Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Ir dar: nuolat turėkime galvoje, kad visa, ką mes pasakysime, gali būti panaudota prieš mus. Tikėtina, kad mūsų žodžiai, vėliau keliaudami iš lūpų į lūpas, pasieks žmones, kurie nebūtinai mums nori gera. Viešuose pokalbiuose praneštos paslaptys irgi greitai tampa viešos.

Ir pagaliau, jei norime būti puikūs pašnekovai, elkimės natūraliai . Kalbėkime laisvai, spontaniškai ir tik apie tuos dalykus, kurie padeda mums jaustis patogiai. Jei intuicija liepia mums vienos ar kitos temos neliesti, verčiau patylėkime. Geriausi pašnekovai visad būna ramūs, džiugūs ir atsipalaidavę, jų elgesys – pozityvus ir visiškai natūralus.

Žaiskime savo aikštėje

Pokalbio ir bendravimo menas yra tarsi žaidimas, o mes – žaidėjai, socialinių santykių aikštėje tobulinantys savo įgūdžius.

Prisiminkime, apie ką kalbėjome šiame skyriuje. Bendraudami su pašnekovu, venkime kritikuoti, smerkti ir skųstis . Pritarkime net tada, kai su pašnekovo nuomone nesutinkame.

Priimkime pašnekovą tokį, koks jis yra. Įvertinkime jį – tarkime „ačiū". Pagirkime jį ir žavėkimės jo pasiekimais ar būdo bruožais.

O pirmučiausia negailėkime jam dėmesio – „baltosios bendravimo magijos". Jei būsime dėmesingi, mus visi visada norės matyti šalia.

Štai tikra istorija apie bendravimo meno klasiką Deilą Karnegį (Dale Carnegie, 1888–1955).

Karnegis buvo pakviestas į vienos turtingos damos garbei surengtą pobūvį Niujorke. Ta dama ką tik buvo grįžusi iš kelionės po Afriką. Kai jai pristatė Deilą Karnegį, ji tarė: „Pone, girdėjau, kad jūs – maloniausias pašnekovas visame Niujorke. Tai tiesa?" – „Dėkoju, madam, – atsakė Karnegis. – O aš girdėjau, kad jūs visai neseniai grįžote iš Afrikos. Kodėl ten buvote nuvykusi?" Kai ji atsakė į šį klausimą, Karnegis klausinėjo toliau. „Ką jūs buvote pasikvietusi keliauti drauge?"; „Kada keliavote?"; „Kada grįžote?"; „Kur lankėtės būdama Afrikoje?"; „Kaip ten nukeliavote?"; „Ką ten veikėte?"

Jie kalbėjosi apie 20 minučių. Iš jų 19 minučių dama atsakinėjo į Karnegio klausimus. O kitą dieną aukštuomenės naujienų skyrelyje laikraščiai rašė, kad „Deilas Karnegis yra maloniausias Niujorko pašnekovas".

Ir mes galime tapti maloniais ir mėgstamais pašnekovais, jei mokysimės kalbėti, o ypač – klausyti.

Sėkmingas bendravimas su žmonėmis, ko gera, yra pats svarbiausias dalykas, kurį turime įvaldyti. Vaikystėje ir jaunystėje buvau labai nepopuliarus. Turėjau vos vieną kitą draugą, ir tie patys buvo nevykėliai kaip ir aš pats tomis dienomis. Nemokėjau elgtis su žmonėmis taip, kad jie pageidautų mano draugijos, ir tas trūkumas kaip šešėlis persekiojo mane daug metų – kol aš pagaliau atskleidžiau didžiąją gerų santykių paslaptį.

Paslaptis tokia: jei norime būti mėgstami ir populiarūs, turime padaryti du dalykus. Pirma – išlįsti iš savo kiauto ir nuoširdžiai susidomėti kitų žmonių rūpesčiais. Klauskime jų ir dėmesingai klausykimės atsakymų. Ieškokime būdų, kaip galėtume jiems padėti. Nuolat turėkime galvoje sėjos ir pjūties dėsnį – elkimės su kitais taip, kaip norėtume, kad jie elgtųsi su mumis.

Antras dalykas, kuris mums garantuos populiarumą, yra savo tikslų siekimas. Lavinkime savo unikalius talentus ir gebėjimus. Tobulinkime profesinius įgūdžius. Vizualizuokime, kartokime patvirtinimus, vaidinkime sėkmės lydimo žmogaus vaidmenį. Tobulėkime. Stenkimės taip, tarsi nuo to priklausytų mūsų gyvenimas. Tada imsime patikti patys sau. O kuo labiau patinkame patys sau, tuo geriau jaučiamės kitų žmonių draugijoje, tuo sėkmingiau bendraujame. Sėkmė sėkmę veda.

