Кэрол Мортимер: Sent Klero sutramdymas

Gideonas susiraukė prisiminęs nuostabą, kuri jį apėmė per brolio vestuvių ceremoniją. Ir pradžių viskas vyko labai sklandžiai, nes Gideonas, pirmasis pabrolys, pasirūpino, kad juodu su Džordanu anksti atvyktų į bažnyčią. Ne tik broliui dvyniui, bet ir Gideonui iš susijaudinimo net užspaudė gerklę, kai abu, atsisukę į prie altoriaus einančią Stefaniją, pamatė, kokia ji graži. Bet prieš tai Gideonas dar spėjo pamatyti, kaip pašaipiai šyptelėjo iš paskos savo dvynei seseriai žengianti Džoja.

Tai nebuvo netikėta. Jie nejautė vienas kitam simpatijos nuo pat pirmojo susitikimo. Bet Gideonas nustebo vėliau, kai visi jau buvo susėdę, o Džordanas su Stefanija ir dviem liudininkais pasirašę registracijos knygoje, ir kai jis išgirdo giedant angelą.

Tas vienišas be akompanimento dainuojantis balsas kėlė į aukštybę, pripildydamas visą bažnyčios erdvę savo skaidriu ir maloniu skambesiu lyg tobula varpo melodija.

Tokio gražaus balso jis dar nebuvo girdėjęs – jis buvo toks skaidrus ir graudus, kad suvirpino širdį. Gideonas jautėsi apsvaigęs, visiškai užvaldytas to skaidraus ir nepakartojamo grožio balso, ir tik po kelių minučių atsitokėjo pamatęs, kad visi svečių žvilgsniai nukreipti į dešiniąją bažnyčios navą. Tada jis suprato, kad to angelo balsas priklauso ne kam kitam, o Džojai Makinli!

Džoja ir pati nesuprato, kodėl Gideonas Sent Kleras verčia atskleisti savo blogiausias savybes, – ji tiesiog mėgavosi galimybe paerzinti jį dėl, jos manymu, arogantiško pasipūtimo. Matyt, ją labiausiai tai ir erzino. O gal tai, kad iš prigimties būdamas santūrus, jis niekados nerodydavo jausmų. Gideonas visur laikėsi saiko, pradedant nuostabiais aukso spalvos plaukais, kuriuos visada kirpdavosi trumpai, ir nepriekaištingai siūtais tamsios spalvos kostiumais, – po jais visuomet balti marškiniai ir švelnių spalvų šilkinis kaklaraištis, – ir baigiant brangiu, bet neišvaizdžios pilkos plieno spalvos automobiliu. Jei Džoja būtų buvusi tokia turtinga, kokia, kaip šnekama, buvo Sent Klerų šeima, ji tikrai važinėtų bent jau raudonu sportiniu ferariu!

Tačiau jos nepasitenkinimas galėjo kilti dar tada, kai prieš kelis mėnesius vieną dieną, apsiavęs savo nepriekaištingai nublizgintais vienuolikto dydžio rankų darbo odiniais batais, įžygiavo Gideonas Sent Kleras ir padėjo išspręsti keblų juridinį jos sesers reikalą, kurį Džoja nesėkmingai bandė išnarplioti ištisas savaites.

Žinoma, tai neturėjo nieko bendro su tuo, kad, nepaisant ledinio santūrumo, tas gražuolis vertas nuodėmės, tačiau Džojai susidarė įspūdis, kad jis nežiūri į ją kaip į moterį, o juk ji visai nieko sau!

Jo aukso spalvos plaukai – jai nepatiko, kad nukirpti per trumpai – buvo tankūs. Akys tamsios, ryškiai rudos spalvos, veido bruožai šiurkštūs, bet vyriškai dailūs ir, lyg to būtų negana, gamtos dar apdovanoti iškiliais skruostikauliais, jausmingomis lūpomis ir išraiškingu smakru.

Kai per antrąjį susitikimą atidžiai, nors ir nuleidusi blakstienas, jį apžiūrėjo, – susitikusi su juo pirmą kartą savo biure ji buvo pernelyg priblokšta jo, kaip teisininko, reputacijos, ir arogantiškos laikysenos, – Džoja padarė išvadą, kad, sprendžiant iš to, jog vaikšto lyg grobio tykantis žvėris, jo kūnas, kurį dangsto tais nepriekaištingai siūtais tamsiais kostiumais, turėtų būti liaunas ir raumeningas.

Auksinės kviečių spalvos plaukai, šokoladinės akys, šiurpiai jausmingi veido bruožai, kurių mirtinai galėjo pavydėti bet kuris modelis, iš pažiūros raumeningas kūnas, – visa tai rodė, kad Gideonas Sent Kleras turėtų būti aistringas, ir netgi labai. Bet toks apibūdinimas, jei būtų jį išgirdęs, būtų neabejotinai įžeidęs visus giliai slepiamus jo jausmus.

