Максин Салливан - Paslapties kaina

Atleidžiu tau už romaną su Keitu, dėl jo kaltinu tik pats save. Atleidžiu ir už tai, mieloji, kad privertei tau sumokėti už mano vaiką. Žinau, kaip smarkiai iš pradžių to vaiko nenorėjai ir kad padarei tai tik dėl manęs, nors paėmei ir pinigus. Žinau, kad jei tiesa paaiškės, jausiesi be galo įskaudinta.

Žiūrėdama į laišką Kasandrą sunkiai nurijo seiles ir leido žodžiams įsismelkti gilyn. Tiesa? Jo žodžiuose nebuvo nė lašelio tiesos nei apie romaną, nei apie Nikolę. Kaip Lijamas galėjo sau leisti šitaip meluoti? Kitaip tariant, jis norėjo pasakyti, kad ji buvo svetimautoja, kuri pardavė savo kūną, kad susilauktų mirštančio vyro vaiko. Tačiau buvo ne taip. Ji norėjo kūdikio, bet dvejojo dėl daugybės priežasčių. Sutiko ne dėl pinigų. Ne dėl savęs.

Tekėk už Dominyko ir augink kartu su juo Nikolę kaip šeima. Jis bus nuostabus tėvas. Graži maža mergaitė turi būti mylima.

Jeigu atsisakysi, Dominykas jau turi mano palaiminimą kovoti dėl Nikolės globos teisių. Advokatui paliktas laiškas su visomis detalėmis bus panaudotas prieš tave teisme.

Nuo grasinimų Kasandros nugara perbėgo virpulys. Tam, kad Dominykas laimėtų teisę auginti Nikolę, jo teisininkai pasistengs apdrabstyti ją purvais. Nedvejodami pateiks viską taip, kaip palanku Dominykui, ypač jeigu liudyti bus iškviestas Keitas. Buvo tikra, jog Keitas be vargo duotų melagingus parodymus, kad tik išgelbėtų santuoką.

O įrodžius Kasandrą esant melagę, teisininkams tereikėtų pridurti, kad jos mėnesinės išmokos buvo padidintos tuo metu, kai slaugos namuose atsidūrė jos įtėvis, ką jau kalbėti apie tai, kad po dirbtinio apvaisinimo į sąskaitą buvo pervesta penkių šimtų tūkstančių dolerių suma, skirta slaugos namams. Tereikėtų gauti kelerių pastarųjų metų ataskaitas, ir viskas taptų aišku. O šie dokumentai būtų geriausias įrodymas , kad ji šantažavo savo vyrą.

Laiškas bus sunaikintas praėjus šešiems mėnesiams po tavo santuokos su Dominyku. Pasistenk priimti šias sąlygas kaip mano palikimą visų jūsų labui.

Žinoma, ji galėtų kovoti su Dominyku, tačiau kokias galimybes laimėti turi mažas pajamas turinčios šeimos įsivaikinta mergaitė prieš tokią turtingą ir garbingą šeimą kaip Rotai? Sužinoję vadinamąją tiesą, Kasandros uošviai imtų jos dar labiau nemėgti. Tetrokštų keršto.

Todėl ji tekės už Dominyko.

Ir leis jam galvoti apie save blogiausia.

Tačiau neleis sužinoti nieko, kas galėtų būti panaudota prieš ją teisme. Teisėjas toli gražu nebūtų palankus neištikimai žmonai, kuriai sumokėjo , kad susilauktų vaiko, nepaisant aplinkybių ir kilnių tikslų, kuriems tie pinigai buvo panaudoti.

Ji nerizikuos būti pavadinta netinkama žmona ir motina.

Nerizikuos niekuo, kas suteiktų galimybę atimti dukterį.

Antras skyrius

Po kelių dienų mieste esančiame ištaigingame Dominyko biure buvo surengta sutuoktuvių ceremonija, ir tai buvo vienas trumpiausiai trukusių kada nors užregistruotų formalumų. Netgi Kasandros su Lijamu sutuoktuvių ceremonija truko kur kas ilgiau.

Kasandra kitaip ir nenorėjo. Dominykas šį skubų reikalą įtraukė į darbotvarkę, ir atrodė, kad abu tai puikiai tenkina. Santuoka nebuvo iš meilės. Vos juntamas formalumą užtvirtinantis Dominyko bučinys į lūpų kraštelį buvo geriausias to įrodymas.

Vos juntamas, bet jausmingas.

– Džiaugiuosi, kad pasirinkai tinkamą aprangą šiai progai, – sarkastiškai sumurmėjo Dominykas, kol Dženisė, jo asmeninė padėjėja, greitosiomis lydėjo pro duris santuokos registratorių.

Kasandra nerūpestingai pasitaisė brangakmeniais išpuoštą plaukų segtuką į prancūzišką kuodą surištuose plaukuose. Vilkėjo trumpą atlasinę suknelę su prabangiu bolero – tokia apranga, ypač iš juodos spalvos medžiagos, jai atrodė puikus pasirinkimas.

