Kristen Stewart - Mergina, pamilusi vampyrą

Aktorė atskleidė vieną savo panašumą su Bela: „Bela – paprasta mergina. Esame panašios vidine jėga. Jei Bela kažkuo pasitiki, ji nenusivils“.

12 skyrius

VARDŲ ISTORIJA

Stefeni Mejer „Saulėlydžio“ sagos herojai vardus gavo ne iš karto – pirmosios knygos pradžioje nebuvo nei Belos, nei Edvardo. Romano juodraštyje figūravo „jis“ ir „ji“, rašytojai sunkiai sekėsi surasti tinkamus vardus – beveik visus turėtus variantus teko atmesti. S. Mejer puikiai suvokė, kad pagrindiniai herojai gali būti pavadinti tik vieną kartą.

STEFENI MEJER DUKRA BŪTŲ BELA

Ne visi kultinės „Saulėlydžio“ sagos herojų vardai atsitiktiniai – Stefeni Mejer prisipažino, kad nemažai laiko teko ieškoti pagrindinės veikėjos vardo. Pagaliau rašytoja apsisprendė ir suteikė romano herojai vardą, kurį kažkada buvo numačiusi būsimai dukrai. „Meilės įkvėpta, pavadinau ją Izabela, dukters, kurios niekada neturėjau, vardu.“

Rašytoja neturi dukters, tačiau kartu su vyru Kristianu augina tris sūnus: Geibą, Setą ir Elį.

13 skyrius

TRUMPAI APIE BELĄ

Kristen Stiuart dažnai tapatinama su Bela, ieškoma ir atrandama jų panašumų. Nors rašydama savo kūrinį S. Mejer nepažinojo K. Stiuart, nekyla abejonių, kad Kristen geriausiai iš aktorių tinka Belos vaidmeniui. Kas ta Bela?

BELA (IZABELA) – PAGRINDINĖ KŪRINIO VEIKĖJA

Bela, arba Izabela – pagrindinė kultinės Stefeni Mejer „Saulėlydžio“ serijos veikėja. Aplink Belos ir Edvardo (akt. Robertas Patinsonas) personažus sukasi visa vampyriškos sagos istorija. Belą persekioja keisčiausi, sunkiai paaiškinami reiškiniai. Meilė į Belos širdį pasibeldžia netikėtai – mergina susidraugauja su vampyru. Romantiškos draugystės vieta – nedidelis Forkso miestelis.

Su vilkolakiais susipažinusi mergina lieka gyva – vampyras Edvardas net nesiruošia jos žudyti. Beje, „Saulėlydžio“ sagos vampyrai yra ypatingi – jie ne tik reiškia jausmus, bet ir nebijo dienos šviesos. Jiems nekenkia diena, o tik saulės šviesa.

Forkso dangų visada dengia storas debesų sluoksnis, lietaus gerbėjai pamaloninti. Ši vieta puikiai tinka saulės šviesos vengiantiems vampyrams. Čia apsigyveno Kalenų šeima ir persikraustė Bela.

Bela pažadina Edvardo jausmus, bet vampyras nekenčia savęs, nes kraugeriškoji prigimtis kiekvieną akimirką verčia trokšti merginos kraujo. Beje, susipažinęs su Bela Edvardas savaitei pradingsta Aliaskoje. Priežastis paprasta – jis bijo pakenkti žaviai draugei. Edvardas tvardo savo prigimtį – jausmai Belai stipresni už bet kokį gyvulišką instinktą. Vampyras neliečia jos ir saugo nuo visų gresiančių pavojų.

Belos ir Edvardo draugystės pradžia – 2005 m. kovo 8 diena.

ISTORIJA PERTEIKIAMA BELOS LŪPOMIS

Bela Svan – pagrindinė „Saulėlydžio“ sagos herojė ir vampyriškos istorijos pasakotoja. Keistuolė Bela pasakoja skaitytojams nepaprastą istoriją, kaip pamilo vampyrą Edvardą.

Beje, S. Mejer ateities planuose yra ir atvirkštinis variantas – sagos interpretacija Edvardo lūpomis. Jaunieji „Saulėlydžio“ sagos gerbėjai jau reikalauja tęsinio. Jei Dž. K. Rouling (J. K. Rowling) „Haris Poteris“ sulaukė septynių dalių, kodėl to paties negalėtų padaryti „Saulėlydis“.

Jau greitai turėtume sulaukti Edvardo pasakojimų. Kūrybinį procesą kuriam laikui sustabdė žmonės, kurie paskleidė internete dalį knygos „Vidurnakčio saulė“ (Midnight Sun). Sustabdė, bet nesužlugdė S. Mejer noro kurti – autorė prasitarė, kad projektas bus atnaujintas, kai su juodraščiu susipažinę asmenys apie jį jau bus pamiršę.

Beje, prieš autorės valią paviešintą „Vidurnakčio saulės“ dalį S. Mejer po kurio laiko paskelbė asmeninėje interneto svetainėje. Taip buvo užkirstas kelias prasidėjusiam kūrinio platinimui. Net neabejojame, jog „Saulėlydžio“ sagos gerbėjų laukiamas tęsinys nebus palaidotas.