Įžvelgusi jo užslėptą jausmingumą Džoja nustebo, kad abiejų brolių vestuvėse jis dalyvavo vienas, be poros. Prie šio fakto pridėjusi dar ir tai, kad Gideonas nesusidomėjo ja, Džoja galų gale savo sesers pasiteiravo, ar tik nebus taip, kad Gideonas mieliau bendrauja su vyrukais. Nors sesuo puolė isteriškai juoktis ir kvatojo net penkias minutes, ji vis dėlto nusprendė, kad Stefanijos atsakymas yra ne .

Vadinasi, Ponui Jausmingajam Pasipūtėliui patinka moterys, tik ne ji, Džoja!

Ką gi, taip dar geriau. Nors Gideonas Sent Kleras buvo pats patraukliausias iš visų Džojos sutiktų vyrų, jis nerodė jokio susidomėjimo, o tai kurstė užimti gynybines pozicijas ir tyčia jį šokiruoti savo elgesiu. – Gal jums laringitas, o gal rytais būnate mieguistas? – linksmai paklausė aiškiai parodydama, kad jai negresia nei viena, nei kita.

– Kaip galiu jums atsakyti, jei jūs nesustodama tarškate? – Jo balsas atžarus, ir vis dėlto tas tylus gergždžiantis tenoras skamba seksualiai, – pagalvojo Džoja ir mintyse atsiduso. Jis net nepajudėjo iš vietos ir toliau stovėjo prie savo automobilio. – Panele Makinli...

– Džoja.

Jo nosies šnervės niekinamai virptelėjo.

– Neprieštarausite, jei vadinsiu jus Džozefina?

– Nė kiek, jei sutiksite gauti tai, ko užsitarnavo paskutinysis, šitaip mane pavadinęs, – linksmai atšovė ji. – Grįžo su mėlyne po akimi, – pridūrė šyptelėjusi, pamačiusi, kad Gideonas klausiamai pakėlė savo šviesius antakius.

Vienas antakis taip ir liko pakeltas.

– Jums nepatinka šis vardas?

– Tikrai ne.

Šitaip nieko nebus, – liūdnai pagalvojo Gideonas. Šeštadienį, pasikalbėjęs su Lukanu, jis ilgai mąstė ir priėjo prie išvados, kad jam reikėtų pasikalbėti su Džoja ir ramiai jai paaiškinti, kodėl, jo manymu, jie negalės dirbi kartu, tada draugiškai išsiskirti ir pačiam imtis laikinojo Sent Klerų įmonės direktoriaus pareigų. Dėl Dievo meilės, juk ji irgi turėtų suprasti, kokie skirtingi yra jųdviejų požiūriai į... Taip, į viską !

Protingas ir gerai apgalvotas planas, – bent taip manė tuo metu. Bet tik tol, kol asmeniškai susidūrė su šia aštrialiežuve. Pakako pasikalbėti su ja vos kelias minutes, ir jis suprato, kad išvada buvo neteisinga. Be to, Gideonas greitai suvokė, kad bet kuris jo pasiūlymas gerai pagalvoti, prieš sutinkant dirbti kartu, tikriausiai paskatintų Džoją Makinli elgtis priešingai.

Iki šiol mokėjęs puikiai tvarkyti savo gyvenimą, Gideonas pirmą kartą nebežinojo, nei kaip elgtis, nei ką sakyti, kad pasiektų savo tikslą. Žinojo tik viena – jis tikrai išprotės, jei keturias savaites teks dirbti su šia stačiokiška mergina!

Nesvarbu, kad ji dainuoja lyg angelas...

Tai, kad po savo vestuvių Lukanas nusprendė nedirbti visą mėnesį ir leido jam skambinti tik neatidėliotinais atvejais, buvo gana keista.

Tiesą sakant, Gideonas nenustebo, – kai susipažino ir netrukus įsimylėję vedė tas moteris, abu broliai pradėjo elgtis nenuspėjamai. Jam patiko abi – ir Stefanija, ir Leksė. Bet pasikeitęs jo brolių elgesys kėlė... nerimą.

Džordanas, puikus aktorius, ištisą dešimtmetį turėjęs daugybę meilės nuotykių su gražuolėmis aktorėmis ir supermodeliais, netikėtai prieš du mėnesius įsimylėjo savo gydytoją ir nuo to laiko, kai ją vedė, vis dar buvo apkvaišęs nuo meilės. Atsisakydavo net filmuotis tomis dienomis, kai Stefanija dirbdavo savo klinikoje, kurią atidarė, jiems persikėlus į Los Andželą.

Lukanas, kol dar nebuvo sutikęs ir įsimylėjęs Leksės, niekados ilgiau nei dviem dienoms nepalikdavo įmonės, kurią pats įkūrė ir ilgainiui pavertė sėkmingiausia įmone su daugybe filialų. Tiesą sakant, pasirodžius Leksei, kuri įžengė į jo gyvenimą vos prieš dvi savaites, jo vyresnysis brolis tiesiog pakvaišo – tinkamesnio žodžio jo elgesiui apibūdinti Gideonas nerado.