Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Kai girdime savo adresu nukreiptas pagyras, mūsų savivertė kyla tarsi termometro stulpelis karštą dieną. Lyderiavimo klausimų žinovas Kenas Blanšaras knygoje Vadovas minutei (Ken Blanchard, The One Minute Manager ) pataria ištisą dieną nepamiršti „minutę trunkančių pagyrimų", dairytis, ieškoti žmonių, kuriuos galima būtų už ką nors pagirti. Kuo dažniau tai darysite, tuo nuoširdžiau jie stengsis taip pat elgtis ir ateityje.

Štai pavargęs vaikas, kai jį pagiria tėvai ar mokytojai, atgauna jėgas, tampa energingas. Taip pat ir suaugusieji – nuoširdžiai pagirti mes prisipildome energijos, entuziazmo, imame jaustis kur kas geriau, padidėja mūsų darbingumas. Iš tikrųjų nėra kito tokio veiksmingo būdo pakelti savivertę ir pataisyti nuotaiką kaip nuoširdūs pagyrimo ir pripažinimo žodžiai.

Trys pozityvaus pagyrimo elementai

Gyrimas yra menas. Jį puikiai yra įvaldę geri verslininkai, tėvai, vadovai. Siekdami, kad pagyrimai būtų veiksmingi, turime atkreipti dėmesį į tris dalykus.

Pirma, girti reikia iš karto . Kuo greičiau pagirsime žmogų už atliktą darbą ar poelgį, tuo mūsų pagyrimas bus įspūdingesnis. Daugelis kompanijų čia daro klaidą: skatina savo darbuotojus tik kas ketvirtį ar pusmetį. Pavėluotos padėkos, deja, būna mažai veiksmingos, norimo skatinamojo poveikio jos neduoda.

Antra, girti reikia specifiškai . Pavyzdžiui, jei tarsime sekretorei „Jūs dirbate nuostabiai", mūsų žodžių poveikis bus vidutinis. Kur kas didesnį poveikį turėtų, pavyzdžiui, žodžiai „Ketvirtadienį atspausdinta jūsų ataskaita buvo nuostabi". Užuot tarę vaikams „Esi šaunuolis", verčiau pasakykime „Tu puikai susitvarkei kambarį" ar panašiai – žodžiu, kalbėkime konkrečiau, nurodykime, už ką giriame.

Ir trečia, jei tik įmanoma, girti reikia viešai . Jei žmogų reikia įspėti ar pakoreguoti jo elgesį, tą verčiau daryti prie keturių akių, o girti reikia atvirai, matant ir girdint kitiems. Ypač veiksmingi būna premijos bei apdovanojimai, kai jie įteikiami didelės kolegų auditorijos akivaizdoje.

Dėl pinigų žmonės stengiasi, o štai siekdami pripažinimo ir apdovanojimų jie išsiners iš kailio. Napoleonas sakė: „Pastebėjau įdomų dalyką: žmonės pasiruošę mirti dėl medalių."

Dvejopi pagyrimai

Jei norime žmogui išugdyti įprotį, pavyzdžiui, susitvarkyti kambarį ar laiku ateiti į darbą, turime pagirti jį kiekviena kartą, kai tik jis taip pasielgia . Tokie pagyrimai vadinami nenutrūkstamu įtvirtinimu . Kai žmogus nuolat giriamas už tam tikrą veiksmą, tas veiksmas laikui bėgant tampa įpročiu. Kai susiformuoja pageidaujamas įprotis, girti jau galima rečiau – kas trečią ar ketvirtą kartą. Tai yra protarpinis įtvirtinimas.

Pavyzdžiui, norėdami išmokyti vaikus tvarkos, girkime juos už kiekvieną smulkmeną, sureikšminkime kiekvieną jų veiksmą, pastebėkime ir teigiamai įvertinkime kiekvieną žingsnį. Elkimės taip iki to laiko, kai jie ims tvarkytis neraginami. Kai tvarka taps jų įpročiu, girsime juos retkarčiais, antraip mūsų pagyros gali atrodyti nenuoširdžios, turėti atvirkščią poveikį.

Susižavėjimas

Mūsų savivertė ypač kyla tada, kai mumis kas nors žavisi. Susižavėjimo demonstravimas – galingas santykių tobulinimo įrankis. Abraomas Linkolnas sakė, kad „komplimentai patinka visiems". Jie sakytini bemaž kiekvienoje situacijoje ir bemaž kiekvienam.

Galime žavėtis asmeninėmis žmogaus savybėmis, jo bruožais ar profesiniais gebėjimais. Pavyzdžiui, tai gali būti punktualumas, kilnumas, atkaklumas, ryžtas. Galime taip pat žavėtis jo nuosavybe, tarkime, išpuoselėtais namais, ar apranga, netgi batais ar kaklaraiščiu. Žmonės didžiuojasi savo privalumais bei pasiekimais, o kai kas nors dar jiems tai primena, jie pasijunta itin gerai.

