Даниэла Стил: Gyvenimo dovana

— Tu neturi jos atsižadėti, — pasakė jis pro ašaras. — Norėjau tave vesti. Ir vis dar noriu.

— Ir aš. Myliu tave. Bet taip geriau, ir tu tai žinai. Jie tokie laimingi... Mums prieš akis visas gyvenimas. — Ji prigludo prie jo, stipriai apkabino virpėdama, o jis spaudė ją glėbyje. — Dieve, kaip aš tave myliu. Myliu ir ją, bet ir jie nusipelnė daugiau laimės. Ir ką aš galiu padaryti dėl Keitės?

— Tu nuostabi. — Tomis iš visų jėgų spaudė ją glėbyje, labai trokšdamas apsaugoti nuo visko, kas įvyko, ir niekada nepaleisti.

— Ir tu.

Juodu pamažu išslinko iš kambario, kuriame ji paliko savo kūdikį. Kone netekusi jėgų Maribeta su Tomiu išėjo iš namo. Liza su Džonu, bučiuodami ją ir atsisveikindami, verkė ir išgavo pažadą, kad ji skambins jiems ir dažnai lankys. Ji to norėtų, bet vis dar nerimavo, jog jiems atrodys, kad ji braunasi į Keitės gyvenimą. Bet jai reikėjo matytis ir su jais, ir su Tomiu. Reikėjo jų labiau, nei jie galėjo įsivaizduoti. Ir ji troško savo ateitį susieti su Tomiu.

— Myliu tave, — karštai ištarė jis lyg kokį iškilmingą pažadą.

Jis matė visas jos baimes, suprato jos nerimą brautis į jų gyvenimą, bet neketino jos paleisti. Ji tai suvokė ir tuo guodėsi. Žinojo, kad jis bus jos, jeigu ji norės. Maribeta vylėsi, kad visada jo geis. Bet visi jie suprato vieną dalyką: ateitis yra neaiški. Visa, ko jie kada troško ar planavo, susiklostė ne taip, kaip tikėjosi. Juk niekada nemanė, kad Anė paliks juos taip staiga ir taip greitai arba kad kone taip pat skubiai atsiras Keitė, arba kad jų gyvenime kaip koks praskrendantis angelas pasirodys Maribeta. Jie žinojo tik tiek, kad vilties labai maža.

— Visus jus labai myliu, — pasakė Maribeta, vėl juos apkabindama ir neįstengdama atsiplėšti nuo jų. Tada pajuto ant rankos stebėtinai švelnią plaštaką. Ji buvo jos tėvo.

— Nagi, Maribeta, važiuojame namo, — tarė jis ašarotomis akimis. — Pasiilgome tavęs.

Tėvas padėjo jai įlipti į automobilį. Gal jis nėra toks pabaisa, kokį Maribeta jį prisiminė, o tik silpnas skurdžios vaizduotės žmogus? Gal jie visi savaip suaugo? Gal jiems tereikėjo laiko?

Tomis su tėvais žiūrėjo, kaip ji tolsta, vildamiesi, kad grįš, suprasdami, kad jei likimas bus palankus, ji atvažiuos į svečius arba liks su jais visam laikui. Buvo dėkingi likimui ją pažinę, vieni kitiems jie įteikė brangias meilės, gyvenimo ir pažinimo dovanas. Ji sugrąžino juos į gyvenimą, o jie dovanojo jai ateitį.

— Myliu jus, — sušnabždėjo Maribeta nuvažiuodama ir žvelgdama į juos pro galinį tėvo automobilio langą. Jie žiūrėjo, kaip ji kuo ilgiausiai moja, stovėjo galvodami apie ją, prisimindami ją, o paskui įėjo vidun. Ten jų laukė jos dovana.

Išnašos

Pagal Farenheitą (apie 38 °C). (Čia ir toliau vert. past.)

41,6 °C pagal Celsijų.

Pirmasis spalvotas trimatis JAV filmas, sukurtas 1952 m. pagal tikrą istoriją. Bvana svahilių kalba — ponas, šeimininkas.

Apie 181 kg.

Apie 3,95 kg.