Абрахам Вергезе: Vienuolės paslaptis

73 Neišverčiamas žodžių žaismas: šį kartą indiškos tarties „afterbird“ atstoja „afterword“ (pabaiga).

PADĖKA

Tai grožinės literatūros kūrinys, visi personažai išgalvoti, Misingo ligoninė irgi. Kai kurios istorinės asmenybės, kaip antai imperatorius Hailė Selasijė ir diktatorius Mengistu, yra istoriniai asmenys. Etiopijoje iš tikrųjų bandyta padaryti valstybės perversmą, bet penkeriais metais anksčiau, nei mano aprašytasis. Perversmo vadovų – pulkininko ir jo brolio – paveikslai turi prototipus. Jų suėmimo smulkmenos ir pulkininko žodžiai teisme, taip pat prieš jį pakariant paimti iš spausdintų pranešimų ir knygų, daugiausia iš Richardo Greenfieldo „Etiopija: Nauja politinė istorija“; Johno H. Spencerio „Etiopija beviltiškoje padėtyje: Asmeniškas pasakojimas apie Hailės Selasijės valdymo metus“; Richardo Pankhursto publikacijų istoriniam fonui ir Edmondo J. Kellerio „Revoliucinė Etiopija: Nuo imperijos iki liaudies respublikos“. Puikus gydytojas Johnas Melly mirė nušautas plėšikautojo, bet jo pokalbis su Vyresniąja išgalvotas. „Ibio“ ir kiti barai pramanyti, kaip ir Lumiso miesto ir kaimo mokykla; pasitaikantys sutapimai su nuostabia mokykla (kurioje ponas Robbsas ir ponas Thamesas skatino mane rašyti) yra atsitiktiniai.

Šie šaltiniai, knygos ir žmonės buvo neįkainojami: gimdymo epizodą, varinį dubenį ir posakius „baltoji asfiksija“ ir „motinos įsčių nežinomybėje“ įkvėpė nuostabūs velionio Egipto akušerio ir fistulių chirurgo Nagibo Mahfouzo memuarai „Egiptiečio gydytojo gyvenimas“. Man labai pravertė Nergesh Tejani apybraižos apie patirtį Afrikos apgręžimo klinikose, apie fistules ir mudviejų susirašinėjimas. Informacijos ieškojau daktaro Reginaldo Hamlino ir daktarės Catherine Hamlin, fistulių chirurgijos pradininkų, publikacijose. Studijuodamas mediciną, matydavau juos ir puikiai žinojau, ką jie dirba. Neseniai man pasitaikė proga apsilankyti „Ligoninėje prie upės“ – toks pat yra ir žavių Catherine Hamlin memuarų pavadinimas. Mano knygoje aprašyti fistulių chirurgai neturi nieko bendro su Hamlinais. Seras Janas Hilas tikrai buvo medicinos fakulteto dekanas, ir jo bei Braithwaito pavardes romane paminėjau norėdamas pagerbti du žmones, kurie manimi tikėjo. Bandymai pagrobti „The Ethiopian Airlines“ lėktuvus septintame ir aštuntame dešimtmetyje yra istorinis faktas; viena būsimų pagrobėjų studijavo mediciną kartu su manimi, tik aukštesniame kurse, ir žuvo kartu su sėbrais mėgindama pagrobti lėktuvą. Etiopijos ministras pirmininkas Melesas Zenawi buvo žemesnio kurso medicinos studentas, kai studijavau mediciną; jis tapo partizanu, o galų gale – ginkluotųjų pajėgų, kurios nuvertė Mengistu, vadu. Apsaugininkų didvyriškumas ir neįtikimas lakūnų meistriškumas – tikrovė. „The Ethiopian Airlines“, mano nuomone, iki šiol yra saugiausia ir geriausia tarptautinė oro transporto bendrovė. Skridau su svetingiausiomis ir labiausiai atsidavusiomis darbui stiuardesėmis. Utėlinę grįžtamąją šiltinę tyrė velionis Peteris Perine’as ir velionis Charlesas Leitheadas, o aš studijuodamas turėjau garbės su jais abiem apžiūrėti ligonius.

Duomenų apie Teresę Avilietę ir Berninio skulptūrą radau Cathleen Medwick veikale „Teresė Avilietė: Sielos pažanga“. Net pamatęs originalą Romoje, tebesistebiu Medwick aprašymų įžvalgumu. Visi šventosios Teresės žodžiai, kuriuos cituoju, mintys apie tikėjimą ir malonę, mirties patale sesers Marijos kalbama „Miserere“ ir nepaaiškinamai malonus kvapas pagrįsti Medwick pasakojimu apie šventosios Teresės gyvenimą. Žodžiai „dangiškos glamonės ir burkavimas“ priklauso H. M. Stutfieldui ir yra cituojami Medwick knygoje.

Eilutė „Aš tau skolingas ryto vaizdą“ paimta iš W. S. Merwino eilėraščio „Chirurgui Kevinui Linui“, pirmą kartą išspausdinto „The New Yorker“. Šis eilėraštis, paruoštas Carolee Campbell iš „Ninja Press“, išleistas mažu tiražu ir pasirašytas Williamo Merwino, kabo mano kabinete. Esu didžiai dėkingas gydytojui, rašytojui ir draugui Ethanui Caninui, pirmam pakvietusiam mane į San Valio rašytojų festivalį ir supažindinusiam su Reva Tooley ir kitais nuostabiais žmonėmis, kurie ten renkasi.

