Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Santuokos ir santykiai nutrūksta, tačiau jeigu jų pamatas buvo abipusė simpatija ir pagarba, tuomet abi pusės gali ir toliau bendrauti kaip suaugę žmonės, netrikdomi neigiamų jausmų.

Geriausio draugo testas

Puikūs būdas nuspręsti, ar mūsų santykiai geri, yra atlikti „geriausio draugo testą". Jei santykiai idealūs, partneriai būna geriausi draugai. Nėra pasaulyje kito žmogaus, su kuriuo mieliau būtų leisti laiką, bendrauti.

Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių nujaučiame, kad sutuoktinis arba partneris nėra geriausias draugas, jeigu mieliau būtume su kuo kitu, o ne su juo, tai signalizuoja, kad santykiai klostosi ne ta linkme.

Kiek esu stebėjęs ilgus metus drauge išgyvenusias poras, tiek vyras, tiek moteris savo antrąsias puses apibūdino kaip geriausią draugą pasaulyje .

Ilgalaikiai romantiški santykiai prasideda tuomet, kai pajuntame, jog sutikome geriausią savo draugą. Tikras tokios situacijos požymis yra bendras juokas. Juoko kiekis yra sveikų santykių rodiklis. Kai žmonės idealiai tinka vienas kitam, būdami drauge jie juokiasi daug ir iš tų pačių dalykų. Kai du žmonės dėl įvairių priežasčių nedera, ne tiek jau daug dalykų gali prajuokinti juos abu kartu. Tai reiškia, kad skiriasi jų humoro jausmas.

Penktoji sėkmingų santykių taisyklė teigia, kad panašios savivokos traukia viena kitą – tai yra poros suderinamumo prielaida. Pavyzdžiui, jei į gyvenimą žvelgiame džiugiu žvilgsniu, mus visuomet trauks žmogus, kuris yra toks pats laimingas ir toks pat optimistas, kokie esame mes.

Puikus savivokų suderinamumo rodiklis yra bendras santykių tonas, bendra optimizmo ir pesimizmo pusiausvyra. Įdomu, kad neigiamos savivokos žmones traukia prie panašių pesimistų. Tokie žmonės tuokiasi, gyvena drauge ir būna patenkinti tarpusavio santykiais ilgus metus, kartais ir visą likusį gyvenimą. Jų santykiai remiasi į tą patį neigiamybės pagrindą. Žodžiu, kad ir kokios yra savivokos, panašumai traukia.

Įvertinkime savo partnerį balais nuo 1 iki 100. Apskaičiuokime, kokią laiko dalį jis ar ji mąsto pozityviai bei optimistiškai ir kokią laiko dalį yra apimtas neigiamų ir pesimistiškų minčių. Tokiu pačiu būdu įvertinkime ir save.

Pastebėsime, kad geriausiai jaučiamės kartu su tokiu žmogumi, kuris yra arba tiek pat nelaimingas, arba tiek pat laimingas. Štai kodėl sakoma „Toks tokį pažino..." ar „Nelaimės mėgsta kompaniją".

Jeigu santykius užmezgusioje poroje vienas iš partnerių bus daug laimingesnis už antrąjį, nuolat kils įvairiausių konfliktų ir virs nepasitenkinimas. Dauguma santykių ir vedybų išyra dėl savivokų nesuderinamumo.

Sociologai atliko tyrimą ir nustatė, kad ketverių iš penkerių Amerikoje įvykstančių skyrybų iniciatorės būna moterys, kurios „piktos kaip velnias ir nebesiruošia daugiau taikstytis". Amerikoje tai tapo itin rimta santykių problema, ją spręsti poroms labai nelengva.

Šeštoji laimingų santykių taisyklė sako, kad bendravimas turi būti kokybiškas. Tai yra esminė sėkmingos santuokos prielaida. Partneriai turi rasti bendrą kalbą. Kiekvienas turi nujausti, ką jaučia ir galvoja antrasis. Kartais atrodo, kad jie „dalijasi smegenimis".

Pirmoji priežastis, dėl kurios sužlunga dviejų žmonių santykiai, yra nesėkmės bendraujant. Partneriai netinkamai supranta vienas kito žodžius ir nuolat ginčijasi dėl menkniekių. Kiekvienas jų įsitikinęs, kad jis yra teisus, o kitas ar kita klysta. Jiems sunku pripažinti, kad abu gali būti teisūs, jeigu tik pabadytų ieškoti bendros kalbos.

Norint kokybiškai bendrauti, reikia ugdyti tiek kalbėjimo, kiek klausymo įgūdžius. O idealus vyro ir moters bendravimas prasideda nuo didžiausių jųdviejų skirtumų pažinimo.

Vive la Différence[Tegyvuoja skirtumai (pranc.)]

