Magnus Linton: Kokainas: knyga apie tuos, kurie jį gamina

Statistiką apie kokaino srautus, keliaujančius per Čoko, gavau iš Pakrantės apsaugos ir regiono prokuroro biuro, o informacija apie prekybą ir pasaulines kokaino vartojimo tendencijas pateikiama UNODC metinėje ataskaitoje. Čoko istoriją pasakojau remdamasis Orlando Falso Bordos (ir kt.) „La Violencia en Colombia“, Garry Leecho „Beyond Bogotá: diary of a drug war journalist in Colombia“ („Už Bogotos ribų: narkotikų karo žurnalisto Kolumbijoje dienoraštis“), Carloso Rosero ir Tatianos Roa Avendaño „Llenando Tanques, Vaciando Territorio“ ir kitais šaltiniais. Socialinės situacijos Buenaventūroje istorija remiasi Buenaventūros Romos katalikų vyskupijų ir Misión de Apoyo al Proceso de Paz de la Organización de los Estados Americanos (MAPP / OEA) duomenimis. Pozonas nėra tikrasis kaimelio pavadinimas.

Rašydamas apie Putumają rėmiausia ne tik interviu, bet ir Oscaro Janssono disertacija „The Cursed Leaf: an anthropology of the political economy of cocaine production in southern Colombia“ („Prakeiktas lapas: kokaino gamybos pietų Kolumbijoje politinės ekonomikos antropologija“), Cruz Elenos Flórez „Órdenes Sociales en el Putumayo Antes y Después Del Plan Colombia“, Marco Palacioso „Plan Colombia: ¿anti-drogas o contrainsurgencia?“ ir Mauricio Romero „Paramilitares y Autodefensas“. Janssono disertacija buvo itin svarbi rašant tekstus apie Medeljino kartelio ryšius su regiono ginkluotomis grupėmis ir partizanų ir sukarintų grupuočių ekonominius santykius su kokos augintojais, „kultūrą“, kuri užgimė provincijoje per patį bumą. Williamo S. Burroughso citata taip pat paimta iš Janssono teksto. Jo darbas labai padėjo rengiant teksto dalis, kuriose aprašiau Kolumbijos kokaino ekonomikos hierarchiją, kovas bei El Azul ir El Tigre . Nupurkštų herbicidais ir sunaikintų kultivuojamos žemės plotų, plano „Kolumbija“ pergalių ir pralaimėjimų, JAV paramos ir kitą statistiką ėmiau iš Cruz Elenos Flórez pranešimo ir metinių UNODC ataskaitų. Palacioso knyga suteikė daug informacijos ir padėjo atlikti analizę, kaip partizanai apibūdina ūkininkus kaip aukas ir kaip privačios armijos apibūdina verslininkus kaip aukas, tame pačiame šaltinyje aprašoma diskusija apie laikiną konflikto aprimimą tarp La Violencia ir kokaino bumo (1955–1985).

I šią knygą liko neįtraukti keletas puslapių apie 2008–2009 m. DMG piramidės skandalą – pinigų plovimo schemą, kurios centras buvo Putumajas. Per šį skandalą nuo sukčiavimo nukentėjo tūkstančiai kolumbiečių ir jis nuskambėjo viso pasaulio žiniasklaidoje. Tai sudėtinga istorija, tačiau labai svarbi, norint geriau suprasti kokos ekonomikos raidą per praėjusį dešimtmetį. Skaitytojams, norintiems daugiau sužinoti apie šį iškalbingą Kolumbijos istorijos epizodą, rekomenduoju Jineth Bedoyos knygą „La Pirámide de David Murcia“ ir Mauricio Baenos Velázquezo „Captadores de Ilusiones: damnificados de las pirámides“.

Francisco Thoumi – žymiausias Kolumbijos kriminalinės ekonomikos ekspertas – per interviu atskleidė, kaip įvairios pinigų sumos pasiskirsto po kokaino hierarchijos pakopas, citata apie JT statistikos politizavimą taip pat yra jo.

Istorija apie Arturo Beltráno Leyvos nužudymą Amerikos žiniasklaidoje nuskambėjo 2009 m. gruodį, knygoje panaudojau statistiką, pateiktą 2009 m. gruodžio 28 d. The Wall Street Journal . Apie kokos laukų paplitimą šalyje ir kaip tai prisidėjo prie ecocidio , kalbama daugelyje šaltinių, mano pateikiama informacija (apie kokos išplitimą, Kolumbijos biologinę įvairovę, rankinio kokos augalų naikinimo ir purškimo herbicidais kainą) paimta iš WOLA ataskaitos „A Failed Strategy: the spraying of illicit crops in Colombia“ ( „Nesėkminga strategija: nelegalių pasėlių purškimas Kolumbijoje“, 2008 m.). Taip pat rėmiausi UNODC 2008 ir 2009 m. metinėse ataskaitose pateikiama informacija apie narkotikų konfiskavimo atvejus, kokybę, kainas ir t. t. Paulo Gootenbergo knygoje „Andean Cocaine“ („Andų kokainas“) vadinamasis baliono efektas ir Andų dinamika aprašomi išsamiau ir akademiškiau.