Žodžiu, jei norėsime žavėtis ir tą susižavėjimą išreikšti garsiai, rasime begales pretekstų.

Norėčiau jus perspėti: susižavėjimas turi būti nuoširdus. Jei norime pakelti kito žmogaus savivertę, mūsų pastangos turi eiti iš širdies. Žmonės – tarsi melo detektoriai. Jie greitai pastebi apsimetinėjimą, pasijunta manipuliuojami, ir tada mūsų pastangos duoda atvirkščią rezultatą.

Čia yra tik viena išimtis. Nenuoširdi šypsena yra geriau už nuoširdžiai surauktą veidą. O visais kitais atvejais žavėtis turime nuoširdžiai. Taigi pirmi penki veiksmai, kuriuos turime atlikti norėdami pakelti žmonių savivertę, yra pritarimas , tolerancija , įvertinimas bei padėka , pagyrimas ir susižavėjimas . Taip elgdamiesi mes padėsime gerų santykių pamatą. Mes padėsime žmonėms jaustis geriau ir drauge geriau pasijusime patys.

Baltoji magija

Kitas būdas, kaip pakelti žmonių, su kuriais bendraujame, savivertę, yra dėmesys . Gyvenimas yra dėmesio mokykla. Dėmesį visada kreipiame į daiktus ar reiškinius, kurie mums atrodo svarbūs, vertingi, įdomūs. Mūsų dėmesys yra mūsų gyvenimas. Kur link nukreipiame dėmesį, ten link pasuka ir gyvenimas.

Dėmesio kiekis, skirtas kitiems žmonėms, yra matas, parodantis, kiek mes juos vertiname. Priešingas dėmesiui yra abejingumas. Jei žmonių ar daiktų nevertiname, esame jiems abejingi.

Jei pajuntame, kad kiti žmonės mus ignoruoja, jei jie nerodo mums dėmesio, mes supykstame, mus užvaldo neigiamos emocijos. Kiti žmonės – tai sutuoktinis, vadovas, kolegos, net restorano padavėjas.

Kokiais būdais mes paprastai rodome žmonėms dėmesį? Visų pirma tai yra mokėjimas išklausyti. Galima sakyti, klausymasis yra „baltoji santykių magija". Jei klausomės, ką mums sako, tai tarsi pranešame pašnekovui, kad jo nuomonė mums yra svarbi. O jei svarbi nuomonė, tai svarbus ir žmogus. Visi geri vadovai, talentingi prekybininkai ir mylintys sutuoktiniai yra puikūs klausytojai.

Mokėjimas išklausyti teikia tris privalumus. Pirma, tai padeda sukurti abipusio pasitikėjimo atmosferą. Jei mes atidžiai klausomės pašnekovo kalbos, jei domimės jo nuomone, jis atsiveria ir ima mumis pasitikėti.

Antra, nuoširdžiai klausydamiesi keliame pašnekovo savivertę . Jis pasijunta svarbus ir vertingas.

Trečia, klausydamiesi ugdomės vidinę drausmę . Iš tikrųjų – atidžiai klausytis yra tikras menas. Vidutinis žmogus per minutę ištaria apie 150 žodžių, o priimti mes galime apie 600 žodžių. Tačiau tą gebėjimą reikia ugdytis, kad žodžiai neslystų pro ausis. Kuo geriau mokame klausytis, tuo labiau mums sekasi kitose gyvenimo srityse.

Klausymosi subtilumai

Visų pirma klausytis turime atidžiai. Žvelkime pašnekovui į veidą; jei sėdime, šiek tiek pasilenkime į priekį, jei stovime, perkelkime kūno svorį ant kojų pirštų; mūsų energija nukreipta į priekį, pašnekovas mato, kad mes visa savo esybe panirę į pokalbį.

Daugelis žmonių klausytis nemoka. Klausydamiesi jie svarsto, ką jiems reikės atsakyti, tad pašnekovo žodžių esmė dažnai jiems tiesiog praslysta pro ausis. O pašnekovas, kai mato, kad mes tik ir laukiame, kol galėsime įsiterpti ir pareikšti savo nuomonę, pradeda nervintis, pykti, neretai net įsižeidžia. Tad klausykimės ramiai, klausykimės atidžiai, klausykimės kantriai – tarsi pasaulyje tuo metu nieko kita nevyktų, tik tas pokalbis.

Kai pašnekovas nutyla, prieš atsakydami jam padarykime trumputę pauzę . Ji gali trukti tris ar keturias sekundes. Per pauzę nutinka trys dalykai.

Pirma, mes geriau suvokiame pašnekovo žodžius. Jie, kai jau pasakyti ir kai stoja tyla, įsismelkia mums į sąmonę ir ten atsiskleidžia.