BELOS ŠEIMOS ISTORIJA

Belos motina Renė bei tėvas Čarlis susituokė iškart po mokyklos baigimo, tačiau ankstyva santuoka nebuvo nei ilga, nei laiminga. Keliones ir pramogas dievinanti vaikų darželio auklėtoja Renė susirado naują idealą – susižavėjo ilgai niekur neužsibūnančiu sportininku. Jos galėtų laukti toks gyvenimas, apie kurį kadaise svajojo, tačiau kartu gyvenanti dukrytė Bela verčia galvoti apie sėslumą. Tą supranta ir mergaitė.

Norėdama palengvinti motinos ir jos naujojo išrinktojo gyvenimą, Bela Svan savo noru grįžta į tėvo, pas kurį praleisdavo po vieną vasaros mėnesį, namus. Į Forksą Bela atkeliauja 2005 m. sausio 17 d.

PATRAUKLIOJI KRISTEN STIUART HEROJĖ

S. Mejer puikiai moka derinti kuklumą ir patrauklumą. „Saulėlydyje“ neaptiksime seksualiosios Belos, tačiau kuklioji mergina sugeba žavėti kitus kūrinio herojus. Ji atrodo miela ir patraukli ne tik Edvardui. S. Mejer prisipažino, kad toks sprendimas priimtas remiantis asmenine kultinės rašytojos patirtimi – drovi, nepastebima moksleivė tapo žavia studente. Kuklumas – vienas iš bruožų, kuris patiko herojės vaidmenį atlikusiai K. Stiuart.

14 skyrius

SIMBOLINĖ MIESTŲ REIKŠMĖ

Miestai Stefeni Mejer kūriniuose turi simbolinę reikšmę – pasirodo, kad Forksas pagal gamtos sąlygas puikiausiai tinka vampyrų gyvenimui. Tokią išvadą po detalių „drėgnos gyvenvietės“ paieškų padarė rašytoja.

STEFENI MEJER IR BELĄ VIENIJA FINIKSAS

Belos vardas nėra vienintelis dalykas, kurį S. Mejer į savo kūrinius perkėlė iš tikro gyvenimo. Rašytoja yra kilusi iš Finikso, iš ten į debesų dengiamą Forksą išsiuntė ir Belą. „Saulėlydyje“ pastebima jos meilė gimtajam miestui, pagrindinė sagos herojė vardija didžiausio Arizonos valstijos miesto pranašumus.

Beje, Bela galėjo gyventi ir Forkse, tačiau jos motina susižavėjo dažnai keliaujančiu profesionaliu beisbolo žaidėju. Taip jų kelias nusitiesė link Arizonos – mama Renė (akt. Sara Klark) nusprendė išskirti Belą su jos tėvu Čarliu (akt. Bilis Burkas). Renė su Bela persikraustė į Finiksą 1993 metais. Nuo 1996-ųjų iki 2002-ųjų Bela kiekvieną vasarą lankydavo tėvą.

RUGSĖJO 13 DIENĄ ŠVENČIAMAS BELOS GIMTADIENIS

Nuošaliame Vašingtono valstijos Forkso miestelyje galima ne tik paragauti vampyriškai viliojančių Belos sumuštinių, prie kurių pridedami plastikiniai vampyrų dantys, bet ir pamatyti analogų neturintį „Saulėlydžio“ spektaklį, tiksliau, dalyvauti ypatingoje šventėje – rugsėjo 13 dieną miestelio gyventojai ir svečiai linksmai pasitinka Stefeni Mejer dieną, arba Belos gimtadienį. Taip, ši diena laikoma antruoju K. Stiuart gimtadieniu.

Šventėje tradiciškai laukiama atvykstančios ir dalijančios autografus S. Mejer, o nuo 2009 m. Forkse turėtų lankytis ir pagrindiniai „Saulėlydžio“ sagos aktoriai. Beje, šventės metu juos pamėgdžioja sagos gerbėjai, kurie persirengia knygų herojais, organizuoja įvairiausius žaidimus, traukia dainas. Suprantama, kad absoliuti dauguma šventės dalyvių – Belos ir Edvardai.

KAIP „FORKSAS“ VIRTO „SAULĖLYDŽIU“

Dabartinis sagos pavadinimas atsirado ne iš karto – vampyriškų knygų gerbėjai galėjo rankose laikyti „Forkso“ sagą. Taip, pagrindinė veiksmo vieta galėjo tapti visos istorijos antrašte. Nuo tokio pasirinkimo S. Mejer atbaidė jos agentė Džodi Rimer (Jodi Reamer), kuri pavadinime įžvelgė grėsmę.

J. Reamer dėka buvo ne tik pakeistas pavadinimas, bet ir užglaistyti kai kurie knygos nelygumai – nuzulinti pernelyg aštrūs kampai, galėję sumažinti kūrinio sėkmę. Peržiūrėtas kūrinys buvo pateiktas leidėjų teismui.