Magnus Linton - Kokainas - knyga apie tuos, kurie jį gamina

Apžvelgiant Jungtinių Tautų pateikiamą statistiką nuo 1990 m. iki dabar, galima daryti išvadą, kad karas prieš narkotikus padėjo sumažinti dirbamus plotus Kolumbijoje, Peru ir Bolivijoje 25 procentais, o gamyba per tą laiką išaugo 28 procentais. Stipresni augalai, geresni apdirbimo metodai ir greitesnis persodinimas po purškimo herbicidais padėjo patenkinti išaugusią paklausą. Dideli svyravimai tikriausiai išliks ir toliau, ypač Kolumbijoje, o šioje knygoje pateikiama statistika – pasak jos, Kolumbija pagamina apie 60 procentų viso pasaulio kokaino – yra pastarojo dešimtmečio vidurkis, pagrįstas Jungtinių Tautų pateikiamais duomenimis.

Visi šiame skyriuje pateikiami interviu buvo imti Medeljine 2008 m. lapkričio, 2009 m. gegužės ir 2009 m. lapkričio mėnesiais, kai lankiausi rajonuose San Javier (Comuna 13), Moravia, Barrio Pablo Escobar, El Pablado ir Barrio Antioquia ; naktiniuose klubuose „Karma“, „Tutaina“, „Tuturama“, „Blue“, „Kukaramakara“, „PH“, „Fase II“, „White“, „Mangos“ ir „Carnival“; nakvynės namuose „Casa Kiwi“, „The Pit Stop“ ir „The Tiger Paw“. Kalbinau šiuos žmones: Alonso , samdomą žudiką; Antonio Jaramillo, Corporación Región vykdomąjį direktorių; Césarį Álvarezą, taksi vairuotoją; Deynerį, Comuna 13 gyventoją; Dianą Barajas, Instituto Popular de Capacitación sociologę; Dioselina Vasco, Comuna 13 gyventoją, penkių nužudytų sūnų motiną; Lucy , airių backpackerę ; Felipe Palau, Medeljino „Fuerza Joven“ programos direktorių; Håkaną , švedų backpackerį ; Javierą, Barrio Antioquia gyventoją; Liną Cuevas , smurto auką ir Comuna 13 gyventoją; Lourdes Duarte, Moravia gyventoją; Marią Herlindą Arias, Moravia gyventoją; Maxą Yuri, sociologą; Olgą Lucíą Perez, Comuna 13 gyventoją; Pablo Emilio Angaritą, politologą; Paulą Thoresoą, „Casa Kiwi“ savininką; Gregą , kanadietį backpackerį .

Rėmiausi apytiksliai trisdešimčia pranešimų iš Kolumbijos dienraščių El Colombiano , El Espectador ir El Tiempo , rašydamas apie Medeljiną pirmajame naujojo tūkstantmečio dešimtmetyje taip pat naudojau šiuos šaltinius:

Forresto Hyltono „Extreme Makeover – Medellín in the New Millennium“ iš antologijos „Evil Paradises“ („Velniški rojai“), Dianos Grajales „Genealogia de las Bandas“ (Antiokijos universitetas), Claudios López „La Ruta de la Expansión Paramilitar y la Transformación Política de Antioquia“ (iš antologijos „Parapolítica“) ir „Amnesty International“ ataskaitą „The Paramilitaries in Medellín“ („Sukarintos grupuotės Medeljine“), taip pat šiuos tekstus: Jonathano Franklino „The World’s First Cocaine Bar“ („Pirmasis pasaulyje kokaino baras“; The Guardian , 2009 m. rugpjūčio 29 d.), Anthony Faiolos „Sustaining the Medellín Miracle“ („Išsaugoti Medeljino stebuklą“; The Washington Post , 2008 m. liepos 11 d.), Malcolmo Beitho „Good Times in Medellín: a city tainted by violence is experiencing a renaissance“ („Geri laikai Medeljine: smurto sugadintas miestas išgyvena renesansą“; Newsweek , 2004 m. birželio 5 d.), Juano Gabrielio Vásquezo „Cocaína y Turismo“ ( El Espectador , 2008 m. balandžio 4 d.), Alice O’Keeffe „Colombia: progress at a price“ („Kolumbija: progresas turi savo kainą“; New Statesman , 2007 m. balandžio 23 d.) ir Danielio Kurtzo-Phelano „Colombia’s City On a Hill: Medellín goes from murder capital to model city“ („Kolumbijos miestas ant kalvos: iš žmogžudysčių sostinės Medeljinas virsta pavyzdiniu miestu“; Newsweek , 2007 m. lapkričio 10 d.). Iš Medicina Legal , Kolumbijos agentūros, užsiimančios teismo medicina, pavyko gauti oficialią žmogžudysčių statistiką.

Istoriniam kontekstui atskleisti pasinaudojau Davido T. Courtwrighto knyga „Forces of Habit: drugs and the making of the modern world“ („Įpročio jėga: narkotikai ir modernusis pasaulis“), Richardo Davenporto-Hineso „The Pursuit of Oblivion: a global history of narcotics, 1500–2000“ („Siekiant užmaršties: narkotikų istorija nuo 1500 iki 2000 m.“), Paulo Gootenbergo „Andean Cocaine: the making of a global drug“ („Andų kokainas: pasaulinio narkotiko gamyba“) ir Tomo Feilingo „The Candy Machine: how cocaine took over the world“ („Saldainių mašina: kaip kokainas užvaldė pasaulį“).