Mano pateikiami apytiksliai išlikusių FARC karių skaičiai paimti iš Nuevo Arco Iris ataskaitos „¿En qué está la Guerra?“ Pasak procesą prižiūrėjusios MAPP / OEA, tikslus karių, kurie buvo demobilizuoti vykdant demobilizacijos programą (2004–2006 m.), skaičius yra 31 689. Tačiau OEA niekada nebandė įvertinti tikslaus skaičiaus karių, priklausiusių sukarintoms grupuotėms dar prieš prasidedant procesui, – atsižvelgiant į atgautų registruotų ginklų kiekį, ginklus turėjusių sukarintų grupuočių narių negalėjo būti daugiau kaip 17 000. Pasak Nuevo Arco Iris , tiksliausiai šį procesą įvertinusios organizacijos, likusieji 14 000 „karių“ yra niekada ginklų neturėję žmonės, kurie prisidėjo prieš pat demobilizaciją, siekdami pasinaudoti programos siūlomomis pašalpomis. 2010 m. pasirodė knyga „Y se Refundó la Patria“, joje pateikiama išsami šios problemos analizė, knygoje taip pat apžvelgiama, kaip, pasak Nuevo Arco Iris mokslininkų, sukarinimo procesas leido mafijai perimti valdžios institucijas vietiniu ir regioniniu lygiu. Statistika, atskleidžianti, kokia dalis sukarintų grupuočių finansinių išteklių buvo gaunama iš kokos gamybos (70 procentų), Kolumbijoje yra plačiai žinoma, ją galima rasti ir Alfredo Rangelio (ir kt.) knygoje „La Batalla Perdida Contra Las Drogas“. Keli sukarintų grupuočių lyderiai taip pat patvirtino šią informaciją. Rangelio citata šiame skyriuje yra iš tos pačios knygos.

Šiaurinės Pietų Amerikos dalies regioninės saugumo politikos problemos, atsiradusios, kai Kolumbija atakavo FARC stovyklas Ekvadore, buvo pernelyg naujos, todėl nespėjau jų įtraukti į knygą, tačiau šios atakos sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio 2008–2010 m. Hugo Chávezo citata, atskleidžianti reikalavimus JT kariams Kolumbijoje, buvo publikuota Kolumbijos laikraštyje El Tiempo 2009 m. gruodžio 7 d.

Tekstą apie kokos laukų plitimą palei San Chuano upę parašiau po kelionės į šį regioną 2009-ųjų gegužę. Pavadinimas „El Karanjo“, kaip ir daugumos kalbintų žmonių vardai, yra pramanytas (žr. pastabą apie pasvirąjį šriftą skyriaus pradžioje). Pastabos ir išvados apie tai, ką reiškia būti namų patarnautoja ir kaip šis užsiėmimas susijęs su rasizmu, vergove, įvaikinimu ir t. t., paremtos keliais interviu ir mano atliktu įvaikinimo industrijos Kolumbijoje tyrimu, jie skirti kitiems mano sumanymams ir dar nėra publikuoti. Danielio Samperio straipsnis apie falsos positivos buvo išspausdintas laikraštyje El Tiempo 2010 m. sausio 17 d. Istoriją apie jaunus vaikinus iš Soačos ir parduotuvės savininko citatą straipsnyje „Así Se Tejió la Trampa de los Falsos Positivos“ laikraštyje El Tiempo 2009 m. gegužės 24 d. paskelbė specialiųjų tyrimų reporterių grupė. Philipo Alstono pasisakymai užfiksuoti daugybėje publikacijų, viena jų – „Declaración del Profesor Philip Alston, Relator Especial de las Naciones Unidas para las Ejecuciones Aarbitraries“, Jungtinės Tautos paskelbė šį tekstą 2009 m. birželio 18 d. Kitas šaltinis – „UN Expert Voices Concern Over Murders Committed by Colombian Security Forces“ („Jungtinių Tautų ekspertai išreiškia susirūpinimą dėl Kolumbijos saugumo pajėgų įvykdytų žmogžudysčių“; UN News Service , 2009 m. birželio 18 d.). Ši tema taip pat nagrinėjama daugybėje dokumentinių filmų, tarp kurių ir italų žurnalistų Simone Bruno ir Dado Carillo „Falsos Positivos“.

Teksto dalys, kuriose kalbama apie kokos auginimo pasekmes aplinkai, paremtos vyriausybės kampanija „Shared Responsibility“ („Bendra atsakomybė“) ir šios kampanijos kritika, pavyzdžiui, Germáno Andréso Quimbayo Ruizo esė „¿Quién está Destruyendo el Ambiente? Coca, fumigación, ganadería y palma africana en Colombia“ ( Razón Publica , 2009 m. gegužės 4 d.). Rinkdamas šią informaciją pasinaudojau ir Tomo Feilingo knyga „The Candy Machine“, kurioje autorius pateikia įdomių faktų apie kokaino poveikį ekologinei situacijai.