Nusmailėjusios nosies palyginimą su rašikliu pasiskolinau iš „Henriko V“ antros dalies, nes jis patvirtina mano nuomonę, kad Shakespeare’as įžvalgiai pastebėdavo ligų požymius. Apie tai rašiau straipsnyje „Dar kartą apie vidurių šiltinę“ („The American Journal of Medicine“. 1985; 79:370).

Savo įspūdžius apie Adeną, prisiminimus apie dusūno mėgėjų susibūrimus papildžiau vaizdingais aprašymais iš nuostabios Erico Hanseno knygos „Važiuojam su Mochamedu: Kelionės į Jemeną ir prie Raudonosios jūros“ ir Kevino Rushby „Valgau rojaus gėles: Vieno žmogaus kelionė po Etiopiją ir Jemeną“. Moteris su gore ant galvos ir karučiais gabenami žmonės – iš Hanseno knygos.

Apie italų okupaciją, Avedajaus vaizdus, daugelį Italijos ir Etiopijos konflikto aspektų, tarp jų troškimą laimėti bet kokiomis priemonėmis – Qualsiasi mezzo – perskaičiau nuostabioje Paulio Theroux knygoje „Tamsios žvaigždės safaris: Sausuma iš Kairo į Keiptauną“ ir daugelyje kitų šaltinių.

Eilutė „Ištiesė pečius, kad jie atlaikytų siaubą ir bjaurastį prieš akis“ yra Jameso Merrillo eilėraščio „Liepsnojantis Čarlis“ eilutės „Ištiesė pečius/ Kad bjaurastį jie savą atlaikytų“ parafrazė.

Blissas Carnochanas parodė man vieną pirmųjų savo „Aukso legendų: Abisinijos paveikslų nuo Samuelio Johnsono iki Bobo Marley“ leidimų ir paaiškino, kaip Vakaruose buvo kuriamas Etiopijos įvaizdis.

Su daugybe medicinos studentų iš Didžiosios Britanijos tautų sandraugos žavėjomės „Trumpu Bailey ir Love’o praktinės chirurgijos kursu“. Jį turėjau omeny, rašydamas apie įsivaizduojamą Stouno vadovėlį, iš jo paėmiau istoriją apie vombatą ir apendiksą. Studijuojant Bailey devyniais pirštais nuotrauka man padarė didelį įspūdį. Visais kitais atžvilgiais Stounas niekaip nesusijęs su Hamiltonu Bailey, pastarasis visą gyvenimą dirbo tik Anglijoje.

„Reikia rūpestingai apgalvoti sprendimą, kad nepadarytų dar vienos klaidos. Dažnai ligonį pribaigia kaip tik antra klaida, padaryta skubant ištaisyti pirmąją.“ „Turtuolio kaltes paslepia pinigai, chirurgo – žemė.“ Šios abi citatos – iš Moshe Scheino „Aforizmų ir citatų chirurgui“. Esu dėkingas šiam chirurgui originalui, puikiam mokytojui, kelių nuostabių chirurgijos vadovėlių autoriui, eseistui, draugui, ir už daugelį kitų įžvalgų. Jis ne tik perskaitė pirmuosius mano juodraščių variantus, bet ir supažindino mane su chirurgų bendruomene SURGINET. Aš mėgavausi, mokiausi ir pasiskolinau keletą idėjų iš jų apmąstymų, ypač apie sėklinio latako šalinimą, visi pasikeitėme nuomonėmis. Karen Kwong ir jos vyras Marty pasidalijo su manimi chirurgų traumatologų patirtimi ir atidžiai perskaitė rankraštį, tiek pirmą, tiek paskutinį variantą. Jos ilgas, turiningas elektroninio pašto žinutes labai branginau ir negaliu apsakyti, koks esu jai dėkingas ir kaip ja žaviuosi. Ačiū Edui Salzteinui, Jackui Peacockui, Stuartui Levitzui ir Franzui Theardui. Su Thomasu Starzlu susipažinau Tenesyje, dirbdamas vyresniuoju ordinatoriumi, o vėliau pažintį atnaujinau. Jis yra tikras chirurgų chirurgas, o jo novatoriška veikla kepenų persodinimo srityje nepramanyta; knygoje iš pagarbos jį paminiu. Thomas Stone’as yra išgalvotas jo amžininkas. Francisco Cigarroa, Teksaso universiteto Sveikatos mokslo centro prezidentas San Antonijuje, maloniai leido man stebėti kepenų persodinimo vaikui operaciją. Glenno Halffo vadovaujama komanda iš San Antonijaus, tokia puiki, kad kepenų persodinimas atrodo beveik kasdienybė, irgi Starzlo paveldas – dar neseniai galėjai sakyti, kad visi pasaulio kepenų transplantacijos chirurgai mokėsi iš Starzlo ar jo mokinio.