Vyrai ir moterys skiriasi daugeliu atžvilgiu, pastebimai skiriasi ir jų bendravimo stiliai. Paprastai vyrai šneka tiesiai , o moterys – ne. Vyrams rezultatai ir pabaiga kur kas svarbiau nei moterims. Moterims labiau nei vyrams rūpi pats bendravimas. Šie skirtumai neretai tampa didelių tarpusavio nesusipratimų priežastimis.

Kaip pavyzdį pateiksime standartinę situaciją: vyras ir moteris dvi ar tris valandas važiuoja automobiliu. Kai jie važiuoja pro McDonald's užkandinę, moteris klausia: „Brangusis, ar nenorėtum atsigerti?"

Vyras nė nedirstelėjęs jos pusėn sumurma „ne" ir vairuoja toliau. Ji tik prikanda lūpą ir jaučiasi įskaudinta tokio nejautrumo. Jis nė neįtarė, ko ji iš tiesų klausė ir nė nenutuokia, kokia moteris jaučiasi nelaiminga.

Ji bandė pasakyti, kad yra ištroškusi ir norėtų atsigerti. Tačiau ji paklausė savaip, vyras taip pat išgirdo savaip, o rezultatas – nesusipratimas.

Kitas bendravimo stilių skirtumą iliustruojantis pavyzdys – situacijos parduotuvėse. Vyrui tai reiškia atlikti elementarią procedūrą ir gauti konkretų rezultatą. Jis įeina, nusiperka ir išeina. Vyrams apskritai nepatinka apsipirkinėti; užsiimdami tokiais dalykais jie jaučiasi nejaukiai ir nori kuo greičiau tai baigti. Ideali vyro kelionė apsipirkti atrodo maždaug taip: jis įpuola į parduotuvę ir tuojau pat iš jos išpuola, net automobilį stovėjimo aikštelėje palieka veikiančiu varikliu.

O štai daugeliui moterų apsipirkimas yra procesas, atsipalaidavimas, galimybė pabendrauti, jutiminis išgyvenimas. Parduotuvėje vykstantys pokalbiai yra tiek pat svarbūs arba dar svarbesni už patį pirkimą. Vyrams tai suprasti būtų sunku.

Pateiksiu dar vieną bendravimo stilių skirtumo pavyzdį. Vyrai orientuojasi į išbaigtumą. Kai moteris pradeda pokalbį ieškodama problemos sprendimo, vyras praktiškai išsyk atsako pateikdamas, jo manymu, logišką sprendimą.

Jis nerūpestingai mesteli „Kodėl tau nesiėmus daryti to arba nepabandžius ano?", paskui visas paskęsta laikraštyje arba nukreipia dėmesį kur kitur. Vyras savo funkciją atliko – davė patarimą. Tačiau jis nesuvokia, kad moteris paprastai neprašo sprendimo, jai nereikia patarimų arba rekomendacijų. Ji nori bendrauti su savo gyvenimo vyru, drauge aptarti situaciją. O problemą, galimas dalykas, ji jau yra išsprendusi.

Todėl vyrai, užuot davę konkrečius patarimus, turėtų stengtis atidžiai klausytis, daryti prasmingas pauzes, tikslintis nuomonę, perfrazuoti jos žodžius, kitaip sakant – tiesiog bendrauti.

Paklauskime, kaip jai sekėsi dieną

Patarčiau vyrams vakare visad paklausti žmonos, kaip praėjo jos diena.

Dauguma vyrų įsivaizduoja, kad jų darbo diena yra įspūdingiausias dalykas, atsitikęs pasaulyje nuo pat civilizacijų pradžios. Tačiau jei jis, prieš pradėdamas pasakoti savo įspūdžius, pasiteirautų partnerės apie jos dieną, veikiausiai liktų priblokštas, kad jos diena buvusi net įdomesnė už jo.

Kai vyras pirmą kartą paklausia savo mylimos moters, kaip praėjo jos diena, moteris paprastai nustemba ir gali atsakyti glaustai ir aiškiai. Galimas daiktas, ji net nepatikės, kad vyrui tai išties įdomu. Jai atsakius, kad ji tiesiog nuėjusi į darbą, vėliau ėjusi pietų su tuo ar anuo, o vėliau grįžusi namo, vyras turėtų imtis detektyvo vaidmens ir paklausti, ką ji veikusi ryte, kur ėjusi pietauti, ką veikusi paskui, ką nuveikusi popiet, kaip sekasi anam jos bendradarbiui, ir taip toliau.

Kai apie savo darbus papasakoja moteris, vyras apie savuosius šneka daug mažiau. Svarbu atsiminti, kad šiuo atveju ne pokalbio turinys yra svarbiausia. Svarbiausia yra pats procesas , bendravimas. Nuoširdžiai domėdamiesi partnerio veikla, atidžiai klausydami, kai antroji pusė šneka, geriau suprasime jį ir pagerės mūsų bendravimas. Tik tokiu būdu įmanoma išlaikyti neblėstančius jausmus ir tvirtinti santykius.