Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Tačiau tiesa yra priešinga. Atsiprašę vaiko tik pakurstome jo meilę, sustipriname pagarbą sau. Kai elgiamės netinkamai ir neatsiprašome, vaikas pyksta ir jaučia apmaudą. O mes, tėvai, jo akyse tada menkėjame.

Atsiprašę vaiko išstumdome kaltės ir neigiamų jausmų ledus, kuriuos praeityje įšaldėme savo destruktyvia kritika. Atsiprašę ir pripažinę, kad elgėmės ydingai, išlaisviname vaiką. Žodžių „Atleisk už visa, ką padariau ir pasakiau" poveikis gali būti staigus ir stulbinamas.

Mėnesių mėnesiais ar net metais nepasiekiami, tolimi, susvetimėję su savaisiais gimdytojais vaikai susitaikė bemaž tuoj pat, kai tik jų tėvai sugebėjo sukaupti drąsos, prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti.

Atsiprašę privalome prisižadėti, kad daugiau nekritikuosime. Leiskime vaikams priminti tai kiekvieną kartą, kai tik šį pažadą pamiršime.

Vaikai yra labai lankstūs, jie greit pamiršta pikta. Jiems reikalinga tėvų meilė ir pagarba, šių dalykų jie nori taip nuoširdžiai, kad pasiryžę viską tuoj pat atleisti. Kai vaikas atleidžia, jo širdis ir vėl tampa švari. Vaikas jaučiasi išlaisvintas lygiai taip, kaip išlaisvinamas kalinys. Lygiai taip išsilaisvinę jaučiamės ir mes, tėvai.

Atsiprašę vaikų duodame jiems leidimą pripažinti ir savąsias klaidas. Jiems, priešingai negu daugumai suaugusiųjų, nereikia švaistyti emocinės energijos, nereikia pergalėti savęs – jie geba pripažinti savo klaidas greitai ir nuoširdžiai, ypač tada, kai mato tėvų pavyzdį. Jie, be to, turi suvokti, kad neprivalo būti tobuli ir kad tėvai juos myli tokius, kokie jie yra.

Santykiai su vaikais yra patys tvirčiausi. Jie truks tol, kol būsime gyvi. Jeigu vaikams dovanosime meilę, kantrybę ir supratingumą, atpildą už tai jausime ligi savo dienų pabaigos.

Trumpas apibendrinimas

Pirma, svarbiausias auklėjimo tikslas yra ugdyti save gerbiančius ir savimi pasitikinčius vaikus. Tai nukreips juos laimės ir sėkmės keliu.

Antra, vaikams būtina nuolat jausti besąlyginę tėvų meilę ir pritarimą. Tai yra svarbiausia sveikos asmenybės prielaida. Jeigu šių dalykų jie negauna vaikystėje, visą likusį gyvenimą blaškosi jų ieškodami.

Trečia, kasdien savo vaikams priminkime tiek žodžiais, tiek darbais, kad juos mylime. Žvelkime į juos su meile, negailėkime švelnių prisilietimų, dėmesio ir laiko. Vaikams atiduotas dėmesys ir laikas yra geriausias tėviškos meilės įrodymas

Ketvirta, ugdykime laimėtojus, padėkime jiems ruošti namų darbus, tikėkime, kad jie gali pasiekti viską. Kartokime, kad jais tikime. Branginkime jų nuomonę ir skatinkime juos dalyvauti šeimos gyvenime, išsakyti savo mintis ir išlieti jausmus. Su vaikais elkimės pagarbiai, tuomet jie gerbs patys save.

Penkta, nepamirškime, kad vaikai seka mūsų pavyzdžiu. Sąmoningai ar nesąmoningai jie visą savo gyvenimą sieks būti tokie, kokie buvo jų tėvai. Jeigu su vaikais elgsimės kantriai, meiliai ir pagarbiai, jie užaugę sugebės realizuoti visas savo galimybes. Mažiau norėti iš vaikų negalime.

Praktika

Paklauskime savęs, kaip jaučiausi mūsų vaikai gyvendami su tokiais tėvais, kokie esame mes. Persikelkime į savo vaiko arba vaikų vidų ir įvertinkime save jų akimis. Kokios mūsų teigiamos ir neigiamos savybės? Ką darome gerai ir kas mums sekasi sunkiau? Koks mūsų elgesys menkina vaikų savivertę? Ką šiandien pat galėtume padaryti, kad būtume geresni tėvai?

Duokime tą klausimą vaikams. Paklauskime, koks mūsų elgesys jiems nepriimtinas. Atidžiai išklausykime atsakymų. Nepertraukime, nesiaiškinkime ir nesiteisinkime. Prieš atsakydami padarykime pauzę. Paprašykime, kad vaikas patikslintų savo nuomonę: „Ką turi galvoje?"; „Pavyzdžiui?.."

Perfrazuokime vaiko žodžius ir pakartokime jo teiginius. Paskui imkimės konkrečių veiksmų. Žodžiais, kurių nelydi darbai, netikima.

Tai gali būti svarbiausias mūsų kada nors padarytas sprendimas ir už jį susilauksime nuostabiausio atlygio.

12

MEILĖS GALIA

​Jaunystėje, ​prieš ​išsiruošdamas ​pasižvalgyti ​po ​​pasaulį, ​​​​daug ​​​​​svarsčiau ​apie ​​gyvenimo prasmę. Kodėl esu čia? Koks gyvenimo tikslas? Kokia egzistencijos priežastis? Kas aš esu? Iš kur atsiradau? Kur link judu? Esu tikras, kad šie klausimai vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu kamuoja kiekvieną.

Jau tada, jaunystėje, supratau, kad svarbiausias pasaulyje dalykas yra meilė . Per aštuonerius metus apkeliavau daugiau nei aštuoniasdešimt šalių, dirbau įvairiausius darbus, mokiausi įvairių kalbų, buvau patekęs į visokiausias situacijas ir iš jų išsisukau. Ir vis jutau, kad visa ko pamatas yra meilė.

Mėgstu klausti žmonių, kas, jo ar jos nuomone, yra svarbiausia. Manau, kad iš atsakymo galima spręsti, kiek emociškai žmogus yra subrendęs. Mano supratimu, vienintelis teisingas atsakymas yra žodis „meilė". Šį klausimą esu uždavęs verslo lyderiams, politikams, kitiems žmonėms. Daugelis jų, net ir visiški materialistai, atsakė, kad vis dėlto svarbiau už visa kita yra meilė.

Pirmajame skyriuje sėkmę apibūdinome kaip septynių sudedamųjų dalių derinį. Kiekvieną šių dalių paveikia meilės kiekis, kurį žmogus turi savyje ir kurį skiria likusiai pasaulio daliai.

Viskas priklauso nuo meilės

Mėgaujamės dvasios ramybe tiek, kiek mylime save ir kitus. Turime tiek sveikatos bei energijos, kiek mylime ir priimame save ir kiek atiduodame meilės bei palankumo kitiems. Dažnai meilė iš esmės lemia mūsų finansinių pasiekimų lygį . Visi savo pastangomis iškilę milijonieriai daro tai, ką mėgsta. Kiek mylime save ir savo veiklą, lems, kokius aukštus ir vertus tikslus bei siektinus idealus nusistatysime. Meilė sau padeda save pažinti. Ir pagaliau pasiekiame ir realizuojame savo galimybes tiek, kiek mylime save ir kiek meilės atiduodame pasauliui.

Meilė ir dėsniai

Beveik visa, kas mums nutinka, yra mūsų mąstymo rezultatai. Pakeitę ar pagerinę mąstymo kokybę, drauge pakeičiame bei pageriname ir savo gyvenimo kokybę. Keli iš šioje knygoje aprašytų psichinės veiklos dėsnių yra susiję su meilės fenomenu.

Pavyzdžiui, tikėjimo dėsnis teigia, kad visa kas, kuo nuoširdžiai tikime, tampa mūsų tikrovės dalimi. Jei mylime ir gerbiame save, jei tikime, kad galime nuveikti didžius dalykus, beveik neabejotina, kad pasieksime gerokai daugiau nei savimi abejodami ar netikėdami savo galimybėmis.

Lūkesčių dėsnis teigia, kad visa kas, ko tikimės, tampa savaime išsipildančia pranašyste. Jei iš savęs ir iš kitų tikimės geriausių rezultatų, tai ir turėsime geriausius rezultatus. O jei tikėsimės nesėkmės, tai būtinai nesėkmės ir sulauksime.

Pritraukimo dėsnis sako, kad į savo gyvenimą pritraukiame žmones ir aplinkybes, derančius su mumyse vyraujančiomis mintimis. Kai apie kitus galvojame gerai ir su meile, traukiame prie savęs gerus bei mylinčius žmones. Šie žmonės pripildo mūsų gyvenimus džiaugsmo ir laimės, padeda mums realizuoti savo potencialą.

Atitikimo dėsnis teigia, kad išorinis pasaulis yra mūsų vidinio pasaulio atspindys. Jei žmogaus prigimtis gera, švelni, jo išorinį – santykių, sveikatos ir materialinės sėkmės – pasaulį ženklins gera sveikata, laimė bei gerovė.

Koncentracijos dėsnis skelbia, kad visa tai, į ką sutelkiame dėmesį , auga, gausėja. Jei nuolat galvojame apie meilę, „auginame" meilės kupinus santykius visose gyvenimo srityse.

Pakeitimo dėsnis sako, kad negatyvią mintį galima pakeisti pozityvia. Todėl destruktyvų mąstymą galime išguiti pozityviomis mintimis apie meilę