– Aš našlė, juk nepamiršai?

– Jau nebe.

– Kai tekėsiu kitą kartą, vilkėsiu pilkai, – nutvilkyta šalčio, bet neparodydama skausmo atšovė Kasandra.

– Kito karto nebus, – ištiesindamas kaktą nukirto Dominykas.

Moteris atlaikė jo žvilgsnį, paskui nusuko akis į šalį, į santuokos liudininką Adamą, kuris kaip tik ruošėsi atkimšti šampaną. O Dieve, visai nesinorėjo švęsti antrosios santuokos. Tokios santuokos parodijos išvis nereikėjo minėti. Dėl to ji šiandien neatsivežė ir Nikolės, nepranešė nė seseriai, o Dominykas ir nespaudė.

Laimė, Lijamo tėvai vis dar plaukiojo jachta ir gedėjo nuošalioje jūroje, tad šiame farse maloningai nedalyvavo. Visi buvo prisaikdinti jiems neprasitarti apie tai nė žodžio, kol grįš namo.

Nors uošviai jos nemėgo, ir dėl to, atleisk jam Dieve, buvo kaltas Lijamas, Kasandra nejautė jiems neapykantos. Netgi atvirkščiai.

– Tik tarp kito, – netikėtai sušnabždėjo į ausį Dominykas, – apsirengusi juodai atrodai be galo graži.

Moters kaklu nuvilnijo karščio banga, o akys nusekė tolstantį Dominyką – vilkėdamas verslo kostiumu jis atrodė stiprus ir seksualus. Pirmą kartą jis pasakė Kasandrai asmeninį dalyką, ir jos širdyje kilo didžiausia savigrauža dėl žodžių sužadinto jaudulio. Ji norėjo jaustis galinti tai paneigti, tačiau tarp jų visada egzistavo užuomina į kai ką daugiau, galimybė, kuriai niekada nebuvo lemta virsti realybe.

Iki šios dienos.

Kaip tik tą akimirką iššovė šampano butelio kamštis.

– Prašau, Kasandra, – eidama artyn tarė Dženisė. – Taurė šampano jaunajai.

– Ačiū, – išspaudusi skurdžią šypsenėlę padėkojo Kasandra.

Dženisė pasisuko taip, kad vyrai atsidurtų viduryje.

– Visi jau turime šampano, tad norėčiau paskelbti tostą, – pasakė iškeldama aukštyn taurę. – Už Kasandrą ir Dominyką.

Akimirką visi tylėjo.

Tada taurę pakėlė Adamas.

– Už Kasandrą ir Dominyką, – jo veidas buvo toks pat paslaptingas kaip ir brolio.

Kasandra nulenkė galvą prieš jauniausią dieverį. Adamas buvo per jaunas našlauti, tačiau Kasandra spėjo, kad kaip tik dėl ankstyvos gyvenimo tragedijos daugiausia laiko praleisdavo keliaudamas po Australiją, lankydamas tinklui priklausančias parduotuves, užtikrindamas sklandžią prekybą, stebėdamas tiekėjus, kad prabangos prekės visos iki vienos būtų išskirtinės kokybės. Kasandrai nebuvo pasitaikiusi proga artimiau su juo susipažinti; jo žmona žuvo dar prieš jiedviem su Lijamu susituokiant, tačiau jis buvo tik dar vienas Rotas ir stengėsi laikytis nuo jos atokiau, nors tarp jų ir nebuvo seksualinio ryšio nuojautos, skirtingai nei bendraujant su Dominyku.

Tačiau daugeliu atžvilgių Adamas buvo labai panašus į vyresnįjį brolį. Gražus. Savimi pasitikintis. Subrendęs. Spinduliuojantis seksualinę trauką, kuria Rotų sūnūs lenkė daugelį pasaulio vyrų.

– Ačiū jums abiem, – padėkojo Dominykas, nutraukdamas Kasandros apmąstymus. Pažvelgė žmonai į akis ir kilstelėjo taurę. – Už mus, – pasakė žvilgsniu mesdamas iššūkį.

Kasandros galvoje iškilo Dominyko, laikančio į ją atsuktą užtaisytą pistoletą, vaizdinys.

Tegu žaidimas prasideda.

– Už mus, – tarė atsakydama šaltu žvilgsniu, kuris bylojo ją atremsiant visas atakas.

Tarsi perskaitęs mintis Dominykas primerkė akis.

– Kasandra, kaip suprantu, turėsi pakeisti gyvenamosios vietos adresą, – pasakė Dženisė ir nukreipė žvilgsnį į šefą. – O gal tu ruošiesi persikraustyti pas Kasandrą ir Nikolę?

– Ne. Kasandra ir Nikolė persikraustys pas mane, – šaltai atsakė Dominykas, užkirsdamas kelią tolesnėms diskusijoms.