kliūties, kurios neįveiktų meilė;

Tokios ligos, kurios ji neišgydytų;

Tokių durų, kurių neatvertų;

Tokios bedugnės, per kurią ji nepermestų tilto;

Tokios sienos, kurios ji nenugriautų;

Nuodėmės, kurios neišpirktų.

Kad ir kokie bekraščiai skausmai,

Kad ir kokios apniukę padangės,

Kokie klystkeliai ir kokie pavojai, –

Visa ką pergalės didelė meilė.

Jei tik galėčiau taip stipriai mylėti, būčiau stipriausias

Iš stipriausių pasauly.[Vertė Brigita Baranauskaitė]

Jei norime, kad visą mūsų veiklą lydėtų sėkmė ir laimė, privalome išmokti mylėti ir tai daryti kiekviena proga. Tai turi būti toks pat natūralus veiksmas kaip įkvėpimas ir iškvėpimas.

Prieš kelerius metus man pasitaikė sutikti vieną labai mielą moterį, senelę, ir ji papasakojo nuostabią istoriją. Ji sakėsi užaugusi tikrai mylinčių tėvų namuose, jie visuomet mokę ją, taip pat jos brolius bei seseris, kaip svarbu mylėti kiekvieną, kad ir kaip jis elgtųsi.

Motinai mirus, broliai ir seserys susirinko dalytis turto. Ši moteris buvo ištekėjusi už pasiturinčio pramonininko; jos finansiniai poreikiai buvo visiškai patenkinti. Tiesą sakant, iš savo tėvų namų ji tenorėjo vienintelio daikto – dekoratyvinės lėkštės, visą jos vaikystę kabėjusios virš židinio svetainėje. Jei būdavo kilę rūpesčių su kokiu žmogumi, tėvai dažnai parodydavo į lėkštę. Ant lėkštės užrašytu patarimu moteris vadovavosi visą gyvenimą. Ten buvo parašyta:

Gyvenimas vienas, jis greitai praeina;

Išliks vien tik tai, kas daryta su meile.

Jei gyvensime vadovaudamiesi šia nuostabia didžiųjų mylėtojų ir mąstytojų mintimi, tikriausiai niekada daugiau nebesuklysime.

Gyvenimas vienas, jis greitai praeina;

Išliks vien tik tai, kas daryta su meile.

Kai atsigręžę žvilgtelėsime į prabėgusius metus, pamatysime, kad brangiausias turtas yra mintys ir atsiminimai apie žmones, kuriuos mylėjome ir kurie mylėjo mus.

Didžiausios mūsų klaidos, didžiausi apgailestavimai – visa susiję su meile: kad mylėjome mažai ir mažai mylėjo mus.

Meilė yra pradžia ir pabaiga. Mūsų pirmučiausias gyvenimo tikslas – tapti mylinčiu žmogumi. Gyvenimas yra dėmesio mokykla. Tai prioritetų, pasirinkimų reikalas. Gyvenimas yra visa tai, ką susikuriame siekdami savųjų prioritetų ir į ką kreipiame savo dėmesį. Mūsų užduotis – gyventi džiaugsmingai, o tai įmanoma tik pripildžius savo protą meilės, atjautos ir atlaidumo pagimdytų minčių.

Gyvenimas vienas, jis greitai praeina;

Išliks vien tik tai, kas daryta su meile.

Tai amžių paslaptis, visos žmogiškosios didybės pamatas. Tai esminė vertybė, pagrindinis tikrai nepaprastus žmones vienijantis principas. O nuostabiausias dalykas yra tas, kad galime pripildyti gyvenimą meilės tada, kai panorime. Mums rinktis. Ir taip buvo visuomet.

Linkiu jums sėkmės ir laimės. Ir svarbiausia – linkiu jums meilės.

PABAIGA.