10

ASMENINIŲ SANTYKIŲ KŪRIMAS

Vienas visiškai brandžios ir mokančios save realizuoti asmenybės bruožų yra gebėjimas užmegzti ir palaikyti ilgalaikius artimus santykius.

Partnerio pasirinkimas ir gyvenimo namuose bei šeimoje kokybė žmogui svarbi lygiai taip pat, o gal net svarbesnė, nei visi kiti veiksniai. Tik artimi santykiai parodo, kokie žmonės yra iš tikrųjų. Atitikimo dėsnis skelbia, kad išorė atitinka vidų. Jeigu žmogaus vidiniame pasaulyje vyrauja teigiami jausmai ir meilė, tuomet išoriniame pasaulyje besiklostantys santykiai bus sėkmingi ir teiks daug džiaugsmo.

XIX amžiaus Anglijos politinis veikėjas Bendžaminas Disraelis (Benjamin Disraeli, 1804–1881) yra pasakęs: „Jokia sėkmė viešajame gyvenime negali atlyginti nesėkmių namuose." Asmeniniai santykiai turėtų būti svarbesni už visus kitus.

Pritraukimo dėsnis teigia, kad į savo gyvenimą pritraukiame labai panašius į save žmones – tokius, kurių mąstysena ir elgsena atitinka mūsų pačių mintis bei jausmus. Jeigu pradėtume mąstyti pozityviau, tai mūsų gyvenime atsirastų daugiau pozityviai mąstančių žmonių.

Santuokinis gyvenimas ar meilės ryšiai mums duoda tiek, kiek mes į tuos santykius įdedame. Kuo daugiau atsiduodame patys, tuo daugiau patiriame meilės, pasitenkinimo ir džiaugsmo. Vyrai ir moterys yra neišbaigti – jie reikalingi vieni kitiems, kad kartu pasiektų pilnatvę. Vieniši žmonės paprastai būna silpnesnės sveikatos ir miršta jaunesni nei tie, kurie laimingai gyvena drauge.

Ronaldas Adleris ir Neilas Taunas knygoje Žvilgsnis į išorę, žvilgsnis į vidų (Ronald Adler, Neil Towne, Looking Out, Looking In ) teigia, kad žmonės, gyvenantys socialinėje izoliacijoje, jaunesni miršta du ar triskart dažniau nei intensyviai socialiniame gyvenime dalyvaujantys žmonės. Išsiskyrę vyrai ir moterys vėžiu bei širdies ligomis serga penkiskart dažniau nei gyvenantys poromis.

Taigi matome, kad geri santykiai, be visa ko kita, lemia ir gyvenimo trukmę. Bent jau dėl to verta stengtis darniai bendrauti su svarbiausiais savo gyvenimo žmonėmis.

Visa ko pradžia

Asmeninės laimės kiekį lemia savivertė – kiek patinkame patys sau. Aukšta savivertė neatsiejama nuo sėkmės visose gyvenimo srityse. O žema savivertė yra įprastinė daugumos nesėkmių ir nusivylimų sukėlėja bei palydovė.

Pirmasis savivertės komponentas yra emocinis – kaip mes, asmenybės, jaučiamės. Antrasis komponentas yra mūsų kompetencija , sugebėjimai vykdyti vienokią ar kitokią veiklą, elgtis įvairiose gyvenimo situacijose su įvairiais žmonėmis. Tai yra funkcionalioji savivertė , esminis asmenybę apibrėžiantis elementas.

Artimi santykiai, galima sakyti, yra žmogiškosios būties centras, todėl jie itin veikia mūsų savivertę, lemia pasitikėjimo savimi lygį. Jei santykiai su svarbiais mums žmonėmis klostosi gerai, mūsų savivertė kyla, sėkmė ima lydėti mus ir kitose gyvenimo srityse.

Esama tiesioginio ryšio tarp santykių kokybės ir savivertės. Plėtojant šią mintį galima pasakyti, kad sau patinkame tiek, kiek sugebame užmegzti ir palaikyti harmoningus artimus santykius.

Daugelis mūsų augdami ir bręsdami meilės stokojo. Tėvai mus mylėjo sąlygiškai (mylėsiu tave, jeigu...). Todėl jau paauglystėje ėmėme ieškoti žmonių, ypač vieno žmogaus, kuris priimtų mus nekeldamas jokių sąlygų. Tai tarsi kompensacija už vaikystėje negautą šilumą. Nuo to iš esmės priklauso mūsų psichinė sveikata.

Savęs pripažinimas

Kol nesugebėsime visiškai pripažinti savęs, nesugebėsime ir pamilti. Pripažinkime save su visomis ydomis ir geraisiais bruožais. Pripažinti save lengviau tada, kai mus besąlygiškai pripažįsta bent vienas mūsų mylimas ir gerbiamas žmogus. Kai būsime pripažinti ir priimsime save tokius, kokie esame, tik tada pajusime savo asmenybės vertę.