Rašydamas apie marimbos suklestėjimo pradžią ir pabaigą daugiausia rėmiausi Francisco Thoumi knyga „Illegal Drugs in Colombia: from illegal economic boom to social crisis“ („Nelegalūs narkotikai Kolumbijoje: nuo nelegalaus ekonominio bumo iki socialinės krizės“), Fabio Castillo „Riders of Cocaine“ („Kokaino raiteliai“) ir Virginios Vallejo „Loving Pablo, Hating Escobar“ („Mylėti Pablo, nekęsti Escobaro“). P. 39 pateikiama citata iš Vallejo knygos, versta yra iš ispaniškosios versijos.

Tie skirsniai, kuriuose kalbama apie periodą, kai Álvaro Uribe ėjo Civilinės aviacijos administracijos vadovo pareigas, taip pat apie galimą jo bendradarbiavimą su mafija, grindžiami informacija, pateikiama Josepho Contreraso knygoje „Biografía No Autorizada de Álvaro Uribe Vélez“ ir straipsnyje „Gaviria Contraataca y Uribe se va Contra Liberales“ ( Semana , 2008 m. balandis). Ta pati istorija aprašoma ir Vallejo knygoje „Loving Pablo, Hating Escobar“: Álvaro Uribe ir Pablo Escobaras vaizduojami kaip geri draugai, priklausomi vienas nuo kito paslaugų. Dono Bernos citata apie tai, kaip svarbu judėti į priekį koja kojon su globalizacija, paimta iš Hyltono knygos „Extreme Makeover“.

Svarbiausios šios istorijos kelionės vyko 2007 m. gegužę (Ramiojo vandenyno pakrantė ir žemyne įsikūręs Čoko), 2007 m. birželį (į šiaurę Atrato upe – iš Kibdo į Río Arquía ), 2007 m. gruodį (Atrato upe iš Turbo į pietus, Riosusijaus link), 2008 m. balandį (Tumakas, Narinjas), 2008 m. gegužę (San Andres ir Providencija, Karibai), 2009 m. balandį (Buenaventūra, Ramiojo vandenyno pakrantė), 2009 m. gegužę (San Chuano upe nuo Bacho Kalimos iki Istminos), 2009 m. birželį (Putumajas) ir 2009 m. gruodį (Urabos įlanka ir Darien Gap šalia sienos su Panama). Interviu man davė šie žmonės: Andrea , kokos augintoja (San Chuano upės slėnis); Carlosas Nuñezas, socialinis darbuotojas (Bogota); Césaris , kokos augintojas (San Chuano upės slėnis); Claudia López, sociologė (Bogota); Dora Rodríguez, pabėgėlė šalies viduje (Medeljinas); Edgaras , smulkusis ūkininkas (Putumajas); Edwaeris Picónas, pakrantės apsaugos kapitonas (Buenaventūra); Ester , smulki ūkininkė (Putumajas); Fabiola Rodríguez, nužudyto sūnaus motina (Buenaventūra); Francisco Thoumi, ekonomikos profesorius (Bogota); Graciano , kokos augintojas (San Chuano upės slėnis); Gloria Zamudio, investuotoja į piramidės schemą DMG (Putumajas); Gustavo Guevara, prokuroras (Buenaventūra); Johnas Wayne’as, pabėgėlis šalies viduje (Čoko); José Mario Riascosas, pabėgėlis šalies viduje (Buenaventūra); José , smulkus ūkininkas (Putumajas); José-Eduardas Pizo, kunigas (Soača); Ivánas , žvejys (Čoko); Ivánas Torresas, socialinis darbuotojas (Bogota); Jacksonas Chavarro, DMG piramidės schemos gynėjas (Putumajas); Laura Rosa Velez, pabėgėlė šalies viduje (Buenaventūra); Leo , žvejys (Čoko); Leonas Valencia, „Nuevo Arco Iris“ vadovas (Bogota); Leonarda Barco Riva, pabėgėlė šalies viduje (Buenaventūra); Leonardo Correa, analitikas, SIMCI / UNODC; Lucy Giraldo, socialinė darbuotoja (Buenaventūra); Luz Dary Santiesteban, pabėgėlė šalies viduje (Buenaventūra); Maria Cuevas, parduotuvės savininkė (Soača); Mauricio Romero, konfliktų tyrinėtojas (Bogota); Melba Canga, nužudyto sūnaus motina (Buenaventūra); Nancy Sanchez, koordinatorė (Minga); Nelcy , smulki ūkininkė (Putumajas); Rae Anne Lafrenz, Projektų koordinavimo tarnybos konsultantė (Bogota); Rodrigo , nužudytojo sūnus (Buenaventūra); Solinas , kokos chemikas (San Chuano upės slėnis); Tedas Leggetas, tyrėjas, UNODC.