Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Kai tik imame kęsti bet kokios rūšies fizinį ar psichologinį skausmą, tai paprastai reiškia, kad atsirado problema ar net kelios. Tada turime žengti per savo proto kambarius tarsi per tamsų namą su žibintu ir ieškoti atsakymų, o kas gi mus iš tiesų kamuoja.

Visuomet yra kaina, kurią turime sumokėti, kad būtume laimingi ir patenkinti. Vienintelis klausimas, į kurį privalome atsakyti, yra toks: „Ar norime tą kainą sumokėti?"

Kaina

Taisyklė tokia: kad ir kokia būtų kaina, sumokėkime ją ! Juo greičiau sumokėsime, juo anksčiau būsime laisvi nuo savo neišspręstų problemų.

Niekada nerizikuokime savo dvasios ramybe. Dvasios ramybė – aukščiausias tikslas. Visi kiti tikslai – paskui. Jei iškeisime dvasios ramybę į ką kita, liksime tuščiomis rankomis . Jei iškeisime dvasios ramybę į darbą, liksime be dvasios ramybės ir be darbo. Jei dvasios ramybę išmainysime į santykius, liksime ir be santykių, ir be dvasios ramybės.

Saugoti dvasios ramybę reikalauja pati prigimtis. Jos nepaisydami būtinai susikursime atitinkamas pasekmes.

Laimės griovėjas

Septintasis streso ir negatyvumo šaltinis – pyktis. Pyktis yra bene destruktyviausia iš neigiamų emocijų. Pykčio protrūkiai gali sukelti širdies priepuolį, insultą, skrandžio opą, migreną ir dar daug kitų negalavimų. Nevaldomas pyktis pražudo santuokas ir santykius, naikina augančio vaiko asmenybę, žlugdo karjerą bei sukelia daugiau nepasitenkinimo nei bet koks kitas jausmas.

Puikus pykčio bruožas yra tas, kad iš esmės jis nereikalingas. Iš jo niekuomet nieko gera. Tai grynai destruktyvi neigiama emocija, kurios galime visiškai atsisakyti, jei tik pasiryšime.

Pyktis kyla iš vidaus, ne iš išorės. Jis kyla iš mūsų. Niekas mūsų nepadaro piktų. Pyktis yra atsakas, kurį mes pasirenkame tam tikroje konkrečioje situacijoje. Galime pasirinkti į sunkumus reaguoti ramiai ir konstruktyviai. Mes visuomet laisvi rinktis.

Kas mus išveda iš pusiausvyros

Pykčio priežastis dažniausiai būna skausmas. Taip pat pykstame susivokę, kad kas nors mus išnaudoja, puola. Dažnai pyktį sukelia nepasiteisinę lūkesčiai, praradimo baimė.

Iš esmės visais tai atvejais pyktį sukelia ne situacija, o, kaip jau kalbėjome, mūsų suvokimas. Mūsų įvykio interpretacija. Pavyzdžiui, kai regime save kaip auką, natūralus mūsų atsakas bus pyktis. Mes galime net smogti atsakomąjį smūgį žodžiu ar fiziškai, kad apsisaugotume ar kad atsilygintume.

Tokiomis aplinkybėmis kraujyje staiga atsiranda adrenalino, dėl to padažnėja pulsas ir kvėpavimas, pakyla kraujospūdis, organizme nuaidi pavojaus signalas, – esame pasirengę gintis arba kontratakuoti, kovoti arba bėgti .

Kovoti ar bėgti

Aukštą kraujo spaudimą pirmiausia lemia pykčio reakcijos. Supykstame. Kraujospūdis pašoka, kūnas pasiruošia kovoti arba bėgti, bet netrukus tokia padėtis praeina, ir spaudimas vėl krinta. Kassyk supykus, kraujospūdis pakyla, o tada vėl krinta. Tačiau ateina laikas, kai jis tik pakyla ir lieka viršuje.

Aukštas kraujospūdis veiksmingai gali būti gydomas ne vaistais – pakeiskime požiūrį, imkime kitaip elgtis ir reaguoti.

Pykčio protrūkiai yra silpnumo ženklas. Jie rodo nebrandumą ir savitvardos trūkumą. Kas nuolat pyksta, reaguoja lyg vaikas, neturintis savidrausmės ar santūrumo.

Apsispręskime dėl dviejų dalykų: pirma, imkimės kontroliuoti savo pyktį, ir antra, liaukimės atsakinėję pykčiu į tai, kas mums nepatinka. Pasiryžkime būti kantresni ir mokykimės spręsti konfliktus racionaliau.

Kodėl pyktis kaupiasi

Kai supykstame, kūnas pasiruošia kontratakuoti. Vis dėlto civilizuotoj visuomenėj tokia reakcija paprastai sužlugdoma dėl vienos iš trijų priežasčių.

Pirma, kontrataka negalima. Kartais „skriaudėjas", tarkime, kitas vairuotojas gatvėje, taip greitai dingsta, kad net nesumojame, kaip čia jam kuo pikčiau atsikirsti. Pyktis tada kaupiasi, nes nėra progos jo išlieti.

Antra, kontrataka paprastai yra socialiai nepriimtinas elgesio variantas – gal mus supykdė mūsų vadovas ar moteris, tad atsakyti tuo pačiu veiksmu mes negalime. Pyktis kaupiasi.

Trečia, kontrataka dažnai nepatartina. Jei 350 svarų buvęs futbolo žaidėjas atsitrenks į mus bare ar gatvėje, galime supykti, bet būtume kvailiai, jei stumtelėtume jį atgal. Taigi pyktį užgniaužiame ir jis vėl kaupiasi.

Sulaikytas pyktis netgi keičia cheminę kraujo sudėtį. Galiausiai jis prasiverš kaip odos ligos, opos, migrenos priepuoliai ar dar blogesnėmis formomis. Susikaupusį pyktį išliesime ant savo šeimos narių ar ant negalinčių apsiginti žmonių – pavaldinių, ir panašiai.

Nepykime

Geriausias būdas susidoroti su pykčiu – tai pirmiausia susilaikyti nuo pykčio. Iš anksto pasiryžkime į nemalonias situacijas reaguoti ramiai. Kontroliuokime polinkį kaltinti kitus, vis priminkime sau: „Aš atsakingas, aš atsakingas, aš atsakingas."

Už avarinę eismo situaciją kelyje, galimas dalykas, atsako kitas vairuotojas, bet už tai, kaip į ją reaguojame, atsakome tik mes patys.

Bus kur kas sveikiau, jei reaguosime ramiai ir konstruktyviai.

Išsikrovimas

Jei vis dėlto jau supykome, galime išsklaidyti pyktį fiziniais pratimais. Streso tyrimo pionierius Hansas Seljė tai vadino „fizinio sąlyčio veikla". Tirdamas stresą jis nustatė, kad sąlytis pyktį slopina – pyktis iš kūno pereina į liečiamą objektą.

Bet koks sportas, kur reikia smūgiuoti rankomis ar kojomis, išsklaido pyktį. Tenisas, rankinis, tinklinis, beisbolas, futbolas ar krepšinis – puikūs būdai perkelti pyktį iš kūno į kamuolį.

Čia padeda ir kita fizinė veikla, kai reikia daug dirbti rankomis. Žinau atvejų, kai pyktį puikiai pavykdavo numaldyti kalant vinis ar kapojant malkas.

Beje, didelė fizinių pratimų dalis, pavyzdžiui, bėgimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, pykčio neišsklaido, nes čia nėra sąlyčio su išorės objektu. Tokia veikla naudinga dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, padeda numesti svorio.

Pyktį taip pat galime nuslopinti valgydami, nes energingas kramtymas neigiamas emocijas perkelia į kramtomą maistą. Po gausių pietų dažnai jaučiamės ramiau, nes atsikratėme didelės pykčio dozės.

Rėkimas yra dar vienas būdas, kuriuo tiek suaugusieji, tiek vaikai atsikrato pykčio. Vaikams pyktis kartais gimsta iš jausmo, kad jie yra maži ir bejėgiai. Jie klykia išreikšdami susierzinimą. Taip elgiasi ir daugybė suaugusiųjų.

Netgi yra sukurta speciali psichoterapijos forma – pirmykštė psichoterapija. Pacientai skatinami rėkti ir tokiu būdu išlaisvinti užslopintą pyktį, susikaupusį nuo vaikystės.

Kognityvinės kontrolės metodas

Mūsų tikslas yra išsiugdyti atsparumą stresui ir padidinti savo veiklos efektyvumą . Tam tinka čia jau aptartas kognityvinės kontrolės metodas . Optimaliai veikti galėsime tada, kai išmoksime kontroliuoti savo emocines reakcijas. Prisiminkime pakeitimo dėsnį ir mąstykime pozityviai, nusiteikime optimistiškai. Jei sąmoningai pasirenkame pozityvią mintį, ji išstums kitas, negatyvias mintis. Tuo būdu negatyvus mąstymas keičiamas pozityviu.

Kartokime sau: „Aš sau patinku" arba „Už visus savo gyvenimo įvykius atsakau tik aš pats". Sutelkime mintis į savo tikslą. Kadangi tikslas, kad ir koks jis būtų, iš esmės yra pozityvus dalykas, kai prisiverčiame nuolat apie jį galvoti, didžiąją laiko dalį mintys išlieka pozityvios ir optimistiškos.

Atleiskime visiems tikriems ir tariamiems savo skriaudėjams. Atsikratykime pykčio ir apmaudo jausmų. Atminkime, kad atleidimas yra visiškai savanaudiškas veiksmas. Jis visų pirma reikalingas mums patiems. Tai yra laimės, dvasios ramybės ir ilgo gyvenimo